Jonathan Rosenbaum

Jonathan Rosenbaum
Dž. Rozenbaumas 2013 m.
Gimė	1943 m. vasario 27 d. (82 metai) ,  JAV
Veikla	kino kritikas, rašytojas
Alma mater	Bardo koledžas

Džonatanas Rozenbaumas (angl. Jonathan Rosenbaum, 1943 m. vasario 27 d. , Alabama, JAV) – amerikiečių rašytojas ir kino kritikas. Dž. Rozenbaumas 1987–2008 m. dirbo vyriausiuoju laikraščio „“ kino kritiku, o tada išėjo į pensiją. Jis išleido ir redagavo daugybę knygų apie kiną ir rašė tokiems įžymiems kino leidiniams, kaip „“ ir „“.

Prancūzų naujosios bangos režisierius apie Dž. Rozenbaumą yra sakęs: „Manau, šiandien Jungtinėse Valstijose yra labai geras kino kritikas, įpėdinis, ir tai yra Džonatanas Rozenbaumas. Jis vienas geriausiųjų; Prancūzijoje šiandien neturime tokių rašytojų, kaip jis. Jis panašus į .“

Biografija

Dž. Rozenbaumas užaugo Florense, Alabamoje, kur jo seneliui priklausė nedidelis kino teatrų tinklas. Jis augo su tėvu Stenliu (Stanley) ir motina Mildreda (Mildred) , suprojektuotuose garsaus architekto Frenko Loido Raito, tai yra vienintelis Raito pastatas Alabamoje. Paauglystėje lankė Patnio miestelio mokyklą, tarp jo bendraklasių buvo aktorius . Patnio mokyklą baigė 1961 m.

Paauglystėje Dž. Rozenbaumas visam gyvenimui susidomėjo džiazu. Savo kino kritikoje Dž. Rozenbaumas dažnai apie jį užsimena. Dž. Rozenbaumas mokėsi Bardo koledže, kur mėgėjų džiazo ansamblyje skambino pianinu, šiame ansamblyje būsimasis aktorius mušė būgnus, o buvo dainininkė. Bardo koledže Dž. Rozenbaumas studijavo literatūrą, tikėdamasis tapti rašytoju. Tarp jo dėstytojų buvo vokiečių filosofas , jo paskaitos Dž. Rozenbaumui padarė didelę įtaką.

Baigęs aukštąją mokyklą Dž. Rozenbaumas persikėlė į Niujorką ir buvo pasamdytas redaguoti kino kritikos rinkinį, ir tai buvo pirmasis jo žingsnis šioje srityje.

1969 m. Dž. Rozenbaumas išsikėlė į Paryžių, trumpai dirbo režisieriaus padėjėju ir pasirodė kaip statistas filme „Keturios svajotojo naktys“ („Quatre nuits d’un rêveur“, 1971). Ten gyvendamas jis pradėjo rašyti kino ir literatūros kritiką Niujorko miesto Vilidžo rajone įsikūrusiam laikraščiui „“, leidiniams „Film Comment“ ir „Sight & Sound“. 1974 m. Dž. Rozenbaumas persikėlė iš Paryžiaus į Londoną, kur išbuvo iki 1977 m. kovo, kai jam pasiūlė dviejų semestrų dėstytojo pareigas Kalifornijos universitete San Diege. M. Farberis padarė didelę įtaką Dž. Rozenbaumo kritikai, tačiau šiuodu vyrai niekada nebuvo susitikę, kol Dž. Rozanbaumas atvyko į San Diegą.

Dž. Rozenbaumas, kaip vyriausiasis „The Chicago Reader“ kino kritikas, buvo pasirinktas įpėdiniu; šias pareigas jis ėjo iki 2008 m.

Be to, jis yra parašęs daug knygų apie kiną ir jo kritiką, pavyzdžiui: „Kinas: Fronto linija 1983“ („Film: The Front Line 1983“, 1983), „Filmų išdėstymas: Kino kritikos praktika“ („Placing Movies: The Practice of Film Criticism“, 1995), „Judančios vietos: Filmų gyvenimas“ („Moving Places: A Life at the Movies“, 1980; pakartotinai 1995), „Filmai kaip politika“ („Movies as Politics“, 1997), „Esminė kinematografija“ („Essential Cinema“, 2004).

Populiariausias Dž. Rozenbaumo veikalas – „Filmų karai: Kaip Holivudas ir žiniasklaida riboja, kokius filmus galime matyti“ („Movie Wars: How Hollywood and the Media Limit What Movies We Can See“, 2002). Jis parašė įžymiausią filmo „Negyvas žmogus“ („Dead Man“) analizę; į knygą įtraukti įrašyti interviu su Dž. Džarmušu. Knygoje šis filmas priskiriamas „rūgšties vesternams“ (acid western; angl. acid 'rūgštis' šnekamojoje kalboje reiškia narkotiką LSD).

Jis redagavo interviu bei kitos su Velsu (Welles) susijusios medžiagos rinkinį „Tai – Orsonas Velsas“ („This Is Orson Welles“, 1992), kurį sudarė Velsas ir . Dž. Rozenbaumas konsultavo tiek dėl naujos, 1998 m. Velso filmo „Blogio prisilietimas“ redakcijos („Touch of Evil“, 1958, kuris buvo grįstas kino kompanijai „Universal Pictures“ 6-ajame dešimtmetyje Velso užrašytomis ilgomis pastabomis), tiek dėl 2018 m. filmo „Kita vėjo pusė“ („The Other Side of the Wind“) užbaigimo.

2007 m. rugpjūtį Dž. Rozenbaumas pažymėjo švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano mirtį laikračio „The New York Times“ skaitytojų laiškų puslapyje paskelbdamas straipsnį „Scenos iš pervertintos karjeros“ („Scenes from an Overrated Career“).

Jis dažnai rašo „DVD Beaver“ svetainėje, kurioje siūlo savo alternatyvius filmų pagal žanrą sąrašus. Žurnale „Cinema Scope“ jis rašo „Pasaulinių atradimų skiltį“ („Global Discovery Column“), kurioje apžvelgia sunkiai prieinamus tarptautinius filmų DVD leidimus. Be to, ispanų žurnalui „“ Dž. Rozenbaumas rašo skiltį pavadinimu „Judėjimas“ („En Movimiento“).

Dž. Rozenbaumas Virdžinijos Sandraugos universiteto Meno istorijos katedroje Ričmonde 2010–2011 m. buvo kviestinis kino studijų profesorius. 2013–2015 m. kaip kviestinis lektorius keturis kartus Sarajeve, Bosnijoje dėstė kino dirbtuvėse.

Dž. Rozenbaumas dalyvavo 2012 m. žurnalo „Sight & Sound“ kino kritikų apklausoje dėl geriausių visų laikų filmų; jis nurodė šiuos, jo manymu, geriausius 10 filmų: „Cuadecuc, vampyras“, „Godumas“ („Greed“), „Kino istorija (-os)“ („Histoire(s) du cinéma“), „Paveikslėlių knyga suaugusiesiems, nors aš gimiau“ („大人の見る絵本　生れてはみたけれど“), „Ivanas“ („Iвaн“), „Užpakalinis langas“ („Rear Window“), „Šėtono tango“ („Sátántangó“), „Šnipai“ („Spione“), „Mes išnyksime su vėju“ („باد ما را خواهد برد“) ir „Pasaulis“ („世界“). Tą kartą žurnalui „Sight & Sound“ jis parinko kitą filmų dešimtuką nei anksčiau.

Dž. Rozenbaumas pasirodė 2009 m. dokumentiniame filme „Dėl fimų meilės: Amerikos kino kritikos istorija“ („For the Love of Movies: The Story of American Film Criticism“), kuriame jis aptaria kino kritiką.

Dž. Rozenbaumas yra sakęs, kad jo trys mėgstamiausi pasakojamieji filmai – „Rūstybės diena“ („Vredens dag“), „Žodis“ („Ordet“) ir „Gertrūda“ („Gertrud“), visus režisavo , eilės tvarka priklauso „beveik nuo to, kurį paskutinį kartą žiūrėjau“.

Dž. Rozenbaumas yra sudaręs Amerikos kino institutui alternatyvų 100-o geriausių filmų sąrašą, be to, yra sudaręs ir 1000-io geriausių visų šalių filmų sąrašą, kuriame amerikietiškieji sudaro vos daugiau nei pusę. Jis sudarė taip pat ir geriausią konkrečių metų filmų (griausio filmo vienais ar kitais metais) sąrašus, Dž. Rozenbaumas buvo aprėpęs 1972–1976 m. ir 1987–2022 m. laikotarpius, tokiu būdu leisdamas apžvelgti, kam jis, kaip kino kritikas, teikia pirmenybę.

Bibliografija

Autorius

• Moving Places: A Life in the Movies (1980–1995) ISBN 0-520-08907-3
• Midnight Movies (1983–1991) (su J. Hoberman) ISBN 0-306-80433-6
• Film: The Front Line 1983 (1983) ISBN 0-912869-03-8
• Greed (1993) ISBN 0-85170-806-4
• Placing Movies: The Practice of Film Criticism (1995) ISBN 0-520-08633-3
• Movies as Politics (1997) ISBN 0-520-20615-0
• Dead Man (2000) ISBN 0-85170-806-4
• Movie Wars: How Hollywood and the Media Limit What Films You See A Capella/Chicago Review Press (2000) ISBN 1-55652-454-4
• Abbas Kiarostami (Contemporary Film Directors) (2003–2018) (su Mehrnaz Saeed-Vafa) ISBN 0-252-07111-5
• Essential Cinema: On the Necessity of Film Canons (2004) ISBN 0-8018-7840-3
• Discovering Orson Welles (2007) ISBN 0-520-25123-7
• The Unquiet American: Transgressive Comedies from the U.S. (2009) ISBN 978-3-89472-693-5
• Goodbye Cinema, Hello Cinephilia: Film Culture in Transition (2010) ISBN 978-0-226-72664-9
• Cinematic Encounters: Interviews and Dialogues (2018) ISBN 978-0-252-08388-4
• Cinematic Encounters 2: Portraits and Polemics (2019) ISBN 978-0-252-08438-6

Redaktorius

• This is Orson Welles (1992–1998) ISBN 0-306-80834-X
• Movie Mutations: The Changing Face of World Cinephilia (2003) (su Adrian Martin) ISBN 0-85170-984-2

Išnašos

1. „Something to Talk About“. 2008-01-03. Suarchyvuota iš originalo 2009-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
2. „Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuota iš originalo 2006-06-16. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
3. „Movies as Politics“. Suarchyvuota iš originalo 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
4. Rosenbaum, Jonathan. Playing Oneself Archyvuota kopija 2020-11-09 iš Wayback Machine projekto.
5. „To Understand Movies You Have to Understand the World“: An Interview with Film Critic Jonathan Rosenbaum Archyvuota kopija 2010-06-03 iš Wayback Machine projekto.
6. „True Believers“. www.jonathanrosenbaum.net. 2018-07-26. Suarchyvuotas originalas 2020-11-26. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
7. Rosenbaum, Jonathan. They Drive by Night: The Criticism of Manny Farber.^{[neveikianti nuoroda]}
8. „JonathanRosenbaum.net“. Suarchyvuota iš originalo 2013-10-11. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
9. Rosenbaum, Jonathan. „A gun up your ass: an interview with Jim Jarmusch“. www.jonathanrosenbaum.net. Cineaste, 1996 m. liepa. Suarchyvuotas originalas 2020-08-04. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
10. „Scenes From an Overrated Career“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-08. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
11. „Jonathan Rosenbaum | BFI“. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-02. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
12. „Reflections on the New Sight & Sound Poll (And Four Lists, 1982-2012) | Jonathan Rosenbaum“.
13. „Watch with Mother [on Carl Dreyer] | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2023-10-02. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
14. „List-o-Mania. Or, How I Stopped Worrying and Learned to Love American Movies“. 1998-06-25. Suarchyvuota iš originalo 2009-03-21. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
15. „Ten Best Lists, 1972-1976 | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-14.
16. „Ten Best Lists, 1980s | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2021-01-20.
17. „Ten Best Lists, 1990-1994 | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
18. „Ten & Twenty Best Lists, 1995-1999 | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
19. „Ten Best Lists, 2000-2004 | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
20. „Ten Best Lists, 2005-2009 | Jonathan Rosenbaum“. Suarchyvuotas originalas 2021-02-13. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
21. Koza, Roger (2022-12-31). „La International Cinéfila 2022“. Con Los Ojos Abiertos (ispanų). Nuoroda tikrinta 2023-09-08.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.