Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fenologija gr phainomena reiškiniai logos mokslas tai mokslo šaka tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosio
Fenologija
Fenologija (gr. phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) – tai mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Pavyzdžiui, stebima, kada susidaro įvairių medžių, krūmų bei žolių tam tikros vystymosi fazės, registruojama paukščių keleivių parlėkimas ir išlėkimas. Fenologijos terminą XIX amžiaus viduryje pasiūlė vokiečių botanikas V. Moranas. Fenologinių reiškinių periodiškumą lemia Žemės sukimasis apie Saulę ir Žemės ašies polinkis į orbitos plokštumą. Šio mokslo duomenimis naudojasi agronomija, agrometeorologija, klimatologija, fitosociologija, žemės ir miškų ūkis, gamtosauga. Naudojantis fenologiniais žemėlapiais, kuriuose yra atvaizduotos vienodų fenodatų linijos (izofenos – kreivės, fenologiniuose žemėlapiuose sujungiančios taškus su vienodų terminų fenodatomis), teritoriją galima suskirstyti į bioklimatinius rajonus. Pavyzdžiui, pagal augalų vystymosi priklausomybę nuo klimato sąlygų Lietuvos teritorija suskirstyta į tris fenoklimato rajonus: I – Vakarų Žemaičių lygumos bei Vidurio Lietuvos žemumos, II – Žemaičių aukštumos ir III – Aukštaičių.
Fenologijos tipai
Pagal tiriamąjį objektą fenologija skirstoma į:
- negyvosios gamtos (meteorologiniai ir hidrologiniai sezoniniai reiškiniai),
- augalų (fitofenologija)
- gyvūnijos (zoofenologija):
- paukščių fenologija (ornitofenologija),
- žuvų fenologija (ichtiofenologija)
- vabdžių fenologija (entomofenologija).
Bendroji fenologija tiria bendrus sezoninių reiškinių fenologinius geografinius dėsniningumus bei sezoninių pokyčių ryšius, nagrinėja klausimus, kaip sudaryti tam tikrai vietovei gamtos kalendorių ir numatyti fenologinius sezonus bei atskirus periodus.
Specialioji fenologija – nagrinėja sezoninius reiškinius pagal organizmų grupes ir yra ypač svarbi taikomiesiems gamtos mokslams vykdyti.
Raida
Fenologija susiklostė dėl žemės, miškų ir medžioklės ūkio praktinių poreikių. Žinių apie sezoninius gamtos reiškinius randama senovės graikų filosofo Teofrasto (372–287 prieš Kristų), romėnų mokslininkų ir rašytojų Plinijaus Vyresniojo (23-79) ir Plinijaus Jaunesniojo (61 – apie 114) veikaluose. Viduramžiais metraščiuose ir kronikose būdavo užrašomi ir svarbesni sezoniniai reiškiniai (medžių žydėjimas, paukščių parskridimas ir išskridimas).
Fenologijos mokslo ištakos siejamos su 801 m., kada Japonijoje pradėtas stebėti vyšnios žydėjimas. Senosios civilizacijos taip pat stebėjo gamtos vystymąsi. Spartesnis fenologijos mokslo vystymasis yra siejamas su XVIII a. Moksliškai fenologinius stebėjimus pagrindė žymus švedų gamtininkas, laikomas fenologijos pradininku, C. von Linné (Švedija), kuris nuo 1748 užrašinėjo įvairių augalų raidą. Sistemingi fenologiniai stebėjimai 1767 pradėti Vokietijoje (G. Reigeris), 1839 Belgijoje (L. A. J. Quételet), 1851 JAV, 1853 Austrijoje (K. von Fritschas). XIX a. 2 pusėje Europoje, Japonijoje jau buvo daug fenologinių stebėjimų punktų. Rusijoje Petras I 1721 įsakė rinkti duomenis apie medžių sprogimą ir žydėjimą. Augalus fenologiniu požiūriu stebėjo A. Bolotovas, D. Kaigorodovas (1846–1924), kultūrinius augalus tyrė I. Mičiurinas.
Fenologija tik nuo XIX a. vidurio išskiriama kaip atskiras mokslas. Iki to laiko ji buvo traktuojama kaip meteorologijos arba botanikos mokslo dalis.
Fenologija Lietuvoje
Lietuvoje pirmuosius fenologinius stebėjimus pradėjo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedros vedėjas, botanikas, profesorius Ž. Žiliberas (Gilibert). Jis stebėjo augalų vystymąsi ir registravo įvairių augalų žydėjimo pradžią Gardino botanikos sode 1778–1781 m. laikotarpiu. Fenologijos mokslo pradininkas Lietuvoje buvo mokslininkas, visuomenininkas prof. Stasys Nacevičius. Savo fenologinius tyrimus aprašė knygoje „Taikomoji fenologija“. Iš viso yra trys „Taikomosios fenologijos“ leidimai – 1946 m., 1958 m. ir 1975 m. (prie antrojo leidimo tobulinimo ir informacijos išplėtimo prisidėjo agr. Augustas Vaineikis bei Lietuvos žemės ūkio akademijos vyr. dėstytojas H. Grinevičius). St. Nacevičius metus suskirstė į fenologinius sezonus ir periodus atsižvelgdamas į kenkėjų pasirodymo bei šalnų laikotarpius, beveik visoms daržovėms parinko geriausių terminų fenologinius indikatorius ir sudarė sėjos bei sodinimo fenologinį kalendorių. Vadovaujant prof. St. Nacevičiui, nuo 1923 m. išsamūs ir sistemingi fenologiniai stebėjimai bei tyrimai buvo atliekami Dotnuvoje. Čia 1925 m. St. Nacevičius įsteigė Lietuvos fenologinę asociaciją. Atgaivinant fenologinių reiškinių stebėjimus Lietuvoje, svarbiausi iniciatoriai buvo Ž. Žievytė-Kulvietienė ir A. Vaineikis. Pastarasis suorganizavo fenologinių stebėjimų tinklą respublikoje ir jam vadovavo. Tyrinėjant ir registruojant fenologinius reiškinius Lietuvoje, stebėjimams vadovavo ir tvarkė fenologinį archyvą Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto vyr. mokslinė bendradarbė, ž. ū. m. kand. L. Kulienė. 1959 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas ėmėsi iniciatyvos išplėsti fenologinius stebėjimus respublikoje. Įkurta fenologinė komisija, kurios pirmininku nuo 1960 m. iki mirties (1966 m.) buvo A. Vaineikis. Lietuvos MA zoologijos ir parazitologijos institute 1973 m. įkūrus ornitologijos laboratoriją, išplėsti paukščių migracijos tyrimai.
Svarbios fenologijos sąvokos
- Fenologinė prognozė – kraštovaizdyje vykstančių sezoninių reiškinių sezoninės kaitos numatymas. Fenologinei prognozei naudojama empirinės formulės, grafikai, statistikos metodai.
- Fenologiniai indikatoriai (fenologinės gairės) – sezoniniai reiškiniai, kurių pasikartojimo datos naudojamos kitų sezoninių reiškinių laikui numatyti. Remiantis ilgamečiais stebėjimais, kiekvienai gamtinei zonai parenkami vietiniai fenologiniai indikatoriai. Fenologiniai indikatoriai pagal teikiamos informacijos kiekį yra skirstomi į keletą grupių: bioindikaciniai, klimatoindikaciniai, hidroindikaciniai, pedoindikaciniai ir landšaftoindikaciniai.
- Fenologinis sezonas – laikotarpis, kurio ribos skiriamos remiantis gyvosios ir negyvosios gamtos fenologinių reiškinių (laukinių augalų, lauko, sodo, daržo augalų sezoninio augimo ir kt.) terminais.
- Fenologinis spektras – grafinis augalų rūšių bei fitocenozių sezoninio vystymosi vaizdas. Sudaromas remiantis vienų ar daugelio metų stebėjimais. Skirtingais ženklais ar spalvotomis juostomis horizontalioje spektro skalėje žymimos augalų raidos fazės, vaizduojama jų seka per vegetacijos periodą. Juostų plotis žymi spektro fazių intensyvumą, rūšies individų gausumą bendrijoje. Augalų bendrijos išvaizda, priklausanti daugiausia nuo bendriją sudarančių augalų rūšių ir metų laiko, vadinama aspektu. Pievų bendrijoms labai būdinga aspektų kaita (dar vadinama sezonine diferenciacija, sezonine dinamika, sezonine ritmika).
- Fenologinis žemėlapis – specialus žemėlapis, kuriame pateiktos sezoninių gamtos reiškinių pasireiškimo konkrečiose vietose datos ir izofenomis pavaizduota jų tolygaus pasikartojimo datos bei kitų kraštovaizdžio sezoninės ritmikos rodiklių teritorinis pasiskirstymas. Žemėlapiai skirstomi į:
- Fitofenologinis – vaizduoja augalų ir medžių vystymosi fazes – vegetacijos pradžią, žydėjimą, vaisiaus brendimą, lapų numetimą.
- Zoofenologinis – vaizduoja gyvūnų gyvenime vykstančius pasikeitimus – paukščių migraciją, žuvų nerštą, vabzdžių vystymąsi.
- Agrofenologinis – vaizduoja žemės ūkio augalų, vaismedžių ir vaiskrūmių vystymosi fazes, tinkamiausius žemės ūkio darbų terminus.
Gamtos kalendorius
Iš reguliarių daugiamečių fenologinių stebėjimų duomenų kiekvienai vietovei yra sudaromas gamtos kalendorius, pagal kurį galima iš anksto apskaičiuoti kiekvieno sezoninio gamtos reiškinio datą. Gamtos kalendoriaus datomis remiamasi ir tada, kai tenka nustatyti, kiek dienų tiriamaisiais metais fenologiniai reiškiniai vėluoja ar skuba, palyginus su įprastiniais. Šis nukrypimas nuo daugiametės sekos vadinamas intercepcija (pagal tarybinį fenologą D. Sviatskį šios intercepcijos susijusios su atmosferinės cirkuliacijos ir orų pobūdžio kitimu). Tam tikslui iš gamtos kalendoriaus atitinkamo reiškinio fenologinės datos reikia atimti tiriamųjų metų to paties reiškinio fenodatą. Jeigu skirtumas neigiamas, tai rodo, kad reiškinys įvyko anksčiau, o jeigu teigiamas – vėliau, negu įprasta. Neigiami skirtumai būdingi ekspresiniams, o teigiami – depresiniams metams. Nukrypimas nuo daugiamečių fenodatų vadinamas fenologine anomalija.
Šaltiniai
- Nacevičius St., 1975. Taikomoji fenologija. Vilnius, leidykla „Mintis“
- Romanovskaja D., Kalvane G., Briede A., Bakšienė E., 2009. Klimato šiltėjimo įtaka fenologinių sezonų trukmės pokyčiams Lietuvoje ir Latvijoje. Žemdirbystė-Agriculture, t. 96, Nr. 4, p. 218–231
- Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, VI tomas. Vilnius, p. 30-31
- Veriankaitė L., 2010. Žiedadulkių koncentracija ore: cirkuliaciniai ir fenologiniai aspektai. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius
- Kulienė L., Tomkus J., 1990. Bendroji fenologija. Vilnius, „Mokslo“ leidykla
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fenologija, Kas yra Fenologija? Ką reiškia Fenologija?
Fenologija gr phainomena reiskiniai logos mokslas tai mokslo saka tirianti kasmet besikartojancius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiskinius vykstancius pagal tam tikra periodiskuma Pavyzdziui stebima kada susidaro įvairiu medziu krumu bei zoliu tam tikros vystymosi fazes registruojama pauksciu keleiviu parlekimas ir islekimas Fenologijos termina XIX amziaus viduryje pasiule vokieciu botanikas V Moranas Fenologiniu reiskiniu periodiskuma lemia Zemes sukimasis apie Saule ir Zemes asies polinkis į orbitos plokstuma Sio mokslo duomenimis naudojasi agronomija agrometeorologija klimatologija fitosociologija zemes ir misku ukis gamtosauga Naudojantis fenologiniais zemelapiais kuriuose yra atvaizduotos vienodu fenodatu linijos izofenos kreives fenologiniuose zemelapiuose sujungiancios taskus su vienodu terminu fenodatomis teritorija galima suskirstyti į bioklimatinius rajonus Pavyzdziui pagal augalu vystymosi priklausomybe nuo klimato salygu Lietuvos teritorija suskirstyta į tris fenoklimato rajonus I Vakaru Zemaiciu lygumos bei Vidurio Lietuvos zemumos II Zemaiciu aukstumos ir III Aukstaiciu Fenologijos tipaiPagal tiriamajį objekta fenologija skirstoma į negyvosios gamtos meteorologiniai ir hidrologiniai sezoniniai reiskiniai augalu fitofenologija gyvunijos zoofenologija pauksciu fenologija ornitofenologija zuvu fenologija ichtiofenologija vabdziu fenologija entomofenologija Bendroji fenologija tiria bendrus sezoniniu reiskiniu fenologinius geografinius desniningumus bei sezoniniu pokyciu rysius nagrineja klausimus kaip sudaryti tam tikrai vietovei gamtos kalendoriu ir numatyti fenologinius sezonus bei atskirus periodus Specialioji fenologija nagrineja sezoninius reiskinius pagal organizmu grupes ir yra ypac svarbi taikomiesiems gamtos mokslams vykdyti Fenologijos mokslo schema pagal St Naceviciu RaidaFenologija susikloste del zemes misku ir medziokles ukio praktiniu poreikiu Ziniu apie sezoninius gamtos reiskinius randama senoves graiku filosofo Teofrasto 372 287 pries Kristu romenu mokslininku ir rasytoju Plinijaus Vyresniojo 23 79 ir Plinijaus Jaunesniojo 61 apie 114 veikaluose Viduramziais metrasciuose ir kronikose budavo uzrasomi ir svarbesni sezoniniai reiskiniai medziu zydejimas pauksciu parskridimas ir isskridimas Fenologijos mokslo istakos siejamos su 801 m kada Japonijoje pradetas stebeti vysnios zydejimas Senosios civilizacijos taip pat stebejo gamtos vystymasi Spartesnis fenologijos mokslo vystymasis yra siejamas su XVIII a Moksliskai fenologinius stebejimus pagrinde zymus svedu gamtininkas laikomas fenologijos pradininku C von Linne Svedija kuris nuo 1748 uzrasinejo įvairiu augalu raida Sistemingi fenologiniai stebejimai 1767 pradeti Vokietijoje G Reigeris 1839 Belgijoje L A J Quetelet 1851 JAV 1853 Austrijoje K von Fritschas XIX a 2 puseje Europoje Japonijoje jau buvo daug fenologiniu stebejimu punktu Rusijoje Petras I 1721 įsake rinkti duomenis apie medziu sprogima ir zydejima Augalus fenologiniu poziuriu stebejo A Bolotovas D Kaigorodovas 1846 1924 kulturinius augalus tyre I Miciurinas Fenologija tik nuo XIX a vidurio isskiriama kaip atskiras mokslas Iki to laiko ji buvo traktuojama kaip meteorologijos arba botanikos mokslo dalis Fenologija LietuvojeLietuvoje pirmuosius fenologinius stebejimus pradejo Vilniaus universiteto Gamtos mokslu katedros vedejas botanikas profesorius Z Ziliberas Gilibert Jis stebejo augalu vystymasi ir registravo įvairiu augalu zydejimo pradzia Gardino botanikos sode 1778 1781 m laikotarpiu Fenologijos mokslo pradininkas Lietuvoje buvo mokslininkas visuomenininkas prof Stasys Nacevicius Savo fenologinius tyrimus aprase knygoje Taikomoji fenologija Is viso yra trys Taikomosios fenologijos leidimai 1946 m 1958 m ir 1975 m prie antrojo leidimo tobulinimo ir informacijos ispletimo prisidejo agr Augustas Vaineikis bei Lietuvos zemes ukio akademijos vyr destytojas H Grinevicius St Nacevicius metus suskirste į fenologinius sezonus ir periodus atsizvelgdamas į kenkeju pasirodymo bei salnu laikotarpius beveik visoms darzovems parinko geriausiu terminu fenologinius indikatorius ir sudare sejos bei sodinimo fenologinį kalendoriu Vadovaujant prof St Naceviciui nuo 1923 m issamus ir sistemingi fenologiniai stebejimai bei tyrimai buvo atliekami Dotnuvoje Cia 1925 m St Nacevicius įsteige Lietuvos fenologine asociacija Atgaivinant fenologiniu reiskiniu stebejimus Lietuvoje svarbiausi iniciatoriai buvo Z Zievyte Kulvietiene ir A Vaineikis Pastarasis suorganizavo fenologiniu stebejimu tinkla respublikoje ir jam vadovavo Tyrinejant ir registruojant fenologinius reiskinius Lietuvoje stebejimams vadovavo ir tvarke fenologinį archyva Lietuvos zemdirbystes mokslinio tyrimo instituto vyr moksline bendradarbe z u m kand L Kuliene 1959 m Lietuvos zemdirbystes mokslinio tyrimo institutas emesi iniciatyvos isplesti fenologinius stebejimus respublikoje Įkurta fenologine komisija kurios pirmininku nuo 1960 m iki mirties 1966 m buvo A Vaineikis Lietuvos MA zoologijos ir parazitologijos institute 1973 m įkurus ornitologijos laboratorija isplesti pauksciu migracijos tyrimai Svarbios fenologijos savokosFenologine prognoze krastovaizdyje vykstanciu sezoniniu reiskiniu sezonines kaitos numatymas Fenologinei prognozei naudojama empirines formules grafikai statistikos metodai Fenologiniai indikatoriai fenologines gaires sezoniniai reiskiniai kuriu pasikartojimo datos naudojamos kitu sezoniniu reiskiniu laikui numatyti Remiantis ilgameciais stebejimais kiekvienai gamtinei zonai parenkami vietiniai fenologiniai indikatoriai Fenologiniai indikatoriai pagal teikiamos informacijos kiekį yra skirstomi į keleta grupiu bioindikaciniai klimatoindikaciniai hidroindikaciniai pedoindikaciniai ir landsaftoindikaciniai Fenologinis sezonas laikotarpis kurio ribos skiriamos remiantis gyvosios ir negyvosios gamtos fenologiniu reiskiniu laukiniu augalu lauko sodo darzo augalu sezoninio augimo ir kt terminais Fenologinis spektras grafinis augalu rusiu bei fitocenoziu sezoninio vystymosi vaizdas Sudaromas remiantis vienu ar daugelio metu stebejimais Skirtingais zenklais ar spalvotomis juostomis horizontalioje spektro skaleje zymimos augalu raidos fazes vaizduojama ju seka per vegetacijos perioda Juostu plotis zymi spektro faziu intensyvuma rusies individu gausuma bendrijoje Augalu bendrijos isvaizda priklausanti daugiausia nuo bendrija sudaranciu augalu rusiu ir metu laiko vadinama aspektu Pievu bendrijoms labai budinga aspektu kaita dar vadinama sezonine diferenciacija sezonine dinamika sezonine ritmika Fenologinis zemelapis specialus zemelapis kuriame pateiktos sezoniniu gamtos reiskiniu pasireiskimo konkreciose vietose datos ir izofenomis pavaizduota ju tolygaus pasikartojimo datos bei kitu krastovaizdzio sezonines ritmikos rodikliu teritorinis pasiskirstymas Zemelapiai skirstomi į Fitofenologinis vaizduoja augalu ir medziu vystymosi fazes vegetacijos pradzia zydejima vaisiaus brendima lapu numetima Zoofenologinis vaizduoja gyvunu gyvenime vykstancius pasikeitimus pauksciu migracija zuvu nersta vabzdziu vystymasi Agrofenologinis vaizduoja zemes ukio augalu vaismedziu ir vaiskrumiu vystymosi fazes tinkamiausius zemes ukio darbu terminus Knyga apie naminiu gyvuliu ir pauksciu parazitus suklasifikuotus pagal menesiusGamtos kalendoriusIs reguliariu daugiameciu fenologiniu stebejimu duomenu kiekvienai vietovei yra sudaromas gamtos kalendorius pagal kurį galima is anksto apskaiciuoti kiekvieno sezoninio gamtos reiskinio data Gamtos kalendoriaus datomis remiamasi ir tada kai tenka nustatyti kiek dienu tiriamaisiais metais fenologiniai reiskiniai veluoja ar skuba palyginus su įprastiniais Sis nukrypimas nuo daugiametes sekos vadinamas intercepcija pagal tarybinį fenologa D Sviatskį sios intercepcijos susijusios su atmosferines cirkuliacijos ir oru pobudzio kitimu Tam tikslui is gamtos kalendoriaus atitinkamo reiskinio fenologines datos reikia atimti tiriamuju metu to paties reiskinio fenodata Jeigu skirtumas neigiamas tai rodo kad reiskinys įvyko anksciau o jeigu teigiamas veliau negu įprasta Neigiami skirtumai budingi ekspresiniams o teigiami depresiniams metams Nukrypimas nuo daugiameciu fenodatu vadinamas fenologine anomalija SaltiniaiNacevicius St 1975 Taikomoji fenologija Vilnius leidykla Mintis Romanovskaja D Kalvane G Briede A Baksiene E 2009 Klimato siltejimo įtaka fenologiniu sezonu trukmes pokyciams Lietuvoje ir Latvijoje Zemdirbyste Agriculture t 96 Nr 4 p 218 231 Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Visuotine Lietuviu enciklopedija VI tomas Vilnius p 30 31 Veriankaite L 2010 Ziedadulkiu koncentracija ore cirkuliaciniai ir fenologiniai aspektai Daktaro disertacija Vilniaus universitetas Vilnius Kuliene L Tomkus J 1990 Bendroji fenologija Vilnius Mokslo leidykla