Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
OrthopteraPaprastasis kurklys Gryllotalpa gryllotalpa Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakoj
Tiesiasparniai
| Orthoptera | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Tiesiasparniai (Orthoptera) – vabzdžių (Insecta) būrys. Šie vabzdžiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Gausiausiai randami pusiaujo drėgnuosiuose miškuose, ten aptinkamos ir didžiausios rūšys – Kolumbijoje gyvenančio gigantiškojo žiogo () sparnų mostas siekia 25 cm.
Morfologija
Būriui priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugumos rūšių patelės turi kiaušdėtę. Beveik visų rūšių patinai, o kai kurių ir patelės geba skleisti garsus striduliacinių organų pagalba ar kitais būdais. Abiejų lyčių turi , kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose () arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių). Lietuvoje didžiausias – paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) siekia 55-60 mm.
Biologija
Vystymasis – nepilna metamorfozė. Kiaušinėlius deda paketais į žemę arba į augalų audinius. Kai kurios rūšys (žiogai, skėriai) žiemoja kiaušinių stadijoje, o nimfos ir suaugėliai gyvena šiltuoju metų laiku (apie 7 mėnesius). Kitos rūšys, tokios kaip kurkliai bei svirpliai vystosi 2-4 metus nimfos stadijoje, žiemodami žemėje. Lietuvoje per metus išauga viena generacija, šiltuose kraštuose – 2 arba daugiau. Daugumos rūšių patinėliai pateles kviečia – žiogai bei svirpliai trina svirpimo organus, esančius antsparniuose vieną į kitą, o skėriai bei garsą išgauna užpakalinėmis kojomis trindami į antsparnius.
Ekologija
Dauguma tiesiasparnių – , tačiau yra tik augalais arba tik gyvūniniu maistu besimaitinančių rūšių. Būryje yra augalų kenkėjų, tačiau labiausiai išplitę šiltuose kraštuose. Daugiausiai žalos padaro ir kitos giminingos skėrių rūšys, kurios, skraidydamos milžiniškais būriais (iki kelių milijardų individų) nusiaubia milijonus kvadratinių kilometrų pasėlių. Tačiau taip nutinka retai. Lietuvoje tarp tiesiasparnių žymesnių kenkėjų nėra. Tiesiasparniai aptinkami daugumoje ekosistemų, išskyrus šalčiausias. Lietuvoje saugomos rūšys – besparnis skėriukas, kopinis, margasis tarkšliai.
Taksonomija
Pasaulyje yra apie 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu aptiktos 45 rūšys: Lietuvos tiesiasparnių sąrašas
Tiesiasparniai skirstomi į du pobūrius:
- Pobūris Ilgaūsiai tiesiasparniai (Ensifera)
- Šeima Žiogai (Tettigoniidae)
- Šeima Svirpliai (Gryllidae)
- Šeima Kurkliai (Gryllotalpidae)
- Kitos šeimos.
- Pobūris (Caelifera)
- Šeima Šokliukai (Tetrigidae)
- Šeima Skėriai (Acrididae)
- Pošeimis Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
- Kitos šeimos.
Nuorodos
- Orthoptera Archyvuota kopija 2004-11-07 iš Wayback Machine projekto., Sistematika ir filogenezė.
- Orthoptera species, Pasaulio tiesiasparniai (taksonominė duomenų bazė, kurioje 25 tūkst. rūšių, su aprašymais ir nuotr.).
- Grasshoppers and Crickets (Orthoptera) Archyvuota kopija 2004-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- Orthoptera Archyvuota kopija 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto.
- Budrys E., Pakalniskis S. 2007. The Orthoptera (Insecta) of Lithuania. – Lietuvos tiesiasparnių rūšių sąrašas
- Tiesiasparniai – „smuikininkai“ ir „terminatoriai“ – Straipsnis Vakarų eksprese.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tiesiasparniai, Kas yra Tiesiasparniai? Ką reiškia Tiesiasparniai?
OrthopteraPaprastasis kurklys Gryllotalpa gryllotalpa Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Poklasis Sparnuotieji Pterygota Burys Tiesiasparniai Orthoptera Tiesiasparniai Orthoptera vabzdziu Insecta burys Sie vabzdziai paplite visame pasaulyje isskyrus Antarktida Gausiausiai randami pusiaujo dregnuosiuose miskuose ten aptinkamos ir didziausios rusys Kolumbijoje gyvenancio gigantiskojo ziogo sparnu mostas siekia 25 cm MorfologijaBuriui priklauso stamboki vabzdziai su ilgu ir is sonu suplotu kunu ir turintys gerai isvystytus grauziamuosius burnos organus Antenos ilgos siuliskos arba seriskos Sparnu dvi poros priekiniai sukieteje ir virte antsparniais uzpakaliniai pleviski ir susiglaudzia veduokliskai Kojos gerai issivysciusios o kurkliu priekines rausiamosios Uzpakalines kojos su ilgomis ir storomis slaunimis ir ilgomis blauzdomis todel gerai sokineja Daugumos rusiu pateles turi kiausdete Beveik visu rusiu patinai o kai kuriu ir pateles geba skleisti garsus striduliaciniu organu pagalba ar kitais budais Abieju lyciu turi kurie yra pilvelio I mo segmento sonuose arba priekiniu koju blauzdose ziogu svirpliu Lietuvoje didziausias paprastasis kurklys Gryllotalpa gryllotalpa siekia 55 60 mm BiologijaVystymasis nepilna metamorfoze Kiausinelius deda paketais į zeme arba į augalu audinius Kai kurios rusys ziogai skeriai ziemoja kiausiniu stadijoje o nimfos ir suaugeliai gyvena siltuoju metu laiku apie 7 menesius Kitos rusys tokios kaip kurkliai bei svirpliai vystosi 2 4 metus nimfos stadijoje ziemodami zemeje Lietuvoje per metus isauga viena generacija siltuose krastuose 2 arba daugiau Daugumos rusiu patineliai pateles kviecia ziogai bei svirpliai trina svirpimo organus esancius antsparniuose viena į kita o skeriai bei garsa isgauna uzpakalinemis kojomis trindami į antsparnius EkologijaDauguma tiesiasparniu taciau yra tik augalais arba tik gyvuniniu maistu besimaitinanciu rusiu Buryje yra augalu kenkeju taciau labiausiai isplite siltuose krastuose Daugiausiai zalos padaro ir kitos giminingos skeriu rusys kurios skraidydamos milziniskais buriais iki keliu milijardu individu nusiaubia milijonus kvadratiniu kilometru paseliu Taciau taip nutinka retai Lietuvoje tarp tiesiasparniu zymesniu kenkeju nera Tiesiasparniai aptinkami daugumoje ekosistemu isskyrus salciausias Lietuvoje saugomos rusys besparnis skeriukas kopinis margasis tarksliai TaksonomijaPasaulyje yra apie 25 tukst rusiu Lietuvoje siuo metu aptiktos 45 rusys Lietuvos tiesiasparniu sarasas Tiesiasparniai skirstomi į du poburius Poburis Ilgausiai tiesiasparniai Ensifera Seima Ziogai Tettigoniidae Seima Svirpliai Gryllidae Seima Kurkliai Gryllotalpidae Kitos seimos Poburis Caelifera Seima Sokliukai Tetrigidae Seima Skeriai Acrididae Poseimis Tikrieji skeriai Oedipodinae Kitos seimos NuorodosOrthoptera Archyvuota kopija 2004 11 07 is Wayback Machine projekto Sistematika ir filogeneze Orthoptera species Pasaulio tiesiasparniai taksonomine duomenu baze kurioje 25 tukst rusiu su aprasymais ir nuotr Grasshoppers and Crickets Orthoptera Archyvuota kopija 2004 12 04 is Wayback Machine projekto Orthoptera Archyvuota kopija 2004 10 10 is Wayback Machine projekto Budrys E Pakalniskis S 2007 The Orthoptera Insecta of Lithuania Lietuvos tiesiasparniu rusiu sarasas Tiesiasparniai smuikininkai ir terminatoriai Straipsnis Vakaru eksprese Vikiteka Tiesiasparniai vaizdine ir garsine medziaga