Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kašalotiniai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Physter catodon | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kašalotas (Physter catodon) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Kašalotas (Physeter catodon arba Physeter macrocephalus) – vienintelis banginių (Cetacea) būriui priklausančios kašalotinių (Physeteridae) šeimos atstovas. Tai didžiausias pasaulyje plėšrusis žinduolis, kuris yra 11-20 m ilgio ir iki 20-57 tonų svorio. Galva labai didelė, jos buka, beveik kvadratinė, priekinė dalis pilna skystų riebalų – . Šie riebalai padeda išlaikyti plūdrumą ir gali funkcionuoti kaip garsų . Apatinis žandikaulis, lyginant su kaukolės dydžiu, labai mažas. Kiekvienoje jo pusėje yra 20 – 26 iki 20 cm dydžio dantys, kurių kiekvienas sveria apie 1 kg. Viršutiniame žandikaulyje dantų nėra, tik atitinkami įdubimai. Dėl to iki galo nėra aiškus būdas, kaip jis medžioja grobį. Turi tik kairiąją šnervę. Smegenys sveria 9,5 kilogramo ir yra didžiausios visų gyvūnų tarpe. Poligamas. Patinai dvigubai ilgesni ir sunkesni už pateles.
Ieškodamas maisto paneria labai giliai. Po vandeniu gali išbūti beveik 2 valandas. Yra netiesioginių įrodymų, kad paneria į didesnį kaip 3000 m gylį. Ten daugiausiai gaudo galvakojus moliuskus.
Gyvenimo būdas
Kašalotai – žinduoliai, visą laiką gyvenantys vandenyje. Gyvūnai laikosi būriais. Vieną būrį gali sudaryti viengungiai patinai, arba haremas iš vieno patino, keleto patelių ir jauniklių. Kašalotai daugintis plaukia į šiltesnes jūras. Gyvūnų uoslė ir regėjimas prastai išsivystę, todėl vandenyje orientuojasi pasikliaudami klausa ir . Kašalotai skleidžia trijų rūšių garsus: trumpai ir dažnai spragsi, šniokščia arba dejuoja. Kai užplaukia ant seklumos kašalotai pradeda garsiai riaumoti. Manoma, kad banginiai į krantą išplaukia sutrikus garso lokacijos sistemai. Dažniausiai jie užplaukia ant smėlėtų seklumų. Taip yra todėl, kad smėlis neatspindi garso. Vasarą kašalotai plaukia į Arkties vandenyną ir prie Antarktidos krantų, nes ten daugiau maisto. Kašalotai gyvena iki 50 metų.
Dauginimasis
Kašalotų dauginimosi pradžia priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Rudenį iš poliarinių rajonų pusiaujo link patraukia ten gyvenantys banginiai. Orientuojasi pagal žemės magnetinius laukus. Stambiausi ir stipriausi patinai suburia haremą, kuriame būna 10-15 patelių su jaunikliais. Patinai aršiai kaunasi dėl teisės į haremą. Gyvūnai bando sužeisti priešininką dantimis, todėl dažnai juos nusilaužia. Kartais susijungia keli haremai. Tuomet juose gali būti keli patinai. Haremo vadas poruojasi su visomis patelėmis, išskyrus tas, kurios laukiasi arba turi mažų jauniklių. Nėštumas trunka 16-17 mėnesių. Ką tik gimęs jauniklis sveria apie toną, būna 4-4,5 metrų ilgio. Patelė jauniklį maitina pienu apie pusę metų. Poruotis patelės gali kas trejus metus. Lytinės brandos patinai sulaukia 23-25 metų, patelė 15-17 metų. Visuomet gimsta vienas jauniklis.
Maistas
Kašalotai daugiausia maitinasi galvakojais moliuskais, gyvenančiais jūros dugne. Taip pat nesibodi ir žuvų: ešerių, rajų, menkių bei smulkių ryklių. Kartais užpuola ruonius arba nuo dugno rankioja ar omarus. Kašalotai ryja akmenis, kad sutrintų skrandyje esantį maistą. Kašalotai maisto nekramto. Kai kurių patinų tiesiojoje žarnoje randama ambros, kuri naudojama parfumerijoje.
Nauda žmogui
Žmonės medžioja kašalotus nuo pat to laiko, kai ėmė plaukioti jūromis. Iš vieno suaugusio kašaloto gaunama apie 7-10 tonų taukų ir iki 6 tonų spermaceto. Kašalotai buvo negailestingai naikinami nuo 1750 iki 1850 m. 1963 m. buvo sumedžioti 35 000 šių banginių. Sužeidus vieną kašalotą, instinktyviai prie jo suplaukia visą banginių grupė. Žmonės tuo naudojasi ir išžudo visą banginių grupę. Šių banginių populiacija visąlaik mažėja. Šiuo metu pasaulio vandenyse plaukioja apie 500 000 kašalotų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kašalotiniai, Kas yra Kašalotiniai? Ką reiškia Kašalotiniai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Physter catodonKasalotas Physter catodon Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Banginiai Cetacea Seima Kasalotiniai Physeteridae Gentis Kasalotiniai Physter Rusis Kasalotas Physter catodon Kasalotas Physeter catodon arba Physeter macrocephalus vienintelis banginiu Cetacea buriui priklausancios kasalotiniu Physeteridae seimos atstovas Tai didziausias pasaulyje plesrusis zinduolis kuris yra 11 20 m ilgio ir iki 20 57 tonu svorio Galva labai didele jos buka beveik kvadratine priekine dalis pilna skystu riebalu Sie riebalai padeda islaikyti pludruma ir gali funkcionuoti kaip garsu Apatinis zandikaulis lyginant su kaukoles dydziu labai mazas Kiekvienoje jo puseje yra 20 26 iki 20 cm dydzio dantys kuriu kiekvienas sveria apie 1 kg Virsutiniame zandikaulyje dantu nera tik atitinkami įdubimai Del to iki galo nera aiskus budas kaip jis medzioja grobį Turi tik kairiaja snerve Smegenys sveria 9 5 kilogramo ir yra didziausios visu gyvunu tarpe Poligamas Patinai dvigubai ilgesni ir sunkesni uz pateles Ieskodamas maisto paneria labai giliai Po vandeniu gali isbuti beveik 2 valandas Yra netiesioginiu įrodymu kad paneria į didesnį kaip 3000 m gylį Ten daugiausiai gaudo galvakojus moliuskus Gyvenimo budasKasalotai zinduoliai visa laika gyvenantys vandenyje Gyvunai laikosi buriais Viena burį gali sudaryti viengungiai patinai arba haremas is vieno patino keleto pateliu ir jaunikliu Kasalotai daugintis plaukia į siltesnes juras Gyvunu uosle ir regejimas prastai issivyste todel vandenyje orientuojasi pasikliaudami klausa ir Kasalotai skleidzia triju rusiu garsus trumpai ir daznai spragsi sniokscia arba dejuoja Kai uzplaukia ant seklumos kasalotai pradeda garsiai riaumoti Manoma kad banginiai į kranta isplaukia sutrikus garso lokacijos sistemai Dazniausiai jie uzplaukia ant smeletu seklumu Taip yra todel kad smelis neatspindi garso Vasara kasalotai plaukia į Arkties vandenyna ir prie Antarktidos krantu nes ten daugiau maisto Kasalotai gyvena iki 50 metu DauginimasisKasalotu dauginimosi pradzia priklauso nuo ju gyvenamosios vietos Rudenį is poliariniu rajonu pusiaujo link patraukia ten gyvenantys banginiai Orientuojasi pagal zemes magnetinius laukus Stambiausi ir stipriausi patinai suburia harema kuriame buna 10 15 pateliu su jaunikliais Patinai arsiai kaunasi del teises į harema Gyvunai bando suzeisti priesininka dantimis todel daznai juos nusilauzia Kartais susijungia keli haremai Tuomet juose gali buti keli patinai Haremo vadas poruojasi su visomis patelemis isskyrus tas kurios laukiasi arba turi mazu jaunikliu Nestumas trunka 16 17 menesiu Ka tik gimes jauniklis sveria apie tona buna 4 4 5 metru ilgio Patele jauniklį maitina pienu apie puse metu Poruotis pateles gali kas trejus metus Lytines brandos patinai sulaukia 23 25 metu patele 15 17 metu Visuomet gimsta vienas jauniklis MaistasKasalotai daugiausia maitinasi galvakojais moliuskais gyvenanciais juros dugne Taip pat nesibodi ir zuvu eseriu raju menkiu bei smulkiu rykliu Kartais uzpuola ruonius arba nuo dugno rankioja ar omarus Kasalotai ryja akmenis kad sutrintu skrandyje esantį maista Kasalotai maisto nekramto Kai kuriu patinu tiesiojoje zarnoje randama ambros kuri naudojama parfumerijoje Nauda zmoguiZmones medzioja kasalotus nuo pat to laiko kai eme plaukioti juromis Is vieno suaugusio kasaloto gaunama apie 7 10 tonu tauku ir iki 6 tonu spermaceto Kasalotai buvo negailestingai naikinami nuo 1750 iki 1850 m 1963 m buvo sumedzioti 35 000 siu banginiu Suzeidus viena kasalota instinktyviai prie jo suplaukia visa banginiu grupe Zmones tuo naudojasi ir iszudo visa banginiu grupe Siu banginiu populiacija visalaik mazeja Siuo metu pasaulio vandenyse plaukioja apie 500 000 kasalotu Vikiteka Kasalotas vaizdine ir garsine medziaga