Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 33 5 41 š pl 23 9 59 24 r ilg 54 5515028 š pl 23 1664556 r ilg 54 5515028 23 1664556 Keturvalakių koplyčiaSavivaldybė
Keturvalakių koplyčia
54°33′5.41″ š. pl. 23°9′59.24″ r. ilg. / 54.5515028°š. pl. 23.1664556°r. ilg.
| Keturvalakių koplyčia | |
|---|---|
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Keturvalakiai |
| Adresas | Liepų g. 47A |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1861 m. |
| Stilius | romantizmas |
Keturvalakių koplyčia – koplyčia, esanti Keturvalakiuose, Vilkaviškio rajone. Ji stovi miestelio centre, šalia Keturvalakių bažnyčios, buvusio šventoriaus pietrytiniame kampe. Išlikęs šventoriaus akmeninės tvoros fragmentas. Statinys turi išliekamąją architektūrinę ir istorinę vertę – 1996 m. buvo įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą.
Akmenų mūro koplyčią senosios bažnyčios šventoriuje 1861 m. už savo lėšas pastatė klebonas kunigas Juozapas Šipaila. Koplyčios rūsyje palaidoti dar du Keturvalakių parapijos kunigai.
Istorija
1845 (ar 1946) m. Virbalio klebonas J. Šipaila buvo atkeltas į Keturvalakius pavaduoti sergančio klebono kunigo Felicijono Radzinskio. Pastarajam mirus 1857 m. paskirtas Keturvalakiuose klebonauti. Pasižymėjo aktyvia veikla: pastatė naują varpinę, kapines aptvėrė nauja akmenine tvora, bažnyčios šventoriuje savo lėšomis pastatė koplyčią su altoriumi ir rūsiu, kurį jis skyrė sau mirus palaidoti. Česlova Vosylienė kraštotyros leidinyje „Vilkaviškio rajono Keturvalakių parapijos istorija“ mini, jog J. Šipaila į Lenkų banką buvo padėjęs 150 rublių indėlį, kurio procentai turėjo būti panaudoti koplyčios tvarkymui ateityje. 1879 m. jis ir buvo pirmasis, palaidotas šios koplyčios rūsyje. Vėlesniais metais į rūsį buvo perlaidoti ankstesnių klebonų kunigų Andriaus (Andrejaus) Adeikos ir Felicijono Radzinskio palaikai.
Architektūra
Romantizmo bruožų turinti koplyčia yra kvadratinio plano, vienos patalpos, su laidojimo rūsiu. Keturšlaitis stogas uždengtas lakštine skarda. Pastogę juosia raudonų plytų profiliuotas karnizas. Įrengtos smailėjančios arkos formos langų angos, stačiakampių durų su segmentine sąrama anga, kurios papuoštos raudonų plytų profiliuotais, laužyto kontūro apvadais. Įstatytos dvivėrės medinės durys su metaliniais vyriais ir apkaustais. Rūsys suręstas iš lauko riedulių, įrengta skliautinė raudonų plytų rūsio perdanga.
Paminėtinas ypatingas ornamentuotas geležinis kryžius, vainikuojantis koplyčios stogą. Jis apie 1,5 m aukščio, įstatytas į daugiabriaunį kupoliuką. Šis kryžius buvo perkeltas iš senosios XVIII a. statytos Keturvalakių koplyčios. Dailės istorikė Gražina Marija Martinaitienė teigia, kad popiežių Klemenso XIII ir Klemenso XIV senajai koplyčiai buvo suteikta tam tikrų malonių. Tai matyti ornamentuotame kryžiuje, kuris paženklintas popiežių (šv. Petro įpėdinių) simboliu - dviem sukryžiuotais raktais.
Palaidojimai
- Juozapas Šipaila (1799–1879). Nuo 1824 m. buvo Virbalio parapijos vikaras (trumpai - 1830 m. Aukštosios Panemunės parapijos vikaras), 1846–1853 m. – Keturvalakių parapijos administratorius prie klebono F. Radzinskio ir po jo mirties. 1863–1879 m. šios parapijos kuratas (klebonas). Turėjo kanauninko titulą.
- Felicijonas Radzinskis (1775–1854). Kunigu įšventintas 1802 m. 1808 m. buvo Kalvarijos parapijos vikaras. 1810 m. dirbo Ūdrijos parapijoje, 1818 m. Liudvinavo parapijos vikaras, 1821-1854 m. buvo Keturvalakių parapijos kuratas.
- Andrejus Adeika (Odejko, ?–1823).1798 m. jis jau 17 metų buvo Keturvalakių klebonu. 1805-1818 m. „elenchuose“ nurodomas kaip Keturvalakių parapijos kuratas, 1821 m. – emeritas.
Šaltiniai
- „Objekto Nr. 1760 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Česlova Vosylienė. Vilkaviškio rajono Keturvalakių parapijos istorija. 1613-1982 metai. Lietuvos kraštotyros draugija, Vilkaviškio sk., 1993, p. 4, 12, 92
- Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Juozapas Šipaila
- Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Felicijonas Radzinskis
- Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Andrejus Adeika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Keturvalakių koplyčia, Kas yra Keturvalakių koplyčia? Ką reiškia Keturvalakių koplyčia?
54 33 5 41 s pl 23 9 59 24 r ilg 54 5515028 s pl 23 1664556 r ilg 54 5515028 23 1664556 Keturvalakiu koplyciaSavivaldybe Vilkaviskio rajonasGyvenviete KeturvalakiaiAdresas Liepu g 47AStatybine medziaga akmenu murasPastatyta įrengta 1861 m Stilius romantizmas Keturvalakiu koplycia koplycia esanti Keturvalakiuose Vilkaviskio rajone Ji stovi miestelio centre salia Keturvalakiu baznycios buvusio sventoriaus pietrytiniame kampe Islikes sventoriaus akmenines tvoros fragmentas Statinys turi isliekamaja architekturine ir istorine verte 1996 m buvo įtrauktas į LR Kulturos paveldo registra Akmenu muro koplycia senosios baznycios sventoriuje 1861 m uz savo lesas pastate klebonas kunigas Juozapas Sipaila Koplycios rusyje palaidoti dar du Keturvalakiu parapijos kunigai Istorija1845 ar 1946 m Virbalio klebonas J Sipaila buvo atkeltas į Keturvalakius pavaduoti sergancio klebono kunigo Felicijono Radzinskio Pastarajam mirus 1857 m paskirtas Keturvalakiuose klebonauti Pasizymejo aktyvia veikla pastate nauja varpine kapines aptvere nauja akmenine tvora baznycios sventoriuje savo lesomis pastate koplycia su altoriumi ir rusiu kurį jis skyre sau mirus palaidoti Ceslova Vosyliene krastotyros leidinyje Vilkaviskio rajono Keturvalakiu parapijos istorija mini jog J Sipaila į Lenku banka buvo padejes 150 rubliu indelį kurio procentai turejo buti panaudoti koplycios tvarkymui ateityje 1879 m jis ir buvo pirmasis palaidotas sios koplycios rusyje Velesniais metais į rusį buvo perlaidoti ankstesniu klebonu kunigu Andriaus Andrejaus Adeikos ir Felicijono Radzinskio palaikai ArchitekturaRomantizmo bruozu turinti koplycia yra kvadratinio plano vienos patalpos su laidojimo rusiu Keturslaitis stogas uzdengtas lakstine skarda Pastoge juosia raudonu plytu profiliuotas karnizas Įrengtos smailejancios arkos formos langu angos staciakampiu duru su segmentine sarama anga kurios papuostos raudonu plytu profiliuotais lauzyto konturo apvadais Įstatytos dviveres medines durys su metaliniais vyriais ir apkaustais Rusys surestas is lauko rieduliu įrengta skliautine raudonu plytu rusio perdanga Paminetinas ypatingas ornamentuotas gelezinis kryzius vainikuojantis koplycios stoga Jis apie 1 5 m aukscio įstatytas į daugiabriaunį kupoliuka Sis kryzius buvo perkeltas is senosios XVIII a statytos Keturvalakiu koplycios Dailes istorike Grazina Marija Martinaitiene teigia kad popieziu Klemenso XIII ir Klemenso XIV senajai koplyciai buvo suteikta tam tikru maloniu Tai matyti ornamentuotame kryziuje kuris pazenklintas popieziu sv Petro įpediniu simboliu dviem sukryziuotais raktais PalaidojimaiJuozapas Sipaila 1799 1879 Nuo 1824 m buvo Virbalio parapijos vikaras trumpai 1830 m Aukstosios Panemunes parapijos vikaras 1846 1853 m Keturvalakiu parapijos administratorius prie klebono F Radzinskio ir po jo mirties 1863 1879 m sios parapijos kuratas klebonas Turejo kanauninko titula Felicijonas Radzinskis 1775 1854 Kunigu įsventintas 1802 m 1808 m buvo Kalvarijos parapijos vikaras 1810 m dirbo udrijos parapijoje 1818 m Liudvinavo parapijos vikaras 1821 1854 m buvo Keturvalakiu parapijos kuratas Andrejus Adeika Odejko 1823 1798 m jis jau 17 metu buvo Keturvalakiu klebonu 1805 1818 m elenchuose nurodomas kaip Keturvalakiu parapijos kuratas 1821 m emeritas Saltiniai Objekto Nr 1760 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Ceslova Vosyliene Vilkaviskio rajono Keturvalakiu parapijos istorija 1613 1982 metai Lietuvos krastotyros draugija Vilkaviskio sk 1993 p 4 12 92 Lietuvos kataliku dvasininkai XIV XXI a Juozapas Sipaila Lietuvos kataliku dvasininkai XIV XXI a Felicijonas Radzinskis Lietuvos kataliku dvasininkai XIV XXI a Andrejus Adeika