Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šventas Kazimieras
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šventasis Kazimieras | |
|---|---|
| Gimė | 1458 m. spalio 3 d. Krokuva |
| Mirė | 1484 m. kovo 4 d. (25 metai) Gardinas |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus arkikatedros |
| Tėvas | Kazimieras IV Jogailaitis |
| Motina | Elžbieta Habsburgaitė |
| Šventasis | |
| Kanonizuotas | 1602 m. |
| Šventė | kovo 4 d. |
| Globoja | Lietuvos globėjas |
| Vikiteka | Šv. Kazimieras |
Šventasis Kazimieras (1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje – 1484 m. kovo 4 d. Gardine) – šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis.
Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – kovo 4 d.
Biografija
Gimė 1458 spalio 3 d. Krokuvoje, karališkojoje Vavelio pilyje. Tėvai – Kazimieras IV Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta . Antras sūnus šeimoje, Jogailos Gediminaičio anūkas. Motina Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros.
Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.
Vaikus buvo patikėta auklėti J. Dlugošui (lenkų istorikas, Krokuvos kanauninkas, vėliau Lvovo arkivyskupas) ir italų humanistui Filipui Buonaccorsi (dar vadintam ).
1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė Bohemijos sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas prieš Motiejų Korviną ir sukilę didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių, vadovaujamų Petro Dunino, išvyko į Budą. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus pas J. Dlugošą, kol 1475 m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą. Vyresniajam broliui Vladislovui priėmus Bohemijos sostą, Kazimierui turėjo tekti Lenkijos sostas. 1479 m. karaliui išvykus į LDK, Kazimieras iki 1483 m. paskirtas karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho III dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė.
Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų. Galiausiai, susirgęs džiova pakeliui į Vilnių, 1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine.
Kanonizacija
Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius votus – kaip padėką už išklausytas maldas. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečiui nuo Kazimiero mirties. Lietuvių ir lenkų riteriai, dalyvavę 1518 m. Polocko žygyje ir apgultyje, taip pat patyrė Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per Dauguvą. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI a. 2 dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Zigmantą Senąjį, taip pat ir Vilniaus vyskupą, kapitulą bei pranciškonus kreiptis į popiežių Leoną X, prašant paskelbti Kazimierą šventuoju. 1520–1521 m. atvykęs popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu, lotyniškai aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Veikiausiai, remiantis šiais tekstais, manyta, kad tuometinis popiežius Leonas X paskelbęs Kazimierą šventuoju. XVI a. pabaigoje, Kazimiero, kaip katalikų Bažnyčios šventojo, gyvenimo aprašymas per klaidą buvo įtrauktas į šventųjų gyvenimų knygą – Romos martirologijų. Klaidai paaiškėjus 1602 m., popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai patvirtino Kazimiero, kaip šventojo, gerbimą Lenkijoje ir Lietuvoje, nurodydamas jo šventės metu vartotinus liturginius tekstus. 1621 m. šv. Kazimiero minėjimas buvo įrašytas į visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios kalendorių; jo kulto židinių radosi Italijoje ir Belgijoje.
Kazimiero kulto patvirtinimo proga ,1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą. Prie jo galvos buvo rastas mėgstamiausias šventojo himnas Omni die dic Mariae (Kiekvieną dieną garbink Mariją); kurį laiką šv. Kazimierui buvo klaidingai priskiriama ir jo autorystė.
Kanonizacijos iškilmės įvyko 1604 m. gegužės 10-12 d. Vilniuje. Buvo surengta iškilminga procesija iš Šv. Stepono bažnyčios į Vilniaus katedrą; joje buvo nešama iš Romos atgabenta vėliava su Šv. Kazimiero atvaizdu bei popiežiaus brevė. Šv. Kazimiero karstas ta proga buvo iškeltas iš kriptos ir Vilniaus katedroje išstatytas viešam gerbimui. Paskutinę, trečiąją iškilmių dieną, vyskupas Benediktas Vaina pašventino kertinį Rotušės aikštėje pradedamos statyti Šv. Kazimiero bažnyčios – pirmosios Lietuvoje – pamatų akmenį. 1636 m. Šv. Kazimiero relikvijos (palaikai) pernešti į specialiai Šventajam skirtą Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje, pastatytą šv. Kazimiero giminaičių, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų, iniciatyva ir lėšomis. Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, 1953 m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčią; jos grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui (Joanitams), pasirinkusiam jį savo šventuoju.
Globėjas
Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas (nuo 1636 m., nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius Pijus XII) globėjas, nuo 1960 m. Maltos (Joanitų) ordino globėjas. Žmonių, pasišventusių viešajai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju. Taip pat – Vilniaus arkivyskupijos, Radomo ir Drohičino vyskupijų globėjas. Kadangi Lietuva buvo didžiausia ir galingiausia Europos valstybė, XVII amžiuje Kazimiero kultas išplito ir Italijoje, ypač Palerme, Florencijoje, Neapolyje. Jis tapo Palermo miesto globėju, o Pietro Novelli užsakymu nutapytas paveikslas „Šv. Kazimiero karūnavimas“.
Kazimiero vardą turi tik vienas šventasis. Šv. Kazimiero garbei pavadintas Venesuelos miestas San Kasimiras.
Kaziuko mugė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kaziuko mugė.
Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausią savaitgalį Lietuvoje vyksta Kaziuko mugė, įgavusi pavadinimą „Kaziukas“, „Kaziuko mugė“.
Vilniuje iš pradžių mugė vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. – Lukiškių aikštėje, galiausiai pradėta organizuoti keliose miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės. Pirmiausia pradėta prekiauti žemės ūkio įrankiais ir namų apyvokos reikmenimis, taip pat būdingomis Vilniui verbomis. Karnavalinių renginių tradicija tęsiama ir šiandien. Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų apyvokos daiktais.
Šv. Kazimieras ikonografijoje
Šv. Kazimieras paprastai vaizduojamas karališkais rūbais, su Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – lelijas – skaistybės simbolį. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudėtomis ant krūtinės maldai.
Literatūra
- Šventojo Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje: katalogas (sud. Neringa Markauskaitė, Sigita Maslauskaitė). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. – 560 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-415-91-6
Nuorodos
- Senoji lietuvių skulptūra, Šv. Kazimieras
- Šv. Kazimieras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šventas Kazimieras, Kas yra Šventas Kazimieras? Ką reiškia Šventas Kazimieras?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sventasis KazimierasGime 1458 m spalio 3 d KrokuvaMire 1484 m kovo 4 d 25 metai GardinasPalaidotas a Vilniaus arkikatedrosTevas Kazimieras IV JogailaitisMotina Elzbieta HabsburgaiteSventasisKanonizuotas 1602 m Svente kovo 4 d Globoja Lietuvos globejasVikiteka Sv Kazimieras Sventasis Kazimieras 1458 m spalio 3 d Krokuvoje 1484 m kovo 4 d Gardine sventasis dangiskasis Lietuvos globejas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Lenkijos karalaitis Del savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m paskelbtas sventuoju Atminimo diena kovo 4 d Sventojo Kazimiero herbas kryzius ir veliava kokie parodyti Kazimiero baznycios Minesota JAV vitrazuose BiografijaGime 1458 spalio 3 d Krokuvoje karaliskojoje Vavelio pilyje Tevai Kazimieras IV Jogailaitis ir jo zmona Elzbieta Antras sunus seimoje Jogailos Gediminaicio anukas Motina Elzbieta Austrijos princeses ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukte Seimoje augo 6 sunus ir 5 dukros Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi o 1490 m tapo Vengrijos karaliumi Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas Aleksandras ir Zygimantas Senasis pakaitomis valde Lenkija Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gniezno arkivyskupu Krokuvos vyskupu o 1493 m kardinolu Vaikus buvo patiketa aukleti J Dlugosui lenku istorikas Krokuvos kanauninkas veliau Lvovo arkivyskupas ir italu humanistui Filipui Buonaccorsi dar vadintam 1471 m Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas uzeme Bohemijos sosta Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas pries Motieju Korvina ir sukile didikai kreipesi su prasymu į Kazimiera kad sis priimtu sosta Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareiviu vadovaujamu Petro Dunino isvyko į Buda Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelauke Teko grįzti Nesekmingas zygis kurio metu Kazimierui teko buti net plesimu sukilimu del neismoketu samdiniams algu prievartavimu liudininku tapo dideliu isbandymu trylikameciui Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus Grįzes namo tese mokslus pas J Dlugosa kol 1475 m tevas įtrauke jį į valstybes valdyma Vyresniajam broliui Vladislovui priemus Bohemijos sosta Kazimierui turejo tekti Lenkijos sostas 1479 m karaliui isvykus į LDK Kazimieras iki 1483 m paskirtas karaliaus vietininku Lenkijoje Tuo metu tevas pabande jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho III dukterimi taciau Kazimieras atsisake Kazimieras gyveno labai dorai Nuo pat mazumes garsejo pamaldumu Taip pat nesisalino ir valstybes reikalu bet veikiau is pagarbos tevui Kartais ryte jį rasdavo prie uzrakintu baznycios duru Galiausiai susirges dziova pakeliui į Vilniu 1484 m kovo 4 d mire Gardine KanonizacijaMikelandzelas Palonis Mergaites Ursules prisikelimas prie sv Kazimiero kapo Freska Vilniaus katedroje 1692 m Portretas Vilniaus katedrojePamaldos prie sv Kazimiero sarkofago Sv Kazimiero koplyciojeBaznycia prie sv Kazimiero Polices Lenkija Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsejo kaip maldininkus traukianti vieta tikedami princo sventumu zmones cia ateidavo prasyti uztarimo patirdavo maloniu ir palikdavo vaskinius votus kaip padeka uz isklausytas maldas Tokia spontaniska pamaldumo praktika uzfiksuota pacioje XVI amziaus pradzioje nepraejus ne dvidesimtmeciui nuo Kazimiero mirties Lietuviu ir lenku riteriai dalyvave 1518 m Polocko zygyje ir apgultyje taip pat patyre Kazimiero pagalba Jis pasirodes sutemose ir nurodes brasta per Dauguva Sventumo garsu pazymetas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsejusi jo kapo vieta XVI a 2 desimtmetyje paskatino Kazimiero brolį Lenkijos ir Lietuvos valdova Zigmanta Senajį taip pat ir Vilniaus vyskupa kapitula bei pranciskonus kreiptis į popieziu Leona X prasant paskelbti Kazimiera sventuoju 1520 1521 m atvykes popieziaus legatas Zacharijas Ferreris matydamas augantį Kazimiero kulta ir susipazines su jo gyvenimo budu lotyniskai aprase jo gyvenima ir parenge liturginius sventojo garbinimo tekstus Veikiausiai remiantis siais tekstais manyta kad tuometinis popiezius Leonas X paskelbes Kazimiera sventuoju XVI a pabaigoje Kazimiero kaip kataliku Baznycios sventojo gyvenimo aprasymas per klaida buvo įtrauktas į sventuju gyvenimu knyga Romos martirologiju Klaidai paaiskejus 1602 m popiezius Klemensas VIII savo breve oficialiai patvirtino Kazimiero kaip sventojo gerbima Lenkijoje ir Lietuvoje nurodydamas jo sventes metu vartotinus liturginius tekstus 1621 m sv Kazimiero minejimas buvo įrasytas į visuotinį Romos Kataliku Baznycios kalendoriu jo kulto zidiniu radosi Italijoje ir Belgijoje Kazimiero kulto patvirtinimo proga 1602 m buvo atidarytas karstas su jo palaikais Pagal liudytoju parodymus kunas nepaisant nuolatines dregmes per 118 metu nepasikeite be to skleide nepaprastai malonu kvapa Prie jo galvos buvo rastas megstamiausias sventojo himnas Omni die dic Mariae Kiekviena diena garbink Marija kurį laika sv Kazimierui buvo klaidingai priskiriama ir jo autoryste Kanonizacijos iskilmes įvyko 1604 m geguzes 10 12 d Vilniuje Buvo surengta iskilminga procesija is Sv Stepono baznycios į Vilniaus katedra joje buvo nesama is Romos atgabenta veliava su Sv Kazimiero atvaizdu bei popieziaus breve Sv Kazimiero karstas ta proga buvo iskeltas is kriptos ir Vilniaus katedroje isstatytas viesam gerbimui Paskutine treciaja iskilmiu diena vyskupas Benediktas Vaina pasventino kertinį Rotuses aiksteje pradedamos statyti Sv Kazimiero baznycios pirmosios Lietuvoje pamatu akmenį 1636 m Sv Kazimiero relikvijos palaikai pernesti į specialiai Sventajam skirta Karaliskaja koplycia Vilniaus katedroje pastatyta sv Kazimiero giminaiciu Lenkijos ir Lietuvos valdovu Zigmanto ir Vladislovo Vazu iniciatyva ir lesomis Sovietu valdziai uzdarius Vilniaus katedra 1953 m sv Kazimiero relikvijos perkeltos is Vilniaus katedros į Sv Petro ir Sv Povilo baznycia jos grazintos į nuolatine buveine 1989 m Dalis sventojo relikviju issiusta Maltos Ordinui Joanitams pasirinkusiam jį savo sventuoju GlobejasSv Kazimieras Lietuvos globejas nuo 1636 m nuo 1948 m Lietuvos jaunimo paskelbe popiezius Pijus XII globejas nuo 1960 m Maltos Joanitu ordino globejas Zmoniu pasisventusiu viesajai tarnybai uztarejas ir globejas Lietuvoje laikomas amatininku globeju Taip pat Vilniaus arkivyskupijos Radomo ir Drohicino vyskupiju globejas Kadangi Lietuva buvo didziausia ir galingiausia Europos valstybe XVII amziuje Kazimiero kultas isplito ir Italijoje ypac Palerme Florencijoje Neapolyje Jis tapo Palermo miesto globeju o Pietro Novelli uzsakymu nutapytas paveikslas Sv Kazimiero karunavimas Kazimiero varda turi tik vienas sventasis Sv Kazimiero garbei pavadintas Venesuelos miestas San Kasimiras Kaziuko mugeDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kaziuko muge Sv Kazimiero minejimo dienai artimiausia savaitgalį Lietuvoje vyksta Kaziuko muge įgavusi pavadinima Kaziukas Kaziuko muge Vilniuje is pradziu muge vykdavo Katedros aiksteje nuo 1910 m Lukiskiu aiksteje galiausiai pradeta organizuoti keliose miesto vietose Muges metu vykdavo karnavalines eitynes Pirmiausia pradeta prekiauti zemes ukio įrankiais ir namu apyvokos reikmenimis taip pat budingomis Vilniui verbomis Karnavaliniu renginiu tradicija tesiama ir siandien Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais namu apyvokos daiktais Sv Kazimieras ikonografijojeSv Kazimieras paprastai vaizduojamas karaliskais rubais su Lietuvos didziojo kunigaikscio mitra ant galvos desineje rankoje laikantis kryziu kaireje lelijas skaistybes simbolį Kartais vaizduojamas su rankomis sudetomis ant krutines maldai LiteraturaSventojo Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje katalogas sud Neringa Markauskaite Sigita Maslauskaite Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2009 560 p iliustr ISBN 978 9955 415 91 6NuorodosSenoji lietuviu skulptura Sv Kazimieras Sv Kazimieras