Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Augustavo gaudynės lenk Obława augustowska obława lipcowa 1945 m liepos 10 25 d Augustavo Suvalkų ir Seinų apskrityse vy
Augustavo gaudynės
Augustavo gaudynės (lenk. Obława augustowska, obława lipcowa) – 1945 m. liepos 10-25 d. Augustavo, Suvalkų ir Seinų apskrityse vykdyta karinė operacija prieš lenkų antikomunistinius partizanus ir jų rėmėjus. Operacijoje dalyvavo Raudonoji armija, 385 NKVD šaulių pulkas ir daliniai. Operacijos tikslas buvo sunaikinti pogrindinį Lenkijos partizanų judėjimą.
Iš dviejų tūkstančių operacijos metu suimtų žmonių apie 600 dingo be žinios. Manoma, kad jie buvo nužudyti ir palaidoti nežinomoje vietoje dabartinėje Rusijoje ar Baltarusijoje Lenkijos nacionalinės atminties institutas 1945 m. Augustavo gaudynes vadina "didžiausiu nusikaltimu, kurį sovietai įvykdė lenkų žemėse po Antrojo Pasaulinio karo". Šis nusikaltimas dabartinėje Lenkijoje dar vadinamas "antrąja Katyne", "mažąja Katyne" ar "Palenkės Katyne" siejant jį su 1940 m. įvykdytomis Katynės žudynėmis.
Priešistorė
Po vokiečių ir sovietų invazijos į Lenkiją Lenkijos vyriausybė pasitraukė į Vakarus ir buvo įkurta Lenkijos pogrindžio valstybė. Nors Sovietų Sąjunga nebuvo paskelbusi Lenkijai karo, tačiau santykiai buvo įtempti ir galiausiai nutrūko, kai paaiškėjo Katynės žudynių aplinkybės. Galiausiai sovietai įkūrė savo satelitinę komunistinę Lenkijos vyriausybę, Lenkijos Nacionalinio Išsivadavimo Komitetą ir atsisakė bendrauti su Pogrindžio valstybe nei vyriausybe tremtyje bei ėmė persekioti jos karius bei lyderius "išvaduotose" teritorijose. Nors Pogrindžio valstybės karinė šaka Armija Krajova oficialiai buvo paleista 1945 m. sausio 19 d. siekiant išvengti konflikto su sovietais ir pilietinio karo, dalis jos narių atsisakė sudėti ginklus; kiti tiesiog nesugebėjo grįžti į civilių gyvenimą, nes su nekomunistiniu pasipriešinimo judėjimu susiję asmenys valdžios buvo diskriminuojami.
Operacija
Operacija vyko nuo 1945 m. liepos 12 iki 28 dienos. Operaciją vykdė 50 Raudonosios armijos kareivių pulkas ir 62 NKVD šaulių divizija, kurią daugiausia sudarė kareiviai, SMERŠ, Lenkijos saugumo ministerijos ir Lenkijos liaudies armijos daliniai. Operacija vykdyta Augustavo ir Suvalkų regionuose, Augustavo girioje ir jos apylinkėse, nes čia buvo susitelkę daugiausiai partizanų. Vienas iš operacijos vadų buvo generolas . Sovietų daliniai apsupo daugelį aplinkinių kaimų, panaši operacija vyko Lietuvos TSR pietrytinėse vietovėse. Operacijos vadavietė buvo Augustavo mieste, jai vadovavo SMERŠ organizacija.
Operacijos metu buvo sulaikyta daugiau nei 2000 (kai kuriais vertinimais iki 7000) asmenų. Dauguma jų buvo uždaryti sovietų pastatytose koncentracijos stovyklose. Stovykloje žmonės buvo tardomi ir kankinami. Paskutinieji iš sulaikytųjų, kurie išgyveno grįžo 1956 m., apie 600 žmonių dingo be žinios, jų likimas iki šiol neaiškus. Tarp dingusiųjų be žinios yra 27 moterys (įskaitant nėščiąsias) ir 15 paauglių.Manoma, kad jie buvo nužudyti kažkur dabartinėje Rusijos teritorijoje.
Po operacijos
Nepaisant daugelio lenkų piliečių reikalavimų ištirti šiuos įvykius tiek sovietų, tiek lenkų komunistinė valdžia juos neigė. XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybės atstovas teigė, kad Lenkijos vyriausybė neturi "įrodymų paremiančių teoriją, kad 1945 m. Augustavo regione dingo grupė Lenkijos piliečių." Po Lenkijos komunistinio režimo žlugimo naujoji Lenkijos vyriausybė palaikė tyrimą, kurį atliko (IPN), paskelbęs įvykius komunistinio režimo nusikaltimu. Nors plačiai sutariama, kad Sovietų Sąjunga, remiama lenkų komunistų suėmė ir greičiausiai nužudė apie 600 Lenkijos piliečių, kurie buvo susiję su antikomunistiniu pasipriešinimu, nebuvo gauta jokios tikslios informacijos apie jų likimą ir palaidojimo vietą. 1995 m. Rusijos vyriausybė patvirtino, kad buvo suimti 590 Lenkijos piliečių ir 579 buvo teisiami, tačiau apie jų tolimesnį likimą nurodyti nieko negalėjo. 2005 m. IPN pažymėjo, kad viskas ką buvo galima ištirti Lenkijos teritorijoje jau yra ištirta; buvo analizuojami ir Lenkijos saugumo archyvai, tačiau juose rasta tik žinių, kad lenkų saugumas padėjo sovietams, tačiau iš jų daug informacijos negavo.
1990 m. buvo aptikta nemažai žmonių kūnų netoli Gibų kaimo, tačiau ekshumavus šiuos palaikus buvo nustatyta, kad tai vokiečių kareivių palaikai, bet šioje vietoje vietiniai gyventojai vis tiek pastatė atminimo paminklus ir kryžius žuvusiems Lenkijos partizanams. Paminkle įrašytos 530 pavardės. Lenkijos liaudies respublika niekada nepripažino tokio įvykio egzistavimo. Vienas iš vadovų netgi neigė šių žmonių dingimą. 2001 m. buvo iškelta byla dėl žmonių nužudymo. 2006 m. Lenkijos atstovams nusiuntus prašymą Rusijai dėl pagalbos šios bylos nagrinėjime ši atsisakė suteikti pagalbą, teigdama, kad bylai jau suėjo senaties terminas. 1987 m. netoli Gibų kaimo buvo pastatytas architekto paminklas nužudytiems žmonėms. 1987 m. rugpjūčio 2 d. buvo įkurta Augustavo gaudynių tyrimų komisija.
Literatūra
- Obława Augustowska (lipiec 1945 r.) pod red. Jana Jerzego Milewskiego i Anny Pyżewskiej. Balstogė 2005 m. ISBN 83-88097-99-7;
- Marcin Dzierżanowski, Aneta Blinkiewicz „W służbie Moskwy“ Tygodnik „Wprost“ nr 28 (1180) /2005;
- Mariusz Filipowicz: Obława Augustowska w lipcu 1945 r.. W: Obława Augustowska. Białystok: Polskie Towarzystwo Historyczne – Oddział w Białymstoku, 2005 m. ISBN 8392226364.
Išnašos
- Konferencja IPN "60. rocznica obławy augustowskiej." (IPN Konferencija: 60 m. Augustavo gaudynių sukaktis) Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto. , 2005-07-20
- [1]
- , 02.10.04 Nr 232, Wielkie polowanie: Prześladowania akowców w Polsce Ludowej (Didžioji medžioklė: AK karių persekiojimas Lenkijos Liaudies Respublikoje). Tikrinta 2006-07-07.
- Józef Garliński (1975 m. balandžio mėn.). „The Polish Underground State 1939-1945“. Journal of Contemporary History. Sage Publications, Ltd. 10 (2): 219–259. doi:10.1177/002200947501000202. JSTOR 260146. pp. 250
- Bohdan Kwiatkowski, Sabotaż i dywersja, Bellona, London 1949, vol.1, p.21; pagal citatą Marek Ney-Krwawicz, The Polish Underground State and The Home Army (1939-45) Archyvuota kopija 2019-11-03 iš Wayback Machine projekto.. Iš lenkų kalbos versta Antoni Bohdanowicz. Tikrinta 2008-03-14.
- Anita Blinkiewicz, Marcin Dzierżanowski, W służbie Moskwy, Wprost., 28/2005 (1180)
- Agnieszka Domanowska, Gdzie są augustowskie ofiary?, Gazeta Wyborcza, 2011-05-24
Nuorodos
- Aprašymas apie operaciją Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.;
- Aprašymas lietuviškai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augustavo gaudynės, Kas yra Augustavo gaudynės? Ką reiškia Augustavo gaudynės?
Augustavo gaudynes lenk Oblawa augustowska oblawa lipcowa 1945 m liepos 10 25 d Augustavo Suvalku ir Seinu apskrityse vykdyta karine operacija pries lenku antikomunistinius partizanus ir ju remejus Operacijoje dalyvavo Raudonoji armija 385 NKVD sauliu pulkas ir daliniai Operacijos tikslas buvo sunaikinti pogrindinį Lenkijos partizanu judejima Paminklas su nuzudytu zmoniu pavardemisGibu kaime esantis kryzius nuzudytiesiems atmintiPaminklas Zuvo budami lenkais Is dvieju tukstanciu operacijos metu suimtu zmoniu apie 600 dingo be zinios Manoma kad jie buvo nuzudyti ir palaidoti nezinomoje vietoje dabartineje Rusijoje ar Baltarusijoje Lenkijos nacionalines atminties institutas 1945 m Augustavo gaudynes vadina didziausiu nusikaltimu kurį sovietai įvykde lenku zemese po Antrojo Pasaulinio karo Sis nusikaltimas dabartineje Lenkijoje dar vadinamas antraja Katyne mazaja Katyne ar Palenkes Katyne siejant jį su 1940 m įvykdytomis Katynes zudynemis PriesistorePo vokieciu ir sovietu invazijos į Lenkija Lenkijos vyriausybe pasitrauke į Vakarus ir buvo įkurta Lenkijos pogrindzio valstybe Nors Sovietu Sajunga nebuvo paskelbusi Lenkijai karo taciau santykiai buvo įtempti ir galiausiai nutruko kai paaiskejo Katynes zudyniu aplinkybes Galiausiai sovietai įkure savo satelitine komunistine Lenkijos vyriausybe Lenkijos Nacionalinio Issivadavimo Komiteta ir atsisake bendrauti su Pogrindzio valstybe nei vyriausybe tremtyje bei eme persekioti jos karius bei lyderius isvaduotose teritorijose Nors Pogrindzio valstybes karine saka Armija Krajova oficialiai buvo paleista 1945 m sausio 19 d siekiant isvengti konflikto su sovietais ir pilietinio karo dalis jos nariu atsisake sudeti ginklus kiti tiesiog nesugebejo grįzti į civiliu gyvenima nes su nekomunistiniu pasipriesinimo judejimu susije asmenys valdzios buvo diskriminuojami OperacijaOperacija vyko nuo 1945 m liepos 12 iki 28 dienos Operacija vykde 50 Raudonosios armijos kareiviu pulkas ir 62 NKVD sauliu divizija kuria daugiausia sudare kareiviai SMERS Lenkijos saugumo ministerijos ir Lenkijos liaudies armijos daliniai Operacija vykdyta Augustavo ir Suvalku regionuose Augustavo girioje ir jos apylinkese nes cia buvo susitelke daugiausiai partizanu Vienas is operacijos vadu buvo generolas Sovietu daliniai apsupo daugelį aplinkiniu kaimu panasi operacija vyko Lietuvos TSR pietrytinese vietovese Operacijos vadaviete buvo Augustavo mieste jai vadovavo SMERS organizacija Operacijos metu buvo sulaikyta daugiau nei 2000 kai kuriais vertinimais iki 7000 asmenu Dauguma ju buvo uzdaryti sovietu pastatytose koncentracijos stovyklose Stovykloje zmones buvo tardomi ir kankinami Paskutinieji is sulaikytuju kurie isgyveno grįzo 1956 m apie 600 zmoniu dingo be zinios ju likimas iki siol neaiskus Tarp dingusiuju be zinios yra 27 moterys įskaitant nesciasias ir 15 paaugliu Manoma kad jie buvo nuzudyti kazkur dabartineje Rusijos teritorijoje Po operacijosNepaisant daugelio lenku pilieciu reikalavimu istirti siuos įvykius tiek sovietu tiek lenku komunistine valdzia juos neige XX a devintajame desimtmetyje Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybes atstovas teige kad Lenkijos vyriausybe neturi įrodymu paremianciu teorija kad 1945 m Augustavo regione dingo grupe Lenkijos pilieciu Po Lenkijos komunistinio rezimo zlugimo naujoji Lenkijos vyriausybe palaike tyrima kurį atliko IPN paskelbes įvykius komunistinio rezimo nusikaltimu Nors placiai sutariama kad Sovietu Sajunga remiama lenku komunistu sueme ir greiciausiai nuzude apie 600 Lenkijos pilieciu kurie buvo susije su antikomunistiniu pasipriesinimu nebuvo gauta jokios tikslios informacijos apie ju likima ir palaidojimo vieta 1995 m Rusijos vyriausybe patvirtino kad buvo suimti 590 Lenkijos pilieciu ir 579 buvo teisiami taciau apie ju tolimesnį likima nurodyti nieko negalejo 2005 m IPN pazymejo kad viskas ka buvo galima istirti Lenkijos teritorijoje jau yra istirta buvo analizuojami ir Lenkijos saugumo archyvai taciau juose rasta tik ziniu kad lenku saugumas padejo sovietams taciau is ju daug informacijos negavo 1990 m buvo aptikta nemazai zmoniu kunu netoli Gibu kaimo taciau ekshumavus siuos palaikus buvo nustatyta kad tai vokieciu kareiviu palaikai bet sioje vietoje vietiniai gyventojai vis tiek pastate atminimo paminklus ir kryzius zuvusiems Lenkijos partizanams Paminkle įrasytos 530 pavardes Lenkijos liaudies respublika niekada nepripazino tokio įvykio egzistavimo Vienas is vadovu netgi neige siu zmoniu dingima 2001 m buvo iskelta byla del zmoniu nuzudymo 2006 m Lenkijos atstovams nusiuntus prasyma Rusijai del pagalbos sios bylos nagrinejime si atsisake suteikti pagalba teigdama kad bylai jau suejo senaties terminas 1987 m netoli Gibu kaimo buvo pastatytas architekto paminklas nuzudytiems zmonems 1987 m rugpjucio 2 d buvo įkurta Augustavo gaudyniu tyrimu komisija LiteraturaOblawa Augustowska lipiec 1945 r pod red Jana Jerzego Milewskiego i Anny Pyzewskiej Balstoge 2005 m ISBN 83 88097 99 7 Marcin Dzierzanowski Aneta Blinkiewicz W sluzbie Moskwy Tygodnik Wprost nr 28 1180 2005 Mariusz Filipowicz Oblawa Augustowska w lipcu 1945 r W Oblawa Augustowska Bialystok Polskie Towarzystwo Historyczne Oddzial w Bialymstoku 2005 m ISBN 8392226364 IsnasosKonferencja IPN 60 rocznica oblawy augustowskiej IPN Konferencija 60 m Augustavo gaudyniu sukaktis Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto 2005 07 20 1 02 10 04 Nr 232 Wielkie polowanie Przesladowania akowcow w Polsce Ludowej Didzioji medziokle AK kariu persekiojimas Lenkijos Liaudies Respublikoje Tikrinta 2006 07 07 Jozef Garlinski 1975 m balandzio men The Polish Underground State 1939 1945 Journal of Contemporary History Sage Publications Ltd 10 2 219 259 doi 10 1177 002200947501000202 JSTOR 260146 pp 250 Bohdan Kwiatkowski Sabotaz i dywersja Bellona London 1949 vol 1 p 21 pagal citata Marek Ney Krwawicz The Polish Underground State and The Home Army 1939 45 Archyvuota kopija 2019 11 03 is Wayback Machine projekto Is lenku kalbos versta Antoni Bohdanowicz Tikrinta 2008 03 14 Anita Blinkiewicz Marcin Dzierzanowski W sluzbie Moskwy Wprost 28 2005 1180 Agnieszka Domanowska Gdzie sa augustowskie ofiary Gazeta Wyborcza 2011 05 24NuorodosAprasymas apie operacija Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto Aprasymas lietuviskai