Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anser fabalisŽelmeninė žąsis Anser fabalis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Kl
Želmeninė žąsis
| Anser fabalis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Želmeninė žąsis (Anser fabalis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Anser fabalis , 1787 |
Želmeninė žąsis (Anser fabalis) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
Želmeninė žąsis yra naminės žąsies dydžio, gana panaši į pilkąją. Skiriasi tamsesne spalva ir kaklu, sparnai atrodo vienodos tamsios spalvos. Patinas ir patelė rudai pilkos spalvos. Galva ir kaklas rusvo atspalvio. Sparnų dengiamosios plunksnos pilkai rudos, nugara ir juosmuo juodai rudi. Plasnojamosios plunksnos juodai rudos. Gerklė šviesi. Pagurklis ir krūtinė balsvai pilki, pilvas ir pauodegys balti. Juodas snapas su skersine oranžine ar geltona juostele. Kojos oranžiškai geltonos. Snapo ir kojų spalva gana įvairi. Rainelė ruda. Jauniklių spalva blankesnė, viršutinių plunksnų pakraščiai rusvi, galva ir kaklas ryškiai rudo atspalvio.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Norvegijos iki Anadyrio baseino. Pietuose arealas siekia Amūro slėnį, šiaurės vakarų Mongoliją, Altajų, Obės vidurupį, Pečioros aukštupį. Taip pat sutinkamos Grenlandijoje, Islandijos, Špicbergeno, Naujosios Žemės salose. Žiemoja Europoje, Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje aptinkama per migraciją.
Biologija
Veisimosi periodu apsistoja tundroje, kur gausu vandens telkinių. Žiemoja atvirose vietose: laukuose, pajūrio žemumose, sekliose įlankose. Perskrisdamos ilsisi bei maitinasi arti vandens esančiose ganyklose, drėgnose pievose, želmenų plotuose. Saugiose poilsiavietėse išbūna ilgesnį laiką.
Iš perimviečių į žiemavietes ir atgal skrenda išsirikiavusios taisyklingu trikampiu. Būdingas garsus, pratisas gagenimas. Ypač garsiai gagena prieš nusileisdamos ant vandens ar į želmenų plotus. Lesinėdamos išlieka budrios, keletas iš būrio nuolat budi. Aktyvesnės prietemoje. Iš ežero anksti rytą skrenda į aplinkinius laukus palesti, o vakare vėl grįžta nakvoti ant vandens.
Lizdavietės paprastai būna atviroje tundroje, upių slėniuose, aukštumėlėse virš pelkėtų vietų. Lizdą labai kruopščiai suka abu poros nariai. Dėtyje paprastai būna apie 3–6 kiaušinius, perimus tik patelės. Patinas visą laiką budi šalia ir perspėja apie pavojus. Jaunikliams išsiritus, visa šeima keliauja į drėgnas, vešlia augalija apaugusias žemumas, pievas. Jaunikliai auga gana greitai.
Minta antžeminėmis augalų dalimis, uogomis, žiemkenčių želmenimis. Jaunikliai lesa moliuskus, vėžiagyvius, ikrus.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Želmeninė žąsis, Kas yra Želmeninė žąsis? Ką reiškia Želmeninė žąsis?
Anser fabalisZelmenine zasis Anser fabalis Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Zasys Anser Rusis Zelmenine zasis Anser fabalis BinomasAnser fabalis 1787 Zelmenine zasis Anser fabalis zasiniu Anseriformes burio paukstis IsvaizdaZelmenine zasis yra namines zasies dydzio gana panasi į pilkaja Skiriasi tamsesne spalva ir kaklu sparnai atrodo vienodos tamsios spalvos Patinas ir patele rudai pilkos spalvos Galva ir kaklas rusvo atspalvio Sparnu dengiamosios plunksnos pilkai rudos nugara ir juosmuo juodai rudi Plasnojamosios plunksnos juodai rudos Gerkle sviesi Pagurklis ir krutine balsvai pilki pilvas ir pauodegys balti Juodas snapas su skersine oranzine ar geltona juostele Kojos oranziskai geltonos Snapo ir koju spalva gana įvairi Rainele ruda Jaunikliu spalva blankesne virsutiniu plunksnu pakrasciai rusvi galva ir kaklas ryskiai rudo atspalvio PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Norvegijos iki Anadyrio baseino Pietuose arealas siekia Amuro slenį siaures vakaru Mongolija Altaju Obes vidurupį Pecioros aukstupį Taip pat sutinkamos Grenlandijoje Islandijos Spicbergeno Naujosios Zemes salose Ziemoja Europoje Pietryciu Azijoje Lietuvoje aptinkama per migracija BiologijaVeisimosi periodu apsistoja tundroje kur gausu vandens telkiniu Ziemoja atvirose vietose laukuose pajurio zemumose sekliose įlankose Perskrisdamos ilsisi bei maitinasi arti vandens esanciose ganyklose dregnose pievose zelmenu plotuose Saugiose poilsiavietese isbuna ilgesnį laika Is perimvieciu į ziemavietes ir atgal skrenda issirikiavusios taisyklingu trikampiu Budingas garsus pratisas gagenimas Ypac garsiai gagena pries nusileisdamos ant vandens ar į zelmenu plotus Lesinedamos islieka budrios keletas is burio nuolat budi Aktyvesnes prietemoje Is ezero anksti ryta skrenda į aplinkinius laukus palesti o vakare vel grįzta nakvoti ant vandens Lizdavietes paprastai buna atviroje tundroje upiu sleniuose aukstumelese virs pelketu vietu Lizda labai kruopsciai suka abu poros nariai Detyje paprastai buna apie 3 6 kiausinius perimus tik pateles Patinas visa laika budi salia ir perspeja apie pavojus Jaunikliams issiritus visa seima keliauja į dregnas veslia augalija apaugusias zemumas pievas Jaunikliai auga gana greitai Minta antzeminemis augalu dalimis uogomis ziemkenciu zelmenimis Jaunikliai lesa moliuskus veziagyvius ikrus VikizodynasSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990