Rimantas Armonas g 1952 m spalio 23 d Vilniuje Lietuvos violončelininkas pedagogas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos
Rimantas Armonas

Rimantas Armonas (g. 1952 m. spalio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos violončelininkas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2017m.), Auksinio disko laureatas (2005 m.)
Biografija
Tėvas Augustinas Armonas – fleitininkas, mama – smuiko pedagogė, sesuo Ingrida Armonaitė-Galinienė – smuikininkė, žmona Irena Uss-Armonienė - pianistė, sūnus Edvardas Armonas - violončelininkas.
1959-1970 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. 1975 m. baigė Lietuvos konservatoriją, prof. ). 1975–1978 m. stažavo Maskvos konservatorijoje, prof. .
Nuo 1978 m. Lietuvos konservatorijos, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas, nuo 1994 m. docentas, nuo 2003 m. profesorius. 2000–2011 m.m. – LMTA Kauno fakulteto Styginių instrumentų katedros vedėjas. Nuo 2011 m. VDU profesorius. LMTA Senato narys. Nuo 2018 m. LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas.
Mokiniai: , , Elena Daunytė, , , Justas Kulikauskas, , Ignė Pikalavičiūtė, , Gabrielė Samolytė, Tomas Šatas, , Rokas Vaitkevičius. 1986–1988 m. dėstė Alžyro nacionaliniame muzikos institute, 1991–2011 m. dėstė tarptautiniuose interpretacijos kursuose (Suomija), (Vokietija), Lyon (Prancūzija), Bruxelles (Belgija), Malmo (Švedija), Lodz,Wroclaw,Krakow, Warszawa (Lenkija). Minsk (Baltarusija), Ryga, (Latvija). Kamerinių ansamblių „Armonas-Uss Duo“ ir „Armonų trio“ narys. Kaip solistas, su pianiste Irena Uss-Armoniene, įvairių ansamblių sudėtyje koncertavo Lietuvoje bei užsienyje. Pirmasis griežė 50 lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūrinius.
Šaltiniai
- . Rimantas Armonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 33 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rimantas Armonas, Kas yra Rimantas Armonas? Ką reiškia Rimantas Armonas?
Rimantas Armonas g 1952 m spalio 23 d Vilniuje Lietuvos violoncelininkas pedagogas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vytauto Didziojo universiteto profesorius LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedejas Lietuvos Respublikos Vyriausybes kulturos ir meno premijos laureatas 2017m Auksinio disko laureatas 2005 m BiografijaTevas Augustinas Armonas fleitininkas mama smuiko pedagoge sesuo Ingrida Armonaite Galiniene smuikininke zmona Irena Uss Armoniene pianiste sunus Edvardas Armonas violoncelininkas 1959 1970 m mokesi Nacionalineje M K Ciurlionio menu mokykloje 1975 m baige Lietuvos konservatorija prof 1975 1978 m stazavo Maskvos konservatorijoje prof Nuo 1978 m Lietuvos konservatorijos veliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos LMTA destytojas nuo 1994 m docentas nuo 2003 m profesorius 2000 2011 m m LMTA Kauno fakulteto Styginiu instrumentu katedros vedejas Nuo 2011 m VDU profesorius LMTA Senato narys Nuo 2018 m LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedejas Mokiniai Elena Daunyte Justas Kulikauskas Igne Pikalaviciute Gabriele Samolyte Tomas Satas Rokas Vaitkevicius 1986 1988 m deste Alzyro nacionaliniame muzikos institute 1991 2011 m deste tarptautiniuose interpretacijos kursuose Suomija Vokietija Lyon Prancuzija Bruxelles Belgija Malmo Svedija Lodz Wroclaw Krakow Warszawa Lenkija Minsk Baltarusija Ryga Latvija Kameriniu ansambliu Armonas Uss Duo ir Armonu trio narys Kaip solistas su pianiste Irena Uss Armoniene įvairiu ansambliu sudetyje koncertavo Lietuvoje bei uzsienyje Pirmasis grieze 50 lietuviu ir uzsienio saliu kompozitoriu kurinius Saltiniai Rimantas Armonas Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 33 psl