Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Nebaigta versti formatavimas enwiki nuorodos Jei ga
Neil Postman
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Nebaigta versti, formatavimas, enwiki nuorodos Jei galite, sutvarkykite. |
| Neilas Postmanas | |
|---|---|
| Neilas Postmanas | |
| Gimė | 1931 m. kovo 8 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 2003 m. spalio 5 d. (72 metai) Niujorkas, JAV |
| Tautybė | Amerikietis |
| Veikla | Rašytojas, profesorius, medijų teoretikas. |
| Vikiteka | Neil Postman |
Neilas Postmanas (angl. Neil Postman, 1931 m. kovo 8 d. – 2003 m. spalio 5 d.) – amerikiečių autorius, pedagogas, medijų teoretikas ir kultūros kritikas, garsus dėl savo parašytų septyniolikos knygų, tarp kurių žymiausios: „Nusilinksminkime iki mirties“ (Amusing Ourselves to Death) (1985), (Conscientious Objections) (1988), „Technopolis“ (Technopoly: The Surrender of Culture to Technology) (1992), „Vaikystės išnykimas“ (The Disappearance of Childhood) (1994) ir „Švietimo pabaiga: mokyklos verybių kaita“ (The End of Education: Redefining the Value of School) (1995).
Daugiau nei 40 metų jis buvo susijęs su Niujorko universitetu. Neilas Postmanas buvo humanistas, tikėjęs, kad naujos technologijos niekada nepakeis žmogiškųjų verčių. 2003 metais jis mirė nuo plaučių vėžio.
Biografija
Neilas Postmanas gimė Niujorke, mieste, kuriame ir praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. 1953 metais jis pabaigė studijas laisvųjų menų koledže Fredonijoje (State University of New York at Fredonia), koledže žaidė krepšinį. 1955 metais įgijo magistro laipsnį mokytojų koledže Kolumbijos universitete (Teachers College, Columbia University), 1958 metais Neilas Postmanas apsigynė mokslų daktaro laipsnį. 1959 metais pradėjo dėstytojo darbą Niujorko universitete (New York University).
1971 metais Niujorko Steinharto pedagogikos mokykloje (Steinhardt School of Education) jis sukūrė medijų ekologijos programą. 1993 metais Neilas tapo pedagogikos mokyklos profesoriumi ir kultūros ir komunikacijų departamento pirmininku, kuriuo išbuvo iki 2002 metų.
2003 m. spalio 5 dieną Flušinge jis mirė nuo plaučių vėžio.
Darbai
Neilas Postmanas parašė 18 knygų ir daugiau nei 200 straipsnių žurnalams ir laikraščiams, tokiems kaip: “The New York Times Magazine”, “The Atlantic Monthly”, “Harper’s Magazine”, “Time”, “The Saturday Review”, “The Harvard Education Review”, “The Washington Post”, “Los Angeles Times”, “Stern”, ir “Le Monde”. Nuo 1976 m. iki 1986 m. jis buvo kartą į ketvirtį leidžiamo žurnalo “ETC: A Review of General Semantics” redaktorius. Neilas Postmanas taip pat priklausė “The Nation” redaktorių grupei. Nepaisant jo susirūpinimo dėl televizijos, kompiuterių ir technologijų daromos įtakos žmonėms, Postmanas naudojo ne tik knygas, bet ir televizijos mediją tam, kad paskelbtų savo idėjas. Jis dažnai dalyvaudavo televiziniuose interviu ir 1976 metais dėstė paskaitą laidoje “Sunrise Semester” pavadinimu: “Komunikacija: nematoma aplinka” ("Communication: the Invisible Environment”).
Nusilinksminkime iki mirties
Postmano žinomiausia knyga: „Nusilinksminkime iki mirties“ (Amusing Ourselves to Death) (1985), istorinis pasakojimas kuris įspėja apie masinių komunikacijų neįgalumą skleisti rimtas idėjas ir žinias. Anot Postmano, nuo tada, kai televizija pakeitė raštą, įvairūs politiniai pokalbiai ir rimtos problemos yra nužeminamos ir paverčiamos į paviršutiniškus vaizdus. Tai, kas turėtų būti paremta rimtomis idėjomis bei mintimis, paverčiama į pramogą. Taip pat Postmanas aiškino, kad televizija nėra efektyvus būdas šviesti žmones, nes ji pateikia tik supaprastintą informaciją ir nereikalauja jokio papildomo dėmesio ar bendravimo, kas yra, anot jo, pagrindinis dalykas maksimizuoti mokymosi efektyvumą. Postmanas žmogaus ir informacijos santykius nusako pagal savo sukurtą “information–action ratio”.
Neilas Postmanas rėmėsi Maršalo Makluhano idėjomis kalbėdamas apie tai, jog įvairios medijos yra tinkamos skirtingiems žinių tipams ir nusakė kaip skirtingos kultūros vertina ir perduoda žodinę, literatūrinę ir televizinę informaciją skirtingais būdais. Jis nurodė, kad devynioliktame amžiuje Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pasiekusios racionalių argumentų viršūnę, jis tai įvardiną kaip: “Prasmės amžių” (Age of Reason), kuriame dominavo spausdinto rašto medija. Tais laikais komplikuoti argumentai būdavo perduodami nesupaprastinti.
Knyga “Amusing Ourselves to Death“ įkvėpė 1992 metų Rodžerą Vatersą “Roger Waters” sukurti muzikos albumą “Amused to Death”.
Informuokimės iki mirties
1990 m. spalio 11 d. Postmanas pasakė visiems gerai žinomą kalbą ‘Gesellschaft für Informatik” (Vokiečių kompiuterinių mokslo bendruomenė) Štutgarte. Jis tikino, kad šiuolaikinė visuomenė per daug remiasi informacija tam, kad išspręstų įvairias problemas, ypač fundamentalias, susijusias su žmonių filosofija ir išgyvenimu. Nuo spausdinimo mašinos išradimo informacija tapo našta ir šiukšlėmis, o ne palaima.
"Tai, kas turėjo prasidėti kaip išlaisvinantis srautas, tapo visišku chaosu. Jeigu pavyzdžiu paimčiau savo gimtąją šalį, štai kas vyksta dabar: Amerikoje yra 260.000 skelbimo lentų, 11.520 laikraščių, 11.556 žurnalų <…> Viskas, nuo telegrafo ir fotografijos 19-ame amžiuje iki silikoninių mikroschemų 20-ame amžiuje, sustiprino informacijos srautą iki tokio, kad šiandien pasiekė tokias proporcijas, jog paprastam žmogui informacija nebeturi jokio santykio su problemų sprendimu.”
Anot jo kalbos, "ryšys tarp informacijos ir veiksmo yra nutrauktas. "
"Informacija tapo preke, kurią galima parduoti, pirkti ar panaudoti kaip pramogą, galimą ją dėvėti lyg drabužį, kuris iškelia asmenybę tarp kitų. Ji tapo neatodairiška, niekam neskirta ir nereikalinga. Mes esam perpildyti informacijos, skęstame joje, jos visiškai nekontroliuojame ir net nežinome ką su ja daryti. "
Postmanas taip pat lygina šiuolaikinę visuomenę su viduramžiais, kur vietoj individualaus tikėjimo asmenybei visa buvo diegiama remiantis religiniais lyderiais. Taip ir šiomis dienomis kiekvienas tiki tuo, ką jiems pasako mokslininkai, to pasekoje žmonės tampa dar naivesni nei viduramžiais. Asmenybės šiuolaikinėje visuomenėje, sąveikaujančioje su mokslu, gali tikėti visiškai bet kuo, o viduramžiais gyventojai tikėjo geranoriškais tikslais, buvo visi vieningi ir visa tai turėjo savo tikėjimo tvarką.
Technopolis
Neilo Postmano 1992 metais parašytoje knygoje (Technopoly: The Surrender of Culture to Technology), jis apibūdina „Technopolį“ kaip visuomenę, kuri tiki tik vienu tikslu: efektyvumu, kuris yra vykdomas technikos ir yra visiškai pranašesnis už žmogaus sprendimus <…> ir žmonių reikalai geriausiai vykdomi, kai jiems nurodo ekspertai. "
Postmanas teigia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienintelė šalis, kuri tapo technopoliu. Jis tikina, kad ši šalis yra užtvindyta technopoliais, ir visiškai nemato jokių šio reiškinio problemų. Bet šitai yra pavojinga, nes technopoliai nori daugiau technologijų, o to pasekoje ir daugiau informacijos. Vis dėlto, anot Postmano, situacija, kad technologines inovacijos turėtų tik vienpusį efektą, yra neįmanoma. Jis teigia, kad su vis didėjančiu prieinamu informacijos srautu, “informacija įgauna šiukšlių pavidalą”, ji ne tik nesugeba atsakyti į fundamentaliausius žmogaus klausimus, bet ir sunkiai padeda pateikti nuoseklią kryptį net ir kasdieniškų problemų sprendimams.
1996 metais per interviu Neilas Postmanas dar kartą pabrėžė savo sprendimą technopoliui, kuriame teigė, kad studentams reikia išsilavinimo istorijos, socialinio poveikio ir psichologijos srityse tam, kad jie taptų suaugusiais, “kurie geba naudotis technologijomis, o ne technologijos naudotųsi jais”.
Postmanas buvo apkaltintas Liūdizmu, nepaisant to, kad jo galutinis teiginys knygoje Amusing Ourselves to Death buvo: “Mes privalome neapsigauti dėl tokių absurdiškų sąvokų, kaip Liūdizmo pozicija”.
Švietimo pabaiga: mokyklos vertybių kaita
Šioje knygoje Postmanas tvirtino, kad švietimas be mito ar pasakojimo, vedančio ir motyvuojančio studentą, yra švietimas be prasmės. Postmanas kalbėjo apie mokyklos demokratišką funkciją, kuri leidžia dalintis skirtingais požiūriais, padedančiais mums vienytis. Autoriaus požiūriu daugiakultūriškumas yra separatistinis judėjimas, kuris sunaikins Amerikos vienybę, bet, kita vertus, jis teigia, kad įvairiapusis mokymas yra labai svarbus dalykas, kuris turi būti panaudojamas mokant istorijos, kultūros ir kalbų.
Vaikystės išnykimas
1982 metais knygoje „Vaikystės išnykimas“ (“The Disappearance of Childhood”) Postmanas aiškina, kad tai, ką mes laikome vaikyste, yra modernusis fenomenas. Jis vaikystę apibūdina kaip laiko tarpą nuo 7 metų, kai išmokstama pilnai kalbėti, iki maždaug 17 metų, kai pilnai įvaldomas raštas. Neatsitiktinai šis laikotarpis atitinka metus, praleistus mokykloje.
Žodis “vaikas” originaliai reiškia “sūnų ar dukrą”, bet tik naujausiais laikais jis įgavo ir antrąją prasmę, kuri nusako “asmenybę, tarp gimimo ir brandos”. Prieš naujausius laikus vaikai buvo laikyti “mažais” suaugusiais, o šiais laikais jie yra laikomi “nesuformuotais” suaugusiais.
Viduramžiais vaikai ir suaugusieji “gyveno bendrame socialiniame ir intelektualiniame pasaulyje” (36 psl.). Vaikai rengėsi kaip suaugusieji, dirbo tuos pačius darbus ir, netgi, pramogavo kaip suaugusieji (lošimas buvo laikomas normaliu užsiėmimu vaikams), bei apsiribojant raštingumu, buvo to paties intelektualumo lygmens. Nedaug vaikų lankė mokyklą. Jie nebuvo apsaugomi nuo žiaurios realybės ar gėdingų suaugusiųjų gyvenimo paslapčių. Suaugusieji neslėpdavo savo seksualinių potraukių, taip pat nebuvo tam tikrų papročių, nusakančių, kaip turėtum civilizuotai elgtis esant tam tikrai situacijai, veiksmams, ar charakteriui. “Be tinkamai suformuoto gėdos supratimo vaikystė egzistuoti negali”. Postmanas raštingumo, švietimo ir gėdos trūkumą paaiškina kaip šiuolaikinį supratimo apie vaikystę trūkumą.
Postmanas prilygina pirmąsias spausdinimo mašinas su supratimu apie vaikystę. Su raštu atėjo ir suaugusiųjų “paslaptys”, informacija pasiekiama tik suaugusiems, kurie mokėjo skaityti. O raštas reikalavo mokyklų, kuriose mokytų žmones skaityti. “Nes mokyklos buvo sukurtos paruošti raštingam suaugusiam, todėl jaunimas nebebuvo laikomas mažaisiais suaugusiais, bet buvo laikomas… neinformuotais suaugusiais” (41 psl.) Šie du faktoriai sukūrė naują socialinę hierarchiją – suaugusieji turėjo “nevaržomą rašto kontrolę vaikų aplinkoje”. Postmanui 1850 m. – 1950 m. buvo “vaikystės kulminacija”. Pradėti švęsti vaikų gimtadieniai ir rūpintis jų gerove, kaip kažkuo ypatingu, ką reikia saugoti. Vaikai gavo specialią aprangą ir literatūrą, kuri skyrėsi nuo suaugusiųjų. Vaikystė tapo kaip malonus ir nekaltas laikotarpis.
1950 m. atsirado televizija ir išnyko vaikas. Televizija yra egalitarinis informacijos perdavimo šaltinis. Pasaulyje nebeliko suaugusiųjų realybės ar paslapčių – visa tai buvo parodoma per žinias, reklamas ir visokias kitokias programas įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikystės nekaltumas dingo ir gėdos supratimas tapo “praskiestas, supaprastintas” (85 psl.). Televizija, kuri pakeitė knygas kaip informacijos šaltinį, nereikalauja jokių papildomų žinių ir vis labiau sumažina skirtumą tarp vaiko ir suaugusiojo. Kai kurios televizijos programos vaikams sukelia suaugusiųjų minčių, o kai kurios programos padeda suaugusiems suvaikėti. Televizija sukūrė tris gyvenimo etapus: kūdikystė, vaikas-suaugęs ir senatvė.
Neilo Postmano įrodymai dėl vaikystės dingimo yra: padidėjęs nusikalstamumas prieš vaikus ir vaikų atlikti nusikaltimai, padidėjęs vaikų seksualinis aktyvumas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, supanašėjęs vaikų ir suaugusiųjų muzikos skonis, kalbėsena ir žiūrimi filmai (daugelis didelio biudžeto filmų yra iš komiksų srities, kurie prieš keletą metų būtų buvę pardavinėjami tik kaip komiksai), nedidelis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų aprangos (mažos mergaitės su aukštakulniais, suaugusieji su sportbačiais). Netgi vaikų žaidimai buvo pakeisti komandiniu sportu (“Little leagu”, “Pee Wee” ir t. t.), labai panašiu į suaugusiųjų sportą. “Suaugusiųjų gyvenimas prarado savo aurą bei pagarbą, ir idėja, kad kažkas vyresnis, tapo apgailėtina” (133 psl.).
Jis iškelia faktą, kad civilizuotas elgesys pripažįsta mūsų gyvuliškus instinktus (seksas, smurtas ir t. t.), bet paverčia tai paslaptimis, kurios saugomos nuo vaikų. Kadangi dabar visa tai jau nebėra laikoma paslaptyje, mūsų bendruomenė gali virsti barbariška. Paprastas pavyzdys yra keiksmažodžiai, jie nebėra slepiami nuo vaikų ir vyrauja kone visur.
Postmanas teigė šią teoriją, bet nepasiūlė jokio sprendimo visai žmonijai. Rašydamas į laikraštį “Times” prieš interneto paplitimą, jis suprato, kad nebėra kelio atgal iš vizualaus elektroninio amžiaus. Postmanas tad teigė: “Pasipriešinimas atsiranda suvokiant tėvų rolę, kaip sukilimą prieš Amerikos kultūrą” (152 psl.).
Pedagoginiai pasiekimai
1969 m. ir 1970 m. Postmanas bendradarbiavo su Naujosios Rošelės (New Rochelle) pedagogu Alanu Šapiru (Alan Shapiro) mokyklos, kuri būtų paremta principais, išreikštais knygoje ”Teaching as a Subversive Activity”, kūrime. To rezultatas buvo: “Tyrimų, įsitraukimo ir nepriklausomų studijų programa” („Program for Inquiry, Involvement, and Independent Study“) kurią vykdė Naujosios Rošelės mokykloje “New Rochelle High School”. Šis “atvirų durų mokyklos” eksperimentas gyvavo 15 metų. Tolimesniais metais šiais principais buvo sukurta nemažai programų, kurios pritaikomos įvairiose Amerikos mokyklose. Šiuo metu yra išlikusios tokios mokyklos, kaip: “Village School”, esanti Great Nek miestelyje Niujorke.
Televizijos interviu, vykusiame 1995 metais, pavadinimu “MacNeil/Lehrer valanda” Neilas Postmanas kalbėjo apie savo nepasitenkinimą, jog kompiuteriai yra naudojami mokyklose. Jis manė, kad mokykla yra vieta, kurioje turi būti mokoma ne individualiai, o kaip darniai grupei. Postmanas taip pat susirūpino dėl to, jog kompiuteriai pablogins ar visai atims socialinius įgūdžius iš žmonių.
Pasirinkta bibliografija
- Television and the Teaching of English (1961).
- Linguistics: A Revolution in Teaching, with Charles Weingartner (Dell Publishing, 1966).
- , with Charles Weingartner (Delacorte Press, 1969)
- „Bullshit and the Art of Crap-Detection“ — speech given at National Convention for the Teachers of English (1969)
- The Soft Revolution: A Student Handbook For Turning Schools Around, with Charles Weingartner (Delacorte Press, 1971).
- The School Book: For People Who Want to Know What All the Hollering is About, with Charles Weingartner (Delacorte Press, 1973).
- Crazy Talk, Stupid Talk: How We Defeat Ourselves By the Way We Talk and What to Do About It (1976). Postman’s introduction to .
- Teaching as a Conserving Activity (1979).
- The Disappearance of Childhood (1982).
- (1985).
- Conscientious Objections: Stirring Up Trouble About Language, Technology and Education (1988).
- How to Watch TV News, with (1992).
- (1992).
- (1995).
- Building a Bridge to the 18th Century: How the Past Can Improve Our Future (1999).
- MacNeil, R. (Writer/Host).Visions of Cyberspace: With Charlene Hunter Gault (1995, July 25). Arlington, Virginia: MacNeil/Lerner Productions.
Nuorodos
- The Neil Postman Information Page
- Neil Postman: Collected Online Articles
- Neil Postman Writing on the Web Archyvuota kopija 2010-09-26 iš Wayback Machine projekto.
- Neil Postman, Defender of The Word by Lance Strate
- Memorial talk about Neil Postman by
- Discussion on Technology Archyvuota kopija 2017-10-18 iš Wayback Machine projekto. with Scott London (MP3)
- Appearances on
- Booknotes interview with Postman on Technopoly, August 30, 1992 Archyvuota kopija 2015-01-13 iš Wayback Machine projekto.
- Summary of the book Amusing Ourselves to Death
- Comparative Postman: 1985–2010, 30min. media compilation illustrating the critical merits of technological determinism 25 years later — by Cultural Farming.
- A film clip „The Open Mind — Are We Amusing Ourselves to Death?, Part I (1985)“ is available at the Internet Archive
- A film clip „The Open Mind — Are We Amusing Ourselves to Death?, Part II (1985)“ is available at the Internet Archive
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neil Postman, Kas yra Neil Postman? Ką reiškia Neil Postman?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Nebaigta versti formatavimas enwiki nuorodos Jei galite sutvarkykite Neilas PostmanasNeilas PostmanasGime 1931 m kovo 8 d Niujorkas JAVMire 2003 m spalio 5 d 72 metai Niujorkas JAVTautybe AmerikietisVeikla Rasytojas profesorius mediju teoretikas Vikiteka Neil Postman Neilas Postmanas angl Neil Postman 1931 m kovo 8 d 2003 m spalio 5 d amerikieciu autorius pedagogas mediju teoretikas ir kulturos kritikas garsus del savo parasytu septyniolikos knygu tarp kuriu zymiausios Nusilinksminkime iki mirties Amusing Ourselves to Death 1985 Conscientious Objections 1988 Technopolis Technopoly The Surrender of Culture to Technology 1992 Vaikystes isnykimas The Disappearance of Childhood 1994 ir Svietimo pabaiga mokyklos verybiu kaita The End of Education Redefining the Value of School 1995 Daugiau nei 40 metu jis buvo susijes su Niujorko universitetu Neilas Postmanas buvo humanistas tikejes kad naujos technologijos niekada nepakeis zmogiskuju verciu 2003 metais jis mire nuo plauciu vezio BiografijaNeilas Postmanas gime Niujorke mieste kuriame ir praleido didziaja dalį savo gyvenimo 1953 metais jis pabaige studijas laisvuju menu koledze Fredonijoje State University of New York at Fredonia koledze zaide krepsinį 1955 metais įgijo magistro laipsnį mokytoju koledze Kolumbijos universitete Teachers College Columbia University 1958 metais Neilas Postmanas apsigyne mokslu daktaro laipsnį 1959 metais pradejo destytojo darba Niujorko universitete New York University 1971 metais Niujorko Steinharto pedagogikos mokykloje Steinhardt School of Education jis sukure mediju ekologijos programa 1993 metais Neilas tapo pedagogikos mokyklos profesoriumi ir kulturos ir komunikaciju departamento pirmininku kuriuo isbuvo iki 2002 metu 2003 m spalio 5 diena Flusinge jis mire nuo plauciu vezio DarbaiNeilas Postmanas parase 18 knygu ir daugiau nei 200 straipsniu zurnalams ir laikrasciams tokiems kaip The New York Times Magazine The Atlantic Monthly Harper s Magazine Time The Saturday Review The Harvard Education Review The Washington Post Los Angeles Times Stern ir Le Monde Nuo 1976 m iki 1986 m jis buvo karta į ketvirtį leidziamo zurnalo ETC A Review of General Semantics redaktorius Neilas Postmanas taip pat priklause The Nation redaktoriu grupei Nepaisant jo susirupinimo del televizijos kompiuteriu ir technologiju daromos įtakos zmonems Postmanas naudojo ne tik knygas bet ir televizijos medija tam kad paskelbtu savo idejas Jis daznai dalyvaudavo televiziniuose interviu ir 1976 metais deste paskaita laidoje Sunrise Semester pavadinimu Komunikacija nematoma aplinka Communication the Invisible Environment Nusilinksminkime iki mirties Postmano zinomiausia knyga Nusilinksminkime iki mirties Amusing Ourselves to Death 1985 istorinis pasakojimas kuris įspeja apie masiniu komunikaciju neįgaluma skleisti rimtas idejas ir zinias Anot Postmano nuo tada kai televizija pakeite rasta įvairus politiniai pokalbiai ir rimtos problemos yra nuzeminamos ir paverciamos į pavirsutiniskus vaizdus Tai kas turetu buti paremta rimtomis idejomis bei mintimis paverciama į pramoga Taip pat Postmanas aiskino kad televizija nera efektyvus budas sviesti zmones nes ji pateikia tik supaprastinta informacija ir nereikalauja jokio papildomo demesio ar bendravimo kas yra anot jo pagrindinis dalykas maksimizuoti mokymosi efektyvuma Postmanas zmogaus ir informacijos santykius nusako pagal savo sukurta information action ratio Neilas Postmanas remesi Marsalo Makluhano idejomis kalbedamas apie tai jog įvairios medijos yra tinkamos skirtingiems ziniu tipams ir nusake kaip skirtingos kulturos vertina ir perduoda zodine literaturine ir televizine informacija skirtingais budais Jis nurode kad devynioliktame amziuje Jungtines Amerikos Valstijos buvo pasiekusios racionaliu argumentu virsune jis tai įvardina kaip Prasmes amziu Age of Reason kuriame dominavo spausdinto rasto medija Tais laikais komplikuoti argumentai budavo perduodami nesupaprastinti Knyga Amusing Ourselves to Death įkvepe 1992 metu Rodzera Vatersa Roger Waters sukurti muzikos albuma Amused to Death Informuokimes iki mirties 1990 m spalio 11 d Postmanas pasake visiems gerai zinoma kalba Gesellschaft fur Informatik Vokieciu kompiuteriniu mokslo bendruomene Stutgarte Jis tikino kad siuolaikine visuomene per daug remiasi informacija tam kad issprestu įvairias problemas ypac fundamentalias susijusias su zmoniu filosofija ir isgyvenimu Nuo spausdinimo masinos isradimo informacija tapo nasta ir siukslemis o ne palaima Tai kas turejo prasideti kaip islaisvinantis srautas tapo visisku chaosu Jeigu pavyzdziu paimciau savo gimtaja salį stai kas vyksta dabar Amerikoje yra 260 000 skelbimo lentu 11 520 laikrasciu 11 556 zurnalu lt gt Viskas nuo telegrafo ir fotografijos 19 ame amziuje iki silikoniniu mikroschemu 20 ame amziuje sustiprino informacijos srauta iki tokio kad siandien pasieke tokias proporcijas jog paprastam zmogui informacija nebeturi jokio santykio su problemu sprendimu Anot jo kalbos rysys tarp informacijos ir veiksmo yra nutrauktas Informacija tapo preke kuria galima parduoti pirkti ar panaudoti kaip pramoga galima ja deveti lyg drabuzį kuris iskelia asmenybe tarp kitu Ji tapo neatodairiska niekam neskirta ir nereikalinga Mes esam perpildyti informacijos skestame joje jos visiskai nekontroliuojame ir net nezinome ka su ja daryti Postmanas taip pat lygina siuolaikine visuomene su viduramziais kur vietoj individualaus tikejimo asmenybei visa buvo diegiama remiantis religiniais lyderiais Taip ir siomis dienomis kiekvienas tiki tuo ka jiems pasako mokslininkai to pasekoje zmones tampa dar naivesni nei viduramziais Asmenybes siuolaikineje visuomeneje saveikaujancioje su mokslu gali tiketi visiskai bet kuo o viduramziais gyventojai tikejo geranoriskais tikslais buvo visi vieningi ir visa tai turejo savo tikejimo tvarka Technopolis Neilo Postmano 1992 metais parasytoje knygoje Technopoly The Surrender of Culture to Technology jis apibudina Technopolį kaip visuomene kuri tiki tik vienu tikslu efektyvumu kuris yra vykdomas technikos ir yra visiskai pranasesnis uz zmogaus sprendimus lt gt ir zmoniu reikalai geriausiai vykdomi kai jiems nurodo ekspertai Postmanas teigia kad Jungtines Amerikos Valstijos yra vienintele salis kuri tapo technopoliu Jis tikina kad si salis yra uztvindyta technopoliais ir visiskai nemato jokiu sio reiskinio problemu Bet sitai yra pavojinga nes technopoliai nori daugiau technologiju o to pasekoje ir daugiau informacijos Vis delto anot Postmano situacija kad technologines inovacijos turetu tik vienpusį efekta yra neįmanoma Jis teigia kad su vis didejanciu prieinamu informacijos srautu informacija įgauna siuksliu pavidala ji ne tik nesugeba atsakyti į fundamentaliausius zmogaus klausimus bet ir sunkiai padeda pateikti nuoseklia kryptį net ir kasdienisku problemu sprendimams 1996 metais per interviu Neilas Postmanas dar karta pabreze savo sprendima technopoliui kuriame teige kad studentams reikia issilavinimo istorijos socialinio poveikio ir psichologijos srityse tam kad jie taptu suaugusiais kurie geba naudotis technologijomis o ne technologijos naudotusi jais Postmanas buvo apkaltintas Liudizmu nepaisant to kad jo galutinis teiginys knygoje Amusing Ourselves to Death buvo Mes privalome neapsigauti del tokiu absurdisku savoku kaip Liudizmo pozicija Svietimo pabaiga mokyklos vertybiu kaita Sioje knygoje Postmanas tvirtino kad svietimas be mito ar pasakojimo vedancio ir motyvuojancio studenta yra svietimas be prasmes Postmanas kalbejo apie mokyklos demokratiska funkcija kuri leidzia dalintis skirtingais poziuriais padedanciais mums vienytis Autoriaus poziuriu daugiakulturiskumas yra separatistinis judejimas kuris sunaikins Amerikos vienybe bet kita vertus jis teigia kad įvairiapusis mokymas yra labai svarbus dalykas kuris turi buti panaudojamas mokant istorijos kulturos ir kalbu Vaikystes isnykimas 1982 metais knygoje Vaikystes isnykimas The Disappearance of Childhood Postmanas aiskina kad tai ka mes laikome vaikyste yra modernusis fenomenas Jis vaikyste apibudina kaip laiko tarpa nuo 7 metu kai ismokstama pilnai kalbeti iki mazdaug 17 metu kai pilnai įvaldomas rastas Neatsitiktinai sis laikotarpis atitinka metus praleistus mokykloje Zodis vaikas originaliai reiskia sunu ar dukra bet tik naujausiais laikais jis įgavo ir antraja prasme kuri nusako asmenybe tarp gimimo ir brandos Pries naujausius laikus vaikai buvo laikyti mazais suaugusiais o siais laikais jie yra laikomi nesuformuotais suaugusiais Viduramziais vaikai ir suaugusieji gyveno bendrame socialiniame ir intelektualiniame pasaulyje 36 psl Vaikai rengesi kaip suaugusieji dirbo tuos pacius darbus ir netgi pramogavo kaip suaugusieji losimas buvo laikomas normaliu uzsiemimu vaikams bei apsiribojant rastingumu buvo to paties intelektualumo lygmens Nedaug vaiku lanke mokykla Jie nebuvo apsaugomi nuo ziaurios realybes ar gedingu suaugusiuju gyvenimo paslapciu Suaugusieji neslepdavo savo seksualiniu potraukiu taip pat nebuvo tam tikru paprociu nusakanciu kaip turetum civilizuotai elgtis esant tam tikrai situacijai veiksmams ar charakteriui Be tinkamai suformuoto gedos supratimo vaikyste egzistuoti negali Postmanas rastingumo svietimo ir gedos trukuma paaiskina kaip siuolaikinį supratimo apie vaikyste trukuma Postmanas prilygina pirmasias spausdinimo masinas su supratimu apie vaikyste Su rastu atejo ir suaugusiuju paslaptys informacija pasiekiama tik suaugusiems kurie mokejo skaityti O rastas reikalavo mokyklu kuriose mokytu zmones skaityti Nes mokyklos buvo sukurtos paruosti rastingam suaugusiam todel jaunimas nebebuvo laikomas mazaisiais suaugusiais bet buvo laikomas neinformuotais suaugusiais 41 psl Sie du faktoriai sukure nauja socialine hierarchija suaugusieji turejo nevarzoma rasto kontrole vaiku aplinkoje Postmanui 1850 m 1950 m buvo vaikystes kulminacija Pradeti svesti vaiku gimtadieniai ir rupintis ju gerove kaip kazkuo ypatingu ka reikia saugoti Vaikai gavo specialia apranga ir literatura kuri skyresi nuo suaugusiuju Vaikyste tapo kaip malonus ir nekaltas laikotarpis 1950 m atsirado televizija ir isnyko vaikas Televizija yra egalitarinis informacijos perdavimo saltinis Pasaulyje nebeliko suaugusiuju realybes ar paslapciu visa tai buvo parodoma per zinias reklamas ir visokias kitokias programas įvairaus amziaus zmonems Vaikystes nekaltumas dingo ir gedos supratimas tapo praskiestas supaprastintas 85 psl Televizija kuri pakeite knygas kaip informacijos saltinį nereikalauja jokiu papildomu ziniu ir vis labiau sumazina skirtuma tarp vaiko ir suaugusiojo Kai kurios televizijos programos vaikams sukelia suaugusiuju minciu o kai kurios programos padeda suaugusiems suvaiketi Televizija sukure tris gyvenimo etapus kudikyste vaikas suauges ir senatve Neilo Postmano įrodymai del vaikystes dingimo yra padidejes nusikalstamumas pries vaikus ir vaiku atlikti nusikaltimai padidejes vaiku seksualinis aktyvumas alkoholio ar narkotiku vartojimas supanasejes vaiku ir suaugusiuju muzikos skonis kalbesena ir ziurimi filmai daugelis didelio biudzeto filmu yra is komiksu srities kurie pries keleta metu butu buve pardavinejami tik kaip komiksai nedidelis skirtumas tarp vaiku ir suaugusiuju aprangos mazos mergaites su aukstakulniais suaugusieji su sportbaciais Netgi vaiku zaidimai buvo pakeisti komandiniu sportu Little leagu Pee Wee ir t t labai panasiu į suaugusiuju sporta Suaugusiuju gyvenimas prarado savo aura bei pagarba ir ideja kad kazkas vyresnis tapo apgailetina 133 psl Jis iskelia fakta kad civilizuotas elgesys pripazįsta musu gyvuliskus instinktus seksas smurtas ir t t bet pavercia tai paslaptimis kurios saugomos nuo vaiku Kadangi dabar visa tai jau nebera laikoma paslaptyje musu bendruomene gali virsti barbariska Paprastas pavyzdys yra keiksmazodziai jie nebera slepiami nuo vaiku ir vyrauja kone visur Postmanas teige sia teorija bet nepasiule jokio sprendimo visai zmonijai Rasydamas į laikrastį Times pries interneto paplitima jis suprato kad nebera kelio atgal is vizualaus elektroninio amziaus Postmanas tad teige Pasipriesinimas atsiranda suvokiant tevu role kaip sukilima pries Amerikos kultura 152 psl Pedagoginiai pasiekimai1969 m ir 1970 m Postmanas bendradarbiavo su Naujosios Roseles New Rochelle pedagogu Alanu Sapiru Alan Shapiro mokyklos kuri butu paremta principais isreikstais knygoje Teaching as a Subversive Activity kurime To rezultatas buvo Tyrimu įsitraukimo ir nepriklausomu studiju programa Program for Inquiry Involvement and Independent Study kuria vykde Naujosios Roseles mokykloje New Rochelle High School Sis atviru duru mokyklos eksperimentas gyvavo 15 metu Tolimesniais metais siais principais buvo sukurta nemazai programu kurios pritaikomos įvairiose Amerikos mokyklose Siuo metu yra islikusios tokios mokyklos kaip Village School esanti Great Nek miestelyje Niujorke Televizijos interviu vykusiame 1995 metais pavadinimu MacNeil Lehrer valanda Neilas Postmanas kalbejo apie savo nepasitenkinima jog kompiuteriai yra naudojami mokyklose Jis mane kad mokykla yra vieta kurioje turi buti mokoma ne individualiai o kaip darniai grupei Postmanas taip pat susirupino del to jog kompiuteriai pablogins ar visai atims socialinius įgudzius is zmoniu Pasirinkta bibliografijaTelevision and the Teaching of English 1961 Linguistics A Revolution in Teaching with Charles Weingartner Dell Publishing 1966 with Charles Weingartner Delacorte Press 1969 Bullshit and the Art of Crap Detection speech given at National Convention for the Teachers of English 1969 The Soft Revolution A Student Handbook For Turning Schools Around with Charles Weingartner Delacorte Press 1971 The School Book For People Who Want to Know What All the Hollering is About with Charles Weingartner Delacorte Press 1973 Crazy Talk Stupid Talk How We Defeat Ourselves By the Way We Talk and What to Do About It 1976 Postman s introduction to Teaching as a Conserving Activity 1979 The Disappearance of Childhood 1982 1985 Conscientious Objections Stirring Up Trouble About Language Technology and Education 1988 How to Watch TV News with 1992 1992 1995 Building a Bridge to the 18th Century How the Past Can Improve Our Future 1999 MacNeil R Writer Host Visions of Cyberspace With Charlene Hunter Gault 1995 July 25 Arlington Virginia MacNeil Lerner Productions NuorodosThe Neil Postman Information Page Neil Postman Collected Online Articles Neil Postman Writing on the Web Archyvuota kopija 2010 09 26 is Wayback Machine projekto Neil Postman Defender of The Word by Lance Strate Memorial talk about Neil Postman by Discussion on Technology Archyvuota kopija 2017 10 18 is Wayback Machine projekto with Scott London MP3 Appearances on Booknotes interview with Postman on Technopoly August 30 1992 Archyvuota kopija 2015 01 13 is Wayback Machine projekto Summary of the book Amusing Ourselves to Death Comparative Postman 1985 2010 30min media compilation illustrating the critical merits of technological determinism 25 years later by Cultural Farming A film clip The Open Mind Are We Amusing Ourselves to Death Part I 1985 is available at the Internet Archive A film clip The Open Mind Are We Amusing Ourselves to Death Part II 1985 is available at the Internet Archive