Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ivas KleinasGimė 1928 m balandžio 28 d NicaMirė 1962 m birželio 6 d 34 metai ParyžiusPalaidotas a La Kol prie Lu Pajūrio
Ivas Kleinas
| Ivas Kleinas | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. balandžio 28 d. Nica |
| Mirė | 1962 m. birželio 6 d. (34 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | La Kol prie Lu (Pajūrio Alpės) |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Vikiteka | Yves Klein |
Ivas Kleinas (pranc. Yves Klein, 1928–1962 m.) – XX a. prancūzų tapytojas, skulptorius, pasirodymų menininkas. „“ meno judėjimo atstovas.
Biografija
Ivas Kleinas gimė 1928 m. balandžio 28 d. Nicoje. Jo tėvai Fred Klein ir Marie Raymond buvo menininkais ir menkai rūpinosi jo priežiūra. Daugiausia I. Kleinu rūpinosi bevaikė teta. I Kleinas mokėsi nestropiai, 1946 m. neišlaikė bakalaurato egzamino ir niekuomet nebuvo baigęs formalių mokslų, nors vėliau bandė sau priskirti išsilavinimą. 1947 m. jis gyveno Nicoje ir turėjo knygų krautuvėlę tose pat patalpose su tetos elektrinių prietaisų parduotuve. Laisvalaikio dziudo užsiėmimuose I. Kleinas susipažino su būsimu avangardiniu menininku . Susidomėjo rozenkreicerių mistika, kuri pasitarnavo įkvėpimo šaltiniu daugeliui vėlesnių I. Kleino kūrinių. Susipažinęs su dainininku Claude Pascal I. Kleinas bandė kurti vienanatę muziką (pirmasis kūrinys − Symphonie monoton-silence). Pradėjo tapyti, 1949 m. sukūrė pirmuosius savo monochromatinius paveikslus. 1950 m. lankėsi Anglijoje, 1951 m. − Ispanijoje, kur pradėjo mokyti kitus dziudo. 1952 m. I. Kleinas mokėsi japonų kalbos ir po to keliavo į Japoniją, kur mokėsi prestižiškiausioje dziudo mokykloje − Kodokan institute Tokijuje. Tuo metu pradėjo naudoti stimuliatorius, kaip amfetaminas, kas vėliau tikriausiai lėmė charakterio nepastovumą ir jo nesugebėjimą užmigti, bei, tikriausiai, ankstyvą mirtį. Dziudo sporte I. Kleinas pasiekė 4 dano „juodojo diržo“ rangą, kurio tuo metu neturėjo nei vienas europietis.
1954 m. I. Kleinas grįžo Į Prancūziją ir bandė užimti vietą Prancūzijos dziudo sporte, tačiau prancūzų dziudo federacija jo nepriėmė į narius, ignoravo Japonijoje įgytus rangus ir neprileido prie vykstančių varžybų, nepaisant, kad I Kleinas tais metais publikavo dziudo vadovėlį „Dziudo pagrindai“. I. Kleinas išvyko į Madridą, kur pradėjo labiau užsiimti menu ir paruošė neegzistuojančių paveikslų monochromatinių reprodukcijų knygutę. 1955 m. I. Kleinas apsistojo Paryžiuje, kur Club des Solitaires salone įvyko pirmoji jo monochromatinių kūrinių personalinė paroda. Ji atkreipė kritiko dėmesį, kuris paruošė I. Kleino kūrinių katalogą sekančiai parodai. Pradedanti Paryžiaus meno dilerė Iris Clert rėmė I. Kleiną ir jos galerija tapo menininko dažnų pasirodymų vieta. 1958 m. paroda Le Vide (Tuštuma) sukėlė skandalą Paryžiuje − atidarymo dieną ties jos įėjimu stovėjo Prancūzijos respublikos Garbės sargybos kariai su pilna uniforma, tačiau viduje publika rado tuščią baltą patalpą, kurios tuštuma sudarė meno kūrinį.
Garsas apie I Kleiną pradėjo sklisti po Europą, jam buvo patikėta sukurti dekoracijas naujai pastatytos Gelzenkircheno operos fojė. Kartu su I. Kleinas tapo „“ judėjimo vedliais. I. Kleinas dirbo labai produktyviai, pagal jo kūrinių katalogą − sukūrė 1077 kūrinius tarp 1956 ir 1962 m. Tuo metu I. Kleino charakteris vis labiau tapo sunkiau suvaldomu, draugai jį vertino kaip aikštingą vaiką. Garsas apie menininką toliau augo. 1961 m. įvyko didelė retrospektyvinė paroda Langės namo muziejuje Krėfelde. Įvyko pasirodymas Leo Castelli galerijoje Niujorke, kuris patyrė fiasko. JAV menininkai jo kūrybą atmetė, nei vienas jo kūrinys nebuvo parduotas, o Markas Rotko jį susitikęs pabrėžtinai nusisuko netaręs nei žodžio. I. Kleinas atradinėjo naujus meno išraiškos būdus, pavyzdžiui, pasirodymų metu nuogos merginos išsidažydavo dažais ir po to I. Kleino nurodymais darydavo atspaudus kūnu ant popieriaus ar drobės paviršiaus. Šie kūriniai buvo vadinami „antropometrijomis“. Kita I. Kleino kūrinių grupė vadinama „ugnies paveikslais“, kuriuos menininkas išdegindavo liepsnosvaidžiu.
I. Kleino gyvenimas baigėsi tragiškai. 1961 m. liepą jis leidosi save filmuojamas kuriant taip vadinamas „antropometrijas“ − monochromatinius tapybos kūrinius, sukurtus naudojant nuogą kūną ir skambant jo paties sukurtai vienanatei „Monotoninei simfonijai“. Vėliau filmas, nežinant menininkui, buvo iškarpytas, o muzikos takelis pakeistas visai kitu ir šie kadrai įtraukti į filmą „“, kuriame bandoma įvairių kultūrų vaizdais parodyti, kad pasaulis yra degradavęs. I. Kleinas apie tai sužinojo tik 1962 m. gegužę, Kanų kino festivalyje apsilankęs filmo premjeroje. Po trijų dienų menininką ištiko širdies smūgis. Ivas Kleinas mirė 1962 m. birželio 6 d. nuo antrojo širdies smūgio Paryžiuje būdamas 34 metų. Palaidotas La Kol prie Lu (Pajūrio Alpės) kapinėse netoli Nicos. Jis 1962 m. sausį vedė Rotraut Uecker ir po mirties susilaukė sūnaus, tapusio menininku, Yves Amu Klein. I. Kleinas geriausiai žinomas ultramarino spalvos monochromatiniais kūriniais. Tai pat yra sukūręs monochromatinių aukso ir purpuro spalvos kūrinių, skulptūrų. 1960 m. ultramarino spalvą menininkas patentavo „Tarptautinės Kleino mėlynos“ (IKB) pavadinimu (Hex kodas #002FA7, RGB: 0, 47, 167). 2012 m. I. Kleino „ugnies paveikslas“ FC1 (Ugnies spalva 1) viešo aukciono metu buvo parduotas už 36,5 mln. JAV dolerių.
Kūrinių galerijos
- yveskleinarchives.org Archyvuota kopija 2009-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- wikiart.org
- artnet.com
Išnašos
- bloomberg
- 99colors.net Archyvuota kopija 2015-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- telegraph.co.uk
- christies.com
Šaltiniai
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 348–352
- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- I. Kleino biografija Bilbao Gugenheimo muziejaus svetainėje
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ivas Kleinas, Kas yra Ivas Kleinas? Ką reiškia Ivas Kleinas?
Ivas KleinasGime 1928 m balandzio 28 d NicaMire 1962 m birzelio 6 d 34 metai ParyziusPalaidotas a La Kol prie Lu Pajurio Alpes Tautybe PrancuzasVeikla DailininkasVikiteka Yves Klein Ivas Kleinas pranc Yves Klein 1928 1962 m XX a prancuzu tapytojas skulptorius pasirodymu menininkas meno judejimo atstovas BiografijaIvas Kleinas gime 1928 m balandzio 28 d Nicoje Jo tevai Fred Klein ir Marie Raymond buvo menininkais ir menkai rupinosi jo prieziura Daugiausia I Kleinu rupinosi bevaike teta I Kleinas mokesi nestropiai 1946 m neislaike bakalaurato egzamino ir niekuomet nebuvo baiges formaliu mokslu nors veliau bande sau priskirti issilavinima 1947 m jis gyveno Nicoje ir turejo knygu krautuvele tose pat patalpose su tetos elektriniu prietaisu parduotuve Laisvalaikio dziudo uzsiemimuose I Kleinas susipazino su busimu avangardiniu menininku Susidomejo rozenkreiceriu mistika kuri pasitarnavo įkvepimo saltiniu daugeliui velesniu I Kleino kuriniu Susipazines su dainininku Claude Pascal I Kleinas bande kurti vienanate muzika pirmasis kurinys Symphonie monoton silence Pradejo tapyti 1949 m sukure pirmuosius savo monochromatinius paveikslus 1950 m lankesi Anglijoje 1951 m Ispanijoje kur pradejo mokyti kitus dziudo 1952 m I Kleinas mokesi japonu kalbos ir po to keliavo į Japonija kur mokesi prestiziskiausioje dziudo mokykloje Kodokan institute Tokijuje Tuo metu pradejo naudoti stimuliatorius kaip amfetaminas kas veliau tikriausiai leme charakterio nepastovuma ir jo nesugebejima uzmigti bei tikriausiai ankstyva mirtį Dziudo sporte I Kleinas pasieke 4 dano juodojo dirzo ranga kurio tuo metu neturejo nei vienas europietis 1954 m I Kleinas grįzo Į Prancuzija ir bande uzimti vieta Prancuzijos dziudo sporte taciau prancuzu dziudo federacija jo neprieme į narius ignoravo Japonijoje įgytus rangus ir neprileido prie vykstanciu varzybu nepaisant kad I Kleinas tais metais publikavo dziudo vadovelį Dziudo pagrindai I Kleinas isvyko į Madrida kur pradejo labiau uzsiimti menu ir paruose neegzistuojanciu paveikslu monochromatiniu reprodukciju knygute 1955 m I Kleinas apsistojo Paryziuje kur Club des Solitaires salone įvyko pirmoji jo monochromatiniu kuriniu personaline paroda Ji atkreipe kritiko demesį kuris paruose I Kleino kuriniu kataloga sekanciai parodai Pradedanti Paryziaus meno dilere Iris Clert reme I Kleina ir jos galerija tapo menininko daznu pasirodymu vieta 1958 m paroda Le Vide Tustuma sukele skandala Paryziuje atidarymo diena ties jos įejimu stovejo Prancuzijos respublikos Garbes sargybos kariai su pilna uniforma taciau viduje publika rado tuscia balta patalpa kurios tustuma sudare meno kurinį 1962 m I Kleino tapinys IKB 191 vaizduojantis megstama menininko spalva Prancuzijoje I Kleinas buvo pramintas Ivu monochromatiniu Garsas apie I Kleina pradejo sklisti po Europa jam buvo patiketa sukurti dekoracijas naujai pastatytos Gelzenkircheno operos foje Kartu su I Kleinas tapo judejimo vedliais I Kleinas dirbo labai produktyviai pagal jo kuriniu kataloga sukure 1077 kurinius tarp 1956 ir 1962 m Tuo metu I Kleino charakteris vis labiau tapo sunkiau suvaldomu draugai jį vertino kaip aikstinga vaika Garsas apie menininka toliau augo 1961 m įvyko didele retrospektyvine paroda Langes namo muziejuje Krefelde Įvyko pasirodymas Leo Castelli galerijoje Niujorke kuris patyre fiasko JAV menininkai jo kuryba atmete nei vienas jo kurinys nebuvo parduotas o Markas Rotko jį susitikes pabreztinai nusisuko netares nei zodzio I Kleinas atradinejo naujus meno israiskos budus pavyzdziui pasirodymu metu nuogos merginos issidazydavo dazais ir po to I Kleino nurodymais darydavo atspaudus kunu ant popieriaus ar drobes pavirsiaus Sie kuriniai buvo vadinami antropometrijomis Kita I Kleino kuriniu grupe vadinama ugnies paveikslais kuriuos menininkas isdegindavo liepsnosvaidziu I Kleino gyvenimas baigesi tragiskai 1961 m liepa jis leidosi save filmuojamas kuriant taip vadinamas antropometrijas monochromatinius tapybos kurinius sukurtus naudojant nuoga kuna ir skambant jo paties sukurtai vienanatei Monotoninei simfonijai Veliau filmas nezinant menininkui buvo iskarpytas o muzikos takelis pakeistas visai kitu ir sie kadrai įtraukti į filma kuriame bandoma įvairiu kulturu vaizdais parodyti kad pasaulis yra degradaves I Kleinas apie tai suzinojo tik 1962 m geguze Kanu kino festivalyje apsilankes filmo premjeroje Po triju dienu menininka istiko sirdies smugis Ivas Kleinas mire 1962 m birzelio 6 d nuo antrojo sirdies smugio Paryziuje budamas 34 metu Palaidotas La Kol prie Lu Pajurio Alpes kapinese netoli Nicos Jis 1962 m sausį vede Rotraut Uecker ir po mirties susilauke sunaus tapusio menininku Yves Amu Klein I Kleinas geriausiai zinomas ultramarino spalvos monochromatiniais kuriniais Tai pat yra sukures monochromatiniu aukso ir purpuro spalvos kuriniu skulpturu 1960 m ultramarino spalva menininkas patentavo Tarptautines Kleino melynos IKB pavadinimu Hex kodas 002FA7 RGB 0 47 167 2012 m I Kleino ugnies paveikslas FC1 Ugnies spalva 1 vieso aukciono metu buvo parduotas uz 36 5 mln JAV doleriu Kuriniu galerijosVikiteka Yves Klein vaizdine ir garsine medziagayveskleinarchives org Archyvuota kopija 2009 03 08 is Wayback Machine projekto wikiart org artnet comIsnasosbloomberg 99colors net Archyvuota kopija 2015 10 22 is Wayback Machine projekto telegraph co uk christies comSaltiniaiEdward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 348 352 guggenheim org Archyvuota kopija 2015 09 23 is Wayback Machine projekto I Kleino biografija Bilbao Gugenheimo muziejaus svetaineje Encyclopaedia Britannica