Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ArgentiniečiaiArgentiniečiai iš La KarlotosGyventojų skaičius gt 40 mln Populiacija šalyse Argentina 40 mln Ispanija 291
Argentiniečiai
| Argentiniečiai | |
|---|---|
Argentiniečiai iš La Karlotos | |
| Gyventojų skaičius | >40 mln. |
| Populiacija šalyse | Argentina: ~40 mln. Ispanija: 291 000 |
| Kalba (-os) | ispanų |
| Vėliava | |
| Religijos | katalikybė |
| Giminingos etninės grupės | urugvajiečiai, čiliečiai, ispanai, italai, kiti lotynoamerikiečiai |
| Vikiteka: | Argentiniečiai |
Argentiniečiai (isp. Argentinos) – lotynoamerikiečių tauta, gyvenanti Argentinoje. Taip pat argentiniečių gyvena kitose Amerikos valstybėse (Paragvajuje, Urugvajuje, Čilėje, JAV, Brazilijoje, Meksikoje, Kanadoje), Europoje (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje), Australijoje. Bendra populiacija – apie 40 mln. žmonių. Kalba ispanų kalbos tarmėmis (La Platos, Kordobos, Kujo, Andų). Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Rasiškai dauguma argentiniečių yra baltieji, taip pat nemaža metisų.
Argentiniečių tauta ėmė klostytis po to, kai XVI a. ispanai pradėjo užkariauti Argentiną. Daugiausia maišėsi ispanai ir vietinės indėnų tautos (gvaraniai, čarujai, tehuelčai, komečingonai, kečujai ir kt.), nors metisizacijos lygis palyginus su kitomis Lotynų Amerikos šalimis išliko gana žemas. Ispanakalbės tautos branduolys susidarė pakrančių srityse, ypač aplink La Platą. Argentiniečių kalbos ir kultūros vystymuisi itin svarbūs tapo raitieji piemenys gaučai, apgyvendinę toliau nuo vandenyno esančias sritis.
XIX a. 7–8 dešimtmečiais užsibaigė argentiniečių tautos branduolio telkimasis. Tuo metu dauguma argentiniečių vertėsi gyvulininkyste, mėsos, odų pramone. Vėliau didelę įtaką padarė naujakurių, atvykusių iš Europos banga. Ypač XIX a. pab.–XX a. pr. į Argentiną atsikėlė daug europiečių – daugiausia ispanų ir italų, nors atvyko nemažai baskų, katalonų, velsiečių, vokiečių, prancūzų, rusų, serbų-kroatų, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, anglų, airių ir kt. Dėl ateivių gausos sparčiai pradėjo augti miestai, gyvulininkystė užleido vietą grūdinei žemdirbystei. Gyventojų skaičius nuo 1,9 mln. 1869 m. šoktelėjo iki 7,9 mln. 1914 m. (tuo metu trečdalis Argentinos gyventojų buvo imigrantai arba tiesioginiai jų palikuonys). Atvykėliai ženkliai pakeitė argentiniečių kultūrą, ypač pampose, kur kėlėsi dauguma naujakurių. XX a. vid. imigracijos bangai atslūgus, prasidėjo vidinė migracija – Argentinos atokesnių provincijų gyventojai (didele dalimi metisai, indėnai) ėmė keltis į Buenos Aires ir kitus La Platos miestus, kur įsiliejo į europietiško pagrindo argentiniečių kultūrą. Argentinos pasienių kultūras nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ženkliai pradėjo veikti paragvajiečių, čiliečių, bolivijiečių migracija.
Argentiniečių kultūra, ypač kaimiškose, vidinių provincijų vietovėse nevienalytė, patyrusi ryškias vietos indėnų kultūrų įtakas. Išskiriama keletas etnografinių Argentinos sričių – šiaurės vakarų, šiaurės rytų, pietų. Priklausomai nuo vietinių indėnų kultūrų išlikę amatai – šiaurės vakaruose audžiami kilimai, apklotai, išdirbama oda, šiaurėje – žiedžiami moliniai indai, pinami sombrerai, pampose – raižomi kaulai, oda, Tarpupyje išvystyta medžio drožyba, keramika, šiaudų ir kaulo dirbinių gamyba. Gaučai išlaikę turtingą folklorinę tradiciją.
Tradicinis argentiniečių ūkininkų būstas statomas iš degintų plytų. Skurdžiai gyvenantieji renčiasi būstus iš faneros, gofruotos skardos. Anduose ir jų pašlaitėse statomi būstai iš plaušplyčių, dengti čerpiniais stogais, su atskirai įrengta virtuve ar židiniu. Vietomis (ypač šiaurėje) išlikę būstų, pastatytų iš žardžių, karčių, dengtų šiaudų ar sausos žolės stogu. Vidinių provincijų gaučai išlaikę liaudies rūbų detalių (įvairūs pončai, raugtos odos batai, plačiabrylės skrybėlės).
- Argentiniečiai futbolo sirgaliai
- Gaučas
- Avis ganantys gaučai (El Kalafatė)
- Tradicinė šiaurės rytų Argentinos architektūra
- Indėniškos kilmės argentiniečiai iš Purmamarkos
Šaltiniai
- Аргентинцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Argentiniečiai, Kas yra Argentiniečiai? Ką reiškia Argentiniečiai?
ArgentinieciaiArgentinieciai is La KarlotosGyventoju skaicius gt 40 mln Populiacija salyse Argentina 40 mln Ispanija 291 000 Jungtines Amerikos Valstijos 224 000 Izraelis 48 000 Brazilija 42 000Kalba os ispanuVeliavaReligijos katalikybeGiminingos etnines grupes urugvajieciai cilieciai ispanai italai kiti lotynoamerikieciaiVikiteka Argentinieciai Argentinieciai isp Argentinos lotynoamerikieciu tauta gyvenanti Argentinoje Taip pat argentinieciu gyvena kitose Amerikos valstybese Paragvajuje Urugvajuje Cileje JAV Brazilijoje Meksikoje Kanadoje Europoje Ispanijoje Italijoje Prancuzijoje Australijoje Bendra populiacija apie 40 mln zmoniu Kalba ispanu kalbos tarmemis La Platos Kordobos Kujo Andu Dauguma tikinciuju Romos katalikai Rasiskai dauguma argentinieciu yra baltieji taip pat nemaza metisu Argentinieciu tauta eme klostytis po to kai XVI a ispanai pradejo uzkariauti Argentina Daugiausia maisesi ispanai ir vietines indenu tautos gvaraniai carujai tehuelcai komecingonai kecujai ir kt nors metisizacijos lygis palyginus su kitomis Lotynu Amerikos salimis isliko gana zemas Ispanakalbes tautos branduolys susidare pakranciu srityse ypac aplink La Plata Argentinieciu kalbos ir kulturos vystymuisi itin svarbus tapo raitieji piemenys gaucai apgyvendine toliau nuo vandenyno esancias sritis XIX a 7 8 desimtmeciais uzsibaige argentinieciu tautos branduolio telkimasis Tuo metu dauguma argentinieciu vertesi gyvulininkyste mesos odu pramone Veliau didele įtaka padare naujakuriu atvykusiu is Europos banga Ypac XIX a pab XX a pr į Argentina atsikele daug europieciu daugiausia ispanu ir italu nors atvyko nemazai basku katalonu velsieciu vokieciu prancuzu rusu serbu kroatu ukrainieciu lenku lietuviu anglu airiu ir kt Del ateiviu gausos sparciai pradejo augti miestai gyvulininkyste uzleido vieta grudinei zemdirbystei Gyventoju skaicius nuo 1 9 mln 1869 m soktelejo iki 7 9 mln 1914 m tuo metu trecdalis Argentinos gyventoju buvo imigrantai arba tiesioginiai ju palikuonys Atvykeliai zenkliai pakeite argentinieciu kultura ypac pampose kur kelesi dauguma naujakuriu XX a vid imigracijos bangai atslugus prasidejo vidine migracija Argentinos atokesniu provinciju gyventojai didele dalimi metisai indenai eme keltis į Buenos Aires ir kitus La Platos miestus kur įsiliejo į europietisko pagrindo argentinieciu kultura Argentinos pasieniu kulturas nuo XX a 8 ojo desimtmecio zenkliai pradejo veikti paragvajieciu cilieciu bolivijieciu migracija Argentinieciu kultura ypac kaimiskose vidiniu provinciju vietovese nevienalyte patyrusi ryskias vietos indenu kulturu įtakas Isskiriama keletas etnografiniu Argentinos sriciu siaures vakaru siaures rytu pietu Priklausomai nuo vietiniu indenu kulturu islike amatai siaures vakaruose audziami kilimai apklotai isdirbama oda siaureje ziedziami moliniai indai pinami sombrerai pampose raizomi kaulai oda Tarpupyje isvystyta medzio drozyba keramika siaudu ir kaulo dirbiniu gamyba Gaucai islaike turtinga folklorine tradicija Tradicinis argentinieciu ukininku bustas statomas is degintu plytu Skurdziai gyvenantieji renciasi bustus is faneros gofruotos skardos Anduose ir ju paslaitese statomi bustai is plausplyciu dengti cerpiniais stogais su atskirai įrengta virtuve ar zidiniu Vietomis ypac siaureje islike bustu pastatytu is zardziu karciu dengtu siaudu ar sausos zoles stogu Vidiniu provinciju gaucai islaike liaudies rubu detaliu įvairus poncai raugtos odos batai placiabryles skrybeles Argentinieciai futbolo sirgaliai Gaucas Avis ganantys gaucai El Kalafate Tradicine siaures rytu Argentinos architektura Indeniskos kilmes argentinieciai is PurmamarkosSaltiniaiArgentincy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999