Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petras PaulaitisGimė 1904 m birželio 29 d Rusijos imperijaMirė 1986 m vasario 19 d 81 metai Kretinga Lietuvos TSRTėvas K
Petras Paulaitis
| Petras Paulaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. birželio 29 d. , Rusijos imperija |
| Mirė | 1986 m. vasario 19 d. (81 metai) Kretinga, Lietuvos TSR |
| Tėvas | Kazimieras Paulaitis |
| Veikla | Pedagogas, filosofas, teologas, partizanas, rezistentas, politinis kalinys. |
Petras Paulaitis (1904 m. birželio 29 d. , Rusijos imperija – 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje, Lietuvos TSR) – Lietuvos pedagogas, filosofas, teologas, partizanas, rezistentas, politinis kalinys, vienas iš ilgiausiai TSRS lageriuose iškalėjusių lietuvių. Iškalėjo lageriuose: Vorkutoje, Irkutske, Mordvijoje, kur dirbo katorgiškomis sąlygomis. Jis buvo kalintas net ypatingos paskirties kalėjime „Akmens maišas“.
Biografija
Gimė 1904 m. birželio 29 d. Kalnėnuose. 1922 m. išvyko į Italiją, kur baigęs gimnaziją, 2 metus studijavo filosofiją ir pedagogiką. 1928 m. paliko Italiją ir 4 metus dirbo pedagoginį darbą Portugalijoje – Lisabonoje. 1936 m. P. Paulaitis grįžo į Italiją ir Turino miesto Tarptautiniame teologijos institute studijavo teologiją. Baigęs teologines studijas, jis dar dvejus metus studijavo politinę ekonomiką, specializavosi lotynų kalboje. Nuo 1935 m. iki 1939 m. mokytojavo Austrijoje, Vienoje, dirbo Lietuvos ambasadoje. 1938 m. Romoje P. Paulaitis įgijo teologijos ir politinės ekonomikos specialybių diplomus ir grįžo į Lietuvą bei pradėjo dirbti mokytoju Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. 1940 m. birželio 17 d., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, P. Paulaitis buvo suimtas, bet tą kartą pavyko išsisukti – pasitenkino pašalinimu iš mokytojo pareigų. P. Paulaičiui grėsė pavojus iš naujo būti suimtam, todėl jis pasitraukia į Vokietiją, iš kur sekančių metų birželio mėnesį sugrįžo į Lietuvą.
Grįžęs dirbti į Jurbarko gimnaziją įsteigė aukštesniųjų klasių mokinių klubą, kurio nariai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, raginančių nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. Jau tuomet savo parengtus dauginti tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS), leido laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kuriame ragino jaunimą nedalyvauti žydų represijose, nevažiuoti į darbo tarnybą Vokietijoje. Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį.
1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau vežamas į kalėjimą pabėgo. Sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės.
1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, įsitraukė į rezistencinį judėjimą, vadovavo Jurbarko partizanų grupei. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu. 1946 m. rudenį drauge su kitais partizanų vadais P. Paulaitis dalyvavo kuriant Jungtinę Kęstučio apygardą, o ją įkūrus tapo Trijų lelijų rinktinės vadu, apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku ir „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai vertė judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Juozo Žičkaus sodyboje Poškakaimyje. Slėptuvėse ir buvo rengiamas „Laisvės varpas“. Už jį enkavėdistai žadėjo 10000 rublių premiją.
Suimtas 1947 m. balandžio 12 d. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Kalintas Tauragėje. Tardomas prisipažino, kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. 1947 metais buvo nuvestas į saugumo garažus, kur gulėjo kūnai jo mokinių, kuriuos nukankino čekistai. Mokytojas buvo atvestas tam, kad atpažintų jų kūnus, bet čekistams jis buvo priverstas pasakyti, kad nė vieno nepažįsta. Čekistai po 7 mėnesių kankinimų ir tardymų, matydami, kad jo nepalauš morališkai ir fiziškai, nuteisė jį 25-eriems metams Sibiro gulago. Taip prasidėjo jo kančios prie geležinkelio tiesimo. Po dešimties metų tremties P. Paulaitis buvo amnestuotas ir 1957 metais sugrįžo į Lietuvą, tačiau jam džiaugtis laisve teko tik kelis mėnesius.
Grįžęs į Lietuvą iškart Kaune ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau tų metų rudenį ji buvo atskleista. Už tautiškumo ugdymą tarp studentų P. Paulaitis vėl buvo suimtas, teisiamas. Vėl dešimt metų tremties į Sibirą, pridedant tuos „neiškalėtus“ 15 metų, kai buvo nubaustas pirmą kartą. O po antro suėmimo jis išvydo Lietuvą tik 1982 metų rudenį. Baigiantis paskutinės bausmės laikui, LSSR KGB susirūpino P. Paulaičio grįžimu. Dar būnant lageryje, įvairaus rango čekistai kvietėsi jį pokalbiams, kuriuose buvo užsiminta, kad gali neleisti grįžti į Lietuvą. P. Paulaitis, atsisakydamas nuo panašių pokalbių, pareiškė: „Grįšiu arba į Lietuvą, arba į bet kurią nekomunistinę pasaulio šalį, kurioje anksčiau esu gyvenęs„. Po kurio laiko čekistai pareikalavo, kad P. Paulaitis rašytų LSSR vyriausybei prašymą leisti jam apsigyventi Lietuvoje. P. Paulaitis atmetė ir šį reikalavimą – „manau, kad, atidavęs 35 metus savo gyvenimo, nusipelniau teisę be jokių išlygų grįžti į savo gimtąją žemę“.
1982 m. spalio 18 d. P. Paulaitis vogčiomis, neleidžiant nė atsisveikinti su bendro likimo draugais, buvo išvežtas iš Mordovijos lagerio. Nugabenę į aerouostą, kiek tai įmanoma, saugant nuo žmonių akių, čekistai P. Paulaitį įsodino į lėktuvą, uždėjo antrankius, ir, kad niekas nepastebėtų to tarybinio „laisvės“ simbolio, juos pridengė laikraščiu. Atskridus į Vilnių, rūpestingai trijų specialių palydovų lydimas Petras Paulaitis buvo parvežtas į Vilniaus KGB. Paskutiniuose pokalbiuose čekistai prašė, veik maldavo Petrą Paulaitį, nors dalinai prisipažinti kaltu. „Esu kaltas tik tiek, kad esu mažos tautos sūnus, tautos, kuri nepajėgė apsiginti nuo okupacinės rusų kariuomenės", – kalbėjo P. Paulaitis. Priešpaskutinę kalinimo dieną čekistai nusivežė P. Paulaitį į Vilniaus universalinę parduotuvę ir už jo lagerio sąskaitoje esančius pinigus nupirko rūbus, o uniformą atėmė.
Čekistai buvusį kalinį su dideliu stažu nedviprasmiškai perspėjo, kad nebandytų rašyti prisiminimų, nes gali greitai dingti be žinios. Vėliau buvęs politinis kalinys čekistų buvo perrengtas ir palydėtas į autobusų stotį. Iš pradžių jis apsilankė Šakių rajone, kur po ilgo išsiskyrimo susitiko su giminaičiais, vėliau apsigyveno Kretingoje. Kretingoje P.Paulaitis gyveno kukliai. Kiekvieną sekmadienį bažnyčioje dalyvaudavo šv. Mišiose. Kai jo gyvenimas jau artėjo prie pabaigos, čekistai ir toliau neleido jam ramiai gyventi. Jis buvo nuolat kontroliuojamas, šmeižiamas, jam buvo uždrausta nuo 19 val. iki 7 val. ryto išeiti iš namų, be milicijos žinios išvažiuoti iš Kretingos rajono. P. Paulaičio sveikatai, matyt, atsiliepė čekistų kankinimai ir 1986 m. vasario 19 d., nepraėjus nė ketveriems metams nuo jo grįžimo iš lagerio jis mirė, palaidotas Kretingos miesto naujosiose kapinėse.
Tačiau čekistai ir mirusio P. Paulaičio nesirengė palikti ramybėje. Tiems kunigams, vietos žmonėms, kurie žadėjo gausiai dalyvauti Lietuvos laisvės šauklio laidotuvėse buvo grasinama. Jo laidotuvių dieną aplinkinių mokyklų mokiniai nebuvo išleidžiami iš mokyklų. Tačiau didelė minia žmonių skendintį gėlėse karstą su P. Paulaičio palaikais iškilmingai atlydėjo į Kretingos bažnyčią. Į jo laidotuves susirinko ne tik kretingiškiai, bet ir gausus būrys žmonių, jo bendražygių iš visos Lietuvos. P. Paulaičio laidotuvių ceremonija buvo patikėta kunigui Liudvikui Šarkauskui. Po P. Paulaičio laidotuvių kai kurie Katalikų Bažnyčios dvasininkai buvo iškviesti pasiaiškinti, o Telšių vyskupas Antanas Vaičius čekistams net turėjo rašyti pasižadėjimą, kad tokie „nusikaltimai“ nebūtų kartojami.
1997 m. gruodžio 22 d. Petrui Paulaičiui pripažintas kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Nuorodos
- Paminklai Jurbarko rajono savivaldybėje;
- Nepelnytai užmirštas lagerio „prezidentas“;
- Petro Paulaičio-Aido biografija;
- Vienas garsiausių Lietuvos partizanų – jo pusbrolio prisiminimuose Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai
- Nepelnytai užmirštas lagerio „prezidentas“
- Petras Paulaitis laisvėje
- Žmogus iš legendos: Petro Paulaičio 100-ioms gimimo metinėms Archyvuota kopija 2013-10-21 iš Wayback Machine projekto.
- Petro Paulaičio-Aido biografija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Paulaitis, Kas yra Petras Paulaitis? Ką reiškia Petras Paulaitis?
Petras PaulaitisGime 1904 m birzelio 29 d Rusijos imperijaMire 1986 m vasario 19 d 81 metai Kretinga Lietuvos TSRTevas Kazimieras PaulaitisVeikla Pedagogas filosofas teologas partizanas rezistentas politinis kalinys Petras Paulaitis 1904 m birzelio 29 d Rusijos imperija 1986 m vasario 19 d Kretingoje Lietuvos TSR Lietuvos pedagogas filosofas teologas partizanas rezistentas politinis kalinys vienas is ilgiausiai TSRS lageriuose iskalejusiu lietuviu Iskalejo lageriuose Vorkutoje Irkutske Mordvijoje kur dirbo katorgiskomis salygomis Jis buvo kalintas net ypatingos paskirties kalejime Akmens maisas BiografijaGime 1904 m birzelio 29 d Kalnenuose 1922 m isvyko į Italija kur baiges gimnazija 2 metus studijavo filosofija ir pedagogika 1928 m paliko Italija ir 4 metus dirbo pedagoginį darba Portugalijoje Lisabonoje 1936 m P Paulaitis grįzo į Italija ir Turino miesto Tarptautiniame teologijos institute studijavo teologija Baiges teologines studijas jis dar dvejus metus studijavo politine ekonomika specializavosi lotynu kalboje Nuo 1935 m iki 1939 m mokytojavo Austrijoje Vienoje dirbo Lietuvos ambasadoje 1938 m Romoje P Paulaitis įgijo teologijos ir politines ekonomikos specialybiu diplomus ir grįzo į Lietuva bei pradejo dirbti mokytoju Jurbarko Saules gimnazijoje 1940 m birzelio 17 d Sovietu sajungai okupavus Lietuva P Paulaitis buvo suimtas bet ta karta pavyko issisukti pasitenkino pasalinimu is mokytojo pareigu P Paulaiciui grese pavojus is naujo buti suimtam todel jis pasitraukia į Vokietija is kur sekanciu metu birzelio menesį sugrįzo į Lietuva Grįzes dirbti į Jurbarko gimnazija įsteige aukstesniuju klasiu mokiniu kluba kurio nariai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsisaukimus raginanciu nestoti į Reicho darbo tarnyba netalkininkauti vokieciams ju rengiamose akcijose pries zydus Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindines organizacijos pradzia Jau tuomet savo parengtus dauginti tekstus P Paulaitis pasirasinejo Aido slapyvardziu 1942 m vasario 16 d P Paulaitis įsteige Lietuvos laisves gyneju sajunga LLGS leido laikrastį Lietuviski atgarsiai kuriame ragino jaunima nedalyvauti zydu represijose nevaziuoti į darbo tarnyba Vokietijoje Issipletusi ir suaktyvejusi LLGS veikla atkreipe gestapo demesį 1943 m spalį P Paulaitis buvo suimtas taciau vezamas į kalejima pabego Sugrįzes į teviske eme slapstytis Netrukus Jurbarko apylinkese jis pradejo organizuoti Vietine rinktine sudaryta vien is lietuviu ir turincia ginti Lietuvos valstybe Frontui slenkant į vakarus pradeta rengtis kovai su bolsevikais buvo kaupiami ginklai saudmenys spausdinimo priemones 1944 m sovietams antra karta okupavus Lietuva įsitrauke į rezistencinį judejima vadovavo Jurbarko partizanu grupei Tais paciais metais P Paulaitis sustabde LLGS veikla nes dauguma aktyviu jos nariu jau buvo partizanai o vietoj Lietuvisku atgarsiu eme leisti Laisves varpa veliau tapusį ir Kestucio apygardos laikrasciu 1946 m rudenį drauge su kitais partizanu vadais P Paulaitis dalyvavo kuriant Jungtine Kestucio apygarda o ja įkurus tapo Triju leliju rinktines vadu apygardos stabo Agitacijos ir propagandos skyriaus virsininku ir Laisves varpo redaktoriumi Daug laiko jis praleisdavo stabo bunkeryje įrengtame Batakiu miske taciau spaudos ir leidybos reikalai verte judeti reikejo surasti patikimu zmoniu ir vietu darbui P Paulaicio rysininkas Jonas Gaidauskas Breive Mazintu kaime surado patikima ukininka Antana Andriulį ir jo sodyboje įrenge sleptuve Dar viena sleptuve buvo įkurta Juozo Zickaus sodyboje Poskakaimyje Sleptuvese ir buvo rengiamas Laisves varpas Uz jį enkavedistai zadejo 10000 rubliu premija Suimtas 1947 m balandzio 12 d J Zickaus namuose nors ir turejo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde Kalintas Taurageje Tardomas prisipazino kas esas taciau kovos draugu neisdave 1947 metais buvo nuvestas į saugumo garazus kur gulejo kunai jo mokiniu kuriuos nukankino cekistai Mokytojas buvo atvestas tam kad atpazintu ju kunus bet cekistams jis buvo priverstas pasakyti kad ne vieno nepazįsta Cekistai po 7 menesiu kankinimu ir tardymu matydami kad jo nepalaus moraliskai ir fiziskai nuteise jį 25 eriems metams Sibiro gulago Taip prasidejo jo kancios prie gelezinkelio tiesimo Po desimties metu tremties P Paulaitis buvo amnestuotas ir 1957 metais sugrįzo į Lietuva taciau jam dziaugtis laisve teko tik kelis menesius Grįzes į Lietuva iskart Kaune eme burti pogrindine organizacija taciau tu metu rudenį ji buvo atskleista Uz tautiskumo ugdyma tarp studentu P Paulaitis vel buvo suimtas teisiamas Vel desimt metu tremties į Sibira pridedant tuos neiskaletus 15 metu kai buvo nubaustas pirma karta O po antro suemimo jis isvydo Lietuva tik 1982 metu rudenį Baigiantis paskutines bausmes laikui LSSR KGB susirupino P Paulaicio grįzimu Dar bunant lageryje įvairaus rango cekistai kvietesi jį pokalbiams kuriuose buvo uzsiminta kad gali neleisti grįzti į Lietuva P Paulaitis atsisakydamas nuo panasiu pokalbiu pareiske Grįsiu arba į Lietuva arba į bet kuria nekomunistine pasaulio salį kurioje anksciau esu gyvenes Po kurio laiko cekistai pareikalavo kad P Paulaitis rasytu LSSR vyriausybei prasyma leisti jam apsigyventi Lietuvoje P Paulaitis atmete ir sį reikalavima manau kad atidaves 35 metus savo gyvenimo nusipelniau teise be jokiu islygu grįzti į savo gimtaja zeme 1982 m spalio 18 d P Paulaitis vogciomis neleidziant ne atsisveikinti su bendro likimo draugais buvo isveztas is Mordovijos lagerio Nugabene į aerouosta kiek tai įmanoma saugant nuo zmoniu akiu cekistai P Paulaitį įsodino į lektuva uzdejo antrankius ir kad niekas nepastebetu to tarybinio laisves simbolio juos pridenge laikrasciu Atskridus į Vilniu rupestingai triju specialiu palydovu lydimas Petras Paulaitis buvo parveztas į Vilniaus KGB Paskutiniuose pokalbiuose cekistai prase veik maldavo Petra Paulaitį nors dalinai prisipazinti kaltu Esu kaltas tik tiek kad esu mazos tautos sunus tautos kuri nepajege apsiginti nuo okupacines rusu kariuomenes kalbejo P Paulaitis Priespaskutine kalinimo diena cekistai nusiveze P Paulaitį į Vilniaus universaline parduotuve ir uz jo lagerio saskaitoje esancius pinigus nupirko rubus o uniforma ateme Cekistai buvusį kalinį su dideliu stazu nedviprasmiskai perspejo kad nebandytu rasyti prisiminimu nes gali greitai dingti be zinios Veliau buves politinis kalinys cekistu buvo perrengtas ir palydetas į autobusu stotį Is pradziu jis apsilanke Sakiu rajone kur po ilgo issiskyrimo susitiko su giminaiciais veliau apsigyveno Kretingoje Kretingoje P Paulaitis gyveno kukliai Kiekviena sekmadienį baznycioje dalyvaudavo sv Misiose Kai jo gyvenimas jau artejo prie pabaigos cekistai ir toliau neleido jam ramiai gyventi Jis buvo nuolat kontroliuojamas smeiziamas jam buvo uzdrausta nuo 19 val iki 7 val ryto iseiti is namu be milicijos zinios isvaziuoti is Kretingos rajono P Paulaicio sveikatai matyt atsiliepe cekistu kankinimai ir 1986 m vasario 19 d nepraejus ne ketveriems metams nuo jo grįzimo is lagerio jis mire palaidotas Kretingos miesto naujosiose kapinese Taciau cekistai ir mirusio P Paulaicio nesirenge palikti ramybeje Tiems kunigams vietos zmonems kurie zadejo gausiai dalyvauti Lietuvos laisves sauklio laidotuvese buvo grasinama Jo laidotuviu diena aplinkiniu mokyklu mokiniai nebuvo isleidziami is mokyklu Taciau didele minia zmoniu skendintį gelese karsta su P Paulaicio palaikais iskilmingai atlydejo į Kretingos baznycia Į jo laidotuves susirinko ne tik kretingiskiai bet ir gausus burys zmoniu jo bendrazygiu is visos Lietuvos P Paulaicio laidotuviu ceremonija buvo patiketa kunigui Liudvikui Sarkauskui Po P Paulaicio laidotuviu kai kurie Kataliku Baznycios dvasininkai buvo iskviesti pasiaiskinti o Telsiu vyskupas Antanas Vaicius cekistams net turejo rasyti pasizadejima kad tokie nusikaltimai nebutu kartojami 1997 m gruodzio 22 d Petrui Paulaiciui pripazintas kario savanorio statusas 1998 m geguzes 13 d Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerijos įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m vasario 1 d dekretu jis apdovanotas Vycio Kryziaus 3 iojo laipsnio ordinu dabar Vycio Kryziaus ordino Komandoro kryzius po mirties NuorodosPaminklai Jurbarko rajono savivaldybeje Nepelnytai uzmirstas lagerio prezidentas Petro Paulaicio Aido biografija Vienas garsiausiu Lietuvos partizanu jo pusbrolio prisiminimuose Archyvuota kopija 2014 01 16 is Wayback Machine projekto SaltiniaiNepelnytai uzmirstas lagerio prezidentas Petras Paulaitis laisveje Zmogus is legendos Petro Paulaicio 100 ioms gimimo metinems Archyvuota kopija 2013 10 21 is Wayback Machine projekto Petro Paulaicio Aido biografija