Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Vojislavas Koštunica serb Војислав КоштуницаGimė 1944 m kovo 24 d 81 metai Belgradas Sutuoktinis ė Zorica Radović vedė 1

Vojislav Koštunica

  • Pagrindinis puslapis
  • Vojislav Koštunica
Vojislav Koštunica
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Vojislavas Koštunica
serb. Војислав Коштуница
Gimė 1944 m. kovo 24 d. (81 metai)
Belgradas,
Sutuoktinis (-ė) Zorica Radović (vedė 1976 m.; jos mirtis 2015 m.)
Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas
Ėjo pareigas 2000 m. spalio 7 d. – 2003 m. kovo 7 d.
Ankstesnis Slobodanas Miloševičius
Vėlesnis
Serbijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas 2004 m. kovo 4 d. – 2008 m. liepos 7 d.
Ankstesnis
Vėlesnis
Partija
Alma mater Belgrado universitetas
Vikiteka Vojislav Koštunica
Parašas

Vojislavas Koštunica (serb. Војислав Коштуница, g. 1944 m. kovo 24 d.) – buvęs serbų politikas, paskutinis Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas (vėliau postas buvo pakeistas į Serbijos ir Juodkalnijos prezidento postą), prezidentavęs nuo 2000 iki 2003 m. Taip pat V. Koštunica dvi kadencijas buvo (nuo 2004 iki 2007 m. ir nuo 2007 iki 2008 m.).

2000 m. V. Koštunica kaip „Serbijos demokratinės opozicijos“ (opozicijos prieš tuometinį Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentą Slobodaną Miloševičių) kandidatas laimėjo Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidento rinkimus. Pergalė paskatino S. Miloševičiaus nuvertimą ir tarptautinių sankcijų Jugoslavijos Federacinei Respublikai panaikinimą. Vis dėlto, V. Koštunica atsisakė bendradarbiauti su (TBTBJ), o jo vadovaujama pasitraukė iš koalicinės vyriausybės, protestuodama dėl sprendimo S. Miloševičių išduoti tribunolui. Po 2003 m. Serbijos parlamento rinkimų V. Koštunica sudarė mažumos vyriausybę, kurią sudarė Serbijos demokratinė partija ir S. Miloševičiaus vadovaujama , ir tapo vyriausybės vadovu. Jis buvo vienas iš svarbiausių politinių veikėjų priimant pirmąją nepriklausomos Serbijos konstituciją, taip pat paskelbiant Serbijos neutralitetą. Antrosios ministro pirmininko kadencijos metu (2007-2008 m.) V. Koštunica pasipriešino (SAS), kuris išreiškia šalies norą prisijungti prie Europos Sąjungos. Dėl tos priežasties Koštunicos vadovaujama vyriausybė po metų žlugo, o 2008 m. parlamento rinkimus laimėjo proeuropietiškos partijos.

Jis buvo vienas iš Serbijos demokratinės partijos įkūrėjų ir pirmasis jos prezidentas nuo partijos įkūrimo 1992 m. iki 2014 m. 2014 m. kovo 19 d., po to kai jo partijai pirmą kartą istorijoje nepavyko pasiekti 5 % slenksčio, būtino gauti bent vieną mandatą, V. Koštunica atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir pasitraukė iš politikos. 2014 m. spalio mėnesį jis paliko partiją po nesutarimų su nauja partijos vadovybe dėl, jo nuomone, politinio neutralumo nesilaikymo. 2014 m. lapkritį V. Koštunica įkūrė dešiniųjų euroskeptikų „Serbijos valstybingumo judėjimą“.

Ankstyvasis gyvenimas

Vojislavas Koštunica gimė 1944 m. kovo 24 d. Belgrade, Vokietijos kontroliuojamoje Serbijoje. 1962 m. baigė vidurinę mokyklą Belgrade. Tais pačiais metais V. Koštunica įstojo į Belgrado universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1966 m. 1970 m. jis įgijo magistro laipsnį, o 1974 m. apsigynė daktaro disertaciją tema „Institucionalizuota opozicija politinėje kapitalizmo sistemoje“.

Nuo 1970 iki 1974 m. V. Koštunica dirbo padėjėju teisės fakultete. 1974 m. jis buvo atleistas dėl kritikos tuometinio Jugoslavijos prezidento Josipo Broz-Tito komunistiniam režimui. Vėliau V. Koštunica dirbo socialinių mokslų institute, o nuo 1981 m. – filosofijos ir socialinės teorijos institute, kuriame susidomėjo žmogaus teisių apsauga, ypač sąžinės ir žodžio laisvės gynyba.

Politinė karjera

1989 m. Vojislavas Koštunica su dar keliais bendraminčiais įkurė . 1992 m. jis paliko partiją dėl partijos lyderių nesutarimų ir įkūrė .

Jugoslavijos prezidentas (2000-2003 m.)

Remiamas tiek nacionalistų, tiek liberalų, „Serbijos demokratinės opozicijos“ kandidatas Vojislavas Koštunica laimėjo 2000 m. rugsėjo 24 d. Jugoslavijos prezidento rinkimus prieš tuometinį Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių. Per pirmąjį balsavimo turą jis surinko 50,24 % balsų – vos keliais tūkstančiais balsų daugiau nei reikalaujamas minimumas, norint laimėti prezidento rinkimus be pakartotinio turo. Vis dėlto, federacinė rinkimų komisija paskelbė, jog V. Koštunica surinko vos 49 % rinkėjų balsų ir pradėjo ruoštis pakartotiniam rinkimų turui. „Serbijos demokratinė opozicija“ pasipriešino rinkimų komisijos paskelbtiems rezultatams, sakydama, jog jų kandidatas surinko 52,54 % rinkėjų balsų ir atsisakė surengti antrą turą. Suklastoti rinkimų rezultatai privertė šimtus tūkstančių žmonių protestuoti, reikalaudami nuversti S. Miloševičių ir surengti sąžiningus rinkimus. 2000 m. spalio 7 d. S. Miloševičius atsistatydino ir paskyrė V. Koštunicą Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentu. Jis buvo paskutinis Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas.

V. Koštunica atvirai priešinosi S. Miloševičiaus išdavimui ir kelis kartus dalyvavo teisme kaip jo gynėjas.

Serbijos ministras pirmininkas (2004-2008 m.)

Po 2003 m. gruodžio mėnesį vykusių Serbijos parlamento rinkimų Serbijos demokratinė partija suformavo mažumos vyriausybę kartu su „G17 Plus”, „Serbijos atsinaujinimo sąjūdžiu“ ir „Naująja Serbija“. Vyriausybę palaikė, bet ministrų postų negavo . 2004 m. kovo mėnesį V. Koštunica, kaip Serbijos demokratinės partijos vadovas, tapo Serbijos ministru pirmininku.

2007 m. gegužės 15 d. V. Koštunica prisiekė antrajai Serbijos ministro pirmininko kadencijai. 2008 m. vasario 17 d. Kosovui paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, Serbijos vyriausybė išgyveno krizę. Dėl tos priežasties 2008 m. kovo 8 d. V. Koštunicos vyriausybė žlugo beveik po metų nuo praėjusių parlamento rinkimų. Nauji parlamento rinkimai buvo surengti 2008 m. gegužės 11 d., kuriuos laimėjo tuometinio Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus suformuota proeuropietiška rinkimų koalicija „Už europietišką Serbiją – Borisas Tadičius“ (serb. За европску Србију – Борис Тадић).

Politika

Vojislavas Koštunica yra konservatyvus politikas, turintis tvirtas antikomunistines pažiūras, tačiau kritiškas Vakarų pasauliui, ypač Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai. V. Koštunica Vokietijos savaitiniam naujienų žurnalui „Der Spiegel“ teigė, kad, jo nuomone, jo pažiūros yra „gana artimos de Goliui“.

Kosovo politika

2008 m. vasario 21 d. Kosovui paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, V. Koštunica, kalbėdamas apie protesto mitingą Belgrade, pasakė kalbą. Ištrauka iš kalbos pateikiama žemiau:

Gerbiami Serbijos piliečiai, Serbijos! Kas yra Kosovas? Kur yra Kosovas? Kieno yra Kosovas? Ar tarp mūsų yra kuris ne iš Kosovo? Ar tarp mūsų yra kuris galvoja, kad Kosovas mums nepriklauso? Kosovas – tai pirmasis Serbijos vardas. Kosovas priklauso Serbijai. Kosovas priklauso serbų tautai. Taip buvo visada. Taip bus visada. Nėra jokios jėgos, jokios grėsmės ir nėra jokių bausmių, pakankamai didelių ir bjaurių, kad bet kuris serbas bet kuriuo metu nepasakytų, kad Kosovas yra Serbija! Niekas niekada iš mūsų neišgirs, kad Pečo patriarchatas mums nepriklauso, kad Visoki Dečanų ir Gračanicos vienuolynai yra ne mūsų! Kad vieta, kurioje gimėme, nėra mūsų; mes ir mūsų valstybė, ir mūsų bažnyčia, ir viskas, kas daro mus tokiais, kokie esame šiandien! Jei mes, kaip serbai, atsisakome Serbijos, savo kilmės, savo Kosovo, savo protėvių, savo istorijos, tada kas mes esame, serbai? Koks tada mūsų vardas?

Vojislavas Koštunica


Į protestą suvažiavo tūkstančiai žmonių. Kai kurie protestuotojai užpuolė ambasadas ir plėšė parduotuves.

2008 m. vasario 25 d. V. Koštunica pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos atšauktų Kosovo pripažinimą, perspėdamas, jog „nebus stabilumo“, kol nebus panaikinta „netikra valstybė“.

Europos Sąjungos politika

2008 m. balandžio 4 d. Vojislavas Koštunica pareiškė, jog narystė Europos Sąjungoje nebėra Serbijos darbotvarkėje. Jis teigė, kad prieš tęsiant integraciją į Europos Sąjungą, Serbija ir ES turėtų aptarti Serbijos vientisumo klausimą. Jis pareiškė, kad Serbija jokiu būdu neturėtų pasirašyti (SAS), kurį pavadino „Solanos sutartimi“.

2008 m. balandžio 21 d. V. Koštunica pareiškė, jog SAS atsižvelgia į Europos komisaro ir Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus Chavjero Solanos, o ne į Serbijos interesus. Jis taip pat sakė, kad „NATO paktas negali reikalauti, kad Serbija šiuo parašu pripažintų Kosovo nepriklausomybę.“

2008 m. balandžio 26 d. V. Koštunica pasakė, jog kiekvienas, pasirašęs SAS Serbijos vardu, tampa Serbijos suirimo bendrininku. Jis taip pat pareiškė, jog kažkas sutartyje yra paslėpta, sakydamas „Esu įsitikinęs, kad kiekvienas serbas mato, kad kažkas yra slepiama, ir kad Solanos sutartyje yra kažkas netinkamo.“ Jis taip pat paklausė „kas Serbijoje drįsta ignoruoti šiuos faktus ir nuslėpti tikrąjį Solanos sutarties tikslą“, kuris, anot jo, yra Kosovo pripažinimas.

2008 m. balandžio 28 d. jis pasakė, jog „parašas negalioja Serbijai ir tas, kuris pasirašys SAS, turės prisiimti atsakomybę už tokį aktą“. Vis dėlto, tuometinis Serbijos prezidentas Borisas Tadičius balandžio 29 d. dalyvavo SAS pasirašymo ceremonijoje Liuksemburge, kurios metu kartu su Serbijos ministro pirmininko pavaduotoju Serbijos vardu pasirašė dokumentą. Gegužės 1 d. V. Koštunica pripažino, jog Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus, sakydamas, kad SAS turėjo būti pasirašytas dar prieš tai, kai 18-ka Europos Sąjungos valstybių pripažino neteisėtą Kosovo nepriklausomybę. Vos kitą dieną, gegužės 2 d., jis pažadėjo po artėjančių parlamento rinkimų anuliuoti susitarimą, pavadindamas jį „apgaule“, „Solanos sutartimi“ ir „Tadičiaus-Dželičiaus SAS parašu“. Jis taip pat pasakė, jog SAS pasirašymo aktas yra antikonstitucinis ir antivalstybinis bei veda į Serbijos suirimą. Gegužės 4 d. V. Koštunica pavadino dokumentą „klastojimu ir apgaule“.

Šaltiniai

  1. „Vojislav Koštunica – kandidat DSS-a“. B92. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.
  2. „Kostunica`s resignation: Political retirement of last Serbian Euro-skeptic“. balkaneu.com. 2014-03-20. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.
  3. „Vojislav Koštunica napustio DSS“. Vreme. 2014-10-14. Suarchyvuotas originalas 2018-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.
  4. „Slobodan Samardžić izabran za predsednika DPS-a“. N1. 2015-06-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.[neveikianti nuoroda]
  5. ElectionGuide.org: Serbia and Montenegro
  6. „Годишњица Петог октобра“. Radio Television of Serbia (serbų). 2016-10-05. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  7. Thompson, Wayne C. (2008). The World Today Series: Nordic, Central and Southeastern Europe 2008. Harpers Ferry, West Virginia: Stryker-Post Publications. ISBN 978-1-887985-95-6.
  8. Barlovac, Bojana (2010-10-05). „Vojislav Kostunica – The Nationalist“. Balkan Insight. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  9. Timeline: After Milosevic BBC News, 2006-06-06
  10. Rauch, Robert. „Vojislav Koštunica. Last President of Yugoslavia and Prime Minister of Serbia“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  11. „Serbian president dissolves parliament“. The Guardian. 2008-03-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-09.
  12. Spoerri, Marlene (2015). Engineering Revolution– The Paradox of Democracy Promotion in Serbia. University of Pennsylvania Press. p. 97. ISBN 9780812246452.
  13. Ostojic, Mladen (2016). Between Justice and Stability– The Politics of War Crimes Prosecutions in Post-Miloševic Serbia. Routledge. ISBN 9781317174998.
  14. „English Summaries“. Der Spiegel. 2000-11-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  15. „The Promise is Given, Kosovo is Serbia as Long as We Live“. Tanjug. 2008-02-21. Suarchyvuotas originalas 2020-08-05. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  16. Judah (2009). The Serbs. Yale University Press. p. 359. ISBN 978-0-300-15826-7.
  17. Kirka, Danica (2008-02-26). „Putin's Likely Successor, Pledging Support for Serbia, Signs Pipeline Deal“. The Washington Post. Associated Press.
  18. „Koštunica: EU membership not on agenda“. B92. 2008-04-04. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  19. [1] Archyvuota kopija 2008-04-12 iš Wayback Machine projekto.
  20. „SAA not in Serbia's state interests“. B92. 2008-04-21. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  21. „Koštunica on SAA: Who dares to become accomplice“. B92. 2008-04-26. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07l. Nuoroda tikrinta 2010-12-21. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |archive-date= ()
  22. „Koštunica slams EU deal signing as anti-state“. B92. 2008-04-28. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  23. „Koštunica agrees with Lavrov: SAA long overdue“. b92. 2008-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-05-09.
  24. „EU deal signature will be annulled“. B92. 2008-05-02. Suarchyvuotas originalas 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  25. „Koštunica: SAA breaking Serbia up“. B92. 2008-05-03. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  26. „Koštunica says signed EU deal is forgery“. B92. 2008-05-04. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
Politinis postas
Prieš tai:
Slobodanas Miloševičius 		Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas
2000-2003 		Po to:
Prieš tai:
 Serbijos ministras pirmininkas
2004-2008 		Po to:


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 04:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vojislav Koštunica, Kas yra Vojislav Koštunica? Ką reiškia Vojislav Koštunica?

Vojislavas Kostunica serb Voјislav KoshtunicaGime 1944 m kovo 24 d 81 metai Belgradas Sutuoktinis e Zorica Radovic vede 1976 m jos mirtis 2015 m Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentasĖjo pareigas 2000 m spalio 7 d 2003 m kovo 7 d Ankstesnis Slobodanas MiloseviciusVelesnisSerbijos ministras pirmininkasĖjo pareigas 2004 m kovo 4 d 2008 m liepos 7 d AnkstesnisVelesnisPartijaAlma mater Belgrado universitetasVikiteka Vojislav KostunicaParasas Vojislavas Kostunica serb Voјislav Koshtunica g 1944 m kovo 24 d buves serbu politikas paskutinis Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentas veliau postas buvo pakeistas į Serbijos ir Juodkalnijos prezidento posta prezidentaves nuo 2000 iki 2003 m Taip pat V Kostunica dvi kadencijas buvo nuo 2004 iki 2007 m ir nuo 2007 iki 2008 m 2000 m V Kostunica kaip Serbijos demokratines opozicijos opozicijos pries tuometinį Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidenta Slobodana Miloseviciu kandidatas laimejo Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidento rinkimus Pergale paskatino S Miloseviciaus nuvertima ir tarptautiniu sankciju Jugoslavijos Federacinei Respublikai panaikinima Vis delto V Kostunica atsisake bendradarbiauti su TBTBJ o jo vadovaujama pasitrauke is koalicines vyriausybes protestuodama del sprendimo S Miloseviciu isduoti tribunolui Po 2003 m Serbijos parlamento rinkimu V Kostunica sudare mazumos vyriausybe kuria sudare Serbijos demokratine partija ir S Miloseviciaus vadovaujama ir tapo vyriausybes vadovu Jis buvo vienas is svarbiausiu politiniu veikeju priimant pirmaja nepriklausomos Serbijos konstitucija taip pat paskelbiant Serbijos neutraliteta Antrosios ministro pirmininko kadencijos metu 2007 2008 m V Kostunica pasipriesino SAS kuris isreiskia salies nora prisijungti prie Europos Sajungos Del tos priezasties Kostunicos vadovaujama vyriausybe po metu zlugo o 2008 m parlamento rinkimus laimejo proeuropietiskos partijos Jis buvo vienas is Serbijos demokratines partijos įkureju ir pirmasis jos prezidentas nuo partijos įkurimo 1992 m iki 2014 m 2014 m kovo 19 d po to kai jo partijai pirma karta istorijoje nepavyko pasiekti 5 slenkscio butino gauti bent viena mandata V Kostunica atsistatydino is partijos pirmininko pareigu ir pasitrauke is politikos 2014 m spalio menesį jis paliko partija po nesutarimu su nauja partijos vadovybe del jo nuomone politinio neutralumo nesilaikymo 2014 m lapkritį V Kostunica įkure desiniuju euroskeptiku Serbijos valstybingumo judejima Ankstyvasis gyvenimasVojislavas Kostunica gime 1944 m kovo 24 d Belgrade Vokietijos kontroliuojamoje Serbijoje 1962 m baige vidurine mokykla Belgrade Tais paciais metais V Kostunica įstojo į Belgrado universiteto teises fakulteta kurį baige 1966 m 1970 m jis įgijo magistro laipsnį o 1974 m apsigyne daktaro disertacija tema Institucionalizuota opozicija politineje kapitalizmo sistemoje Nuo 1970 iki 1974 m V Kostunica dirbo padejeju teises fakultete 1974 m jis buvo atleistas del kritikos tuometinio Jugoslavijos prezidento Josipo Broz Tito komunistiniam rezimui Veliau V Kostunica dirbo socialiniu mokslu institute o nuo 1981 m filosofijos ir socialines teorijos institute kuriame susidomejo zmogaus teisiu apsauga ypac sazines ir zodzio laisves gynyba Politine karjera1989 m Vojislavas Kostunica su dar keliais bendraminciais įkure 1992 m jis paliko partija del partijos lyderiu nesutarimu ir įkure Jugoslavijos prezidentas 2000 2003 m Remiamas tiek nacionalistu tiek liberalu Serbijos demokratines opozicijos kandidatas Vojislavas Kostunica laimejo 2000 m rugsejo 24 d Jugoslavijos prezidento rinkimus pries tuometinį Jugoslavijos prezidenta Slobodana Miloseviciu Per pirmajį balsavimo tura jis surinko 50 24 balsu vos keliais tukstanciais balsu daugiau nei reikalaujamas minimumas norint laimeti prezidento rinkimus be pakartotinio turo Vis delto federacine rinkimu komisija paskelbe jog V Kostunica surinko vos 49 rinkeju balsu ir pradejo ruostis pakartotiniam rinkimu turui Serbijos demokratine opozicija pasipriesino rinkimu komisijos paskelbtiems rezultatams sakydama jog ju kandidatas surinko 52 54 rinkeju balsu ir atsisake surengti antra tura Suklastoti rinkimu rezultatai priverte simtus tukstanciu zmoniu protestuoti reikalaudami nuversti S Miloseviciu ir surengti saziningus rinkimus 2000 m spalio 7 d S Milosevicius atsistatydino ir paskyre V Kostunica Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentu Jis buvo paskutinis Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentas V Kostunica atvirai priesinosi S Miloseviciaus isdavimui ir kelis kartus dalyvavo teisme kaip jo gynejas Serbijos ministras pirmininkas 2004 2008 m Po 2003 m gruodzio menesį vykusiu Serbijos parlamento rinkimu Serbijos demokratine partija suformavo mazumos vyriausybe kartu su G17 Plus Serbijos atsinaujinimo sajudziu ir Naujaja Serbija Vyriausybe palaike bet ministru postu negavo 2004 m kovo menesį V Kostunica kaip Serbijos demokratines partijos vadovas tapo Serbijos ministru pirmininku 2007 m geguzes 15 d V Kostunica prisieke antrajai Serbijos ministro pirmininko kadencijai 2008 m vasario 17 d Kosovui paskelbus nepriklausomybes deklaracija Serbijos vyriausybe isgyveno krize Del tos priezasties 2008 m kovo 8 d V Kostunicos vyriausybe zlugo beveik po metu nuo praejusiu parlamento rinkimu Nauji parlamento rinkimai buvo surengti 2008 m geguzes 11 d kuriuos laimejo tuometinio Serbijos prezidento Boriso Tadiciaus suformuota proeuropietiska rinkimu koalicija Uz europietiska Serbija Borisas Tadicius serb Za evropsku Srbiјu Boris Tadiћ PolitikaVojislavas Kostunica yra konservatyvus politikas turintis tvirtas antikomunistines paziuras taciau kritiskas Vakaru pasauliui ypac Jungtinems Valstijoms ir Europos Sajungai V Kostunica Vokietijos savaitiniam naujienu zurnalui Der Spiegel teige kad jo nuomone jo paziuros yra gana artimos de Goliui Kosovo politika Jungtiniu Valstiju prezidentas Dzordzas Busas Baltuosiuose rumuose sveikinasi su tuometiniu Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentu Vojislavu KostunicaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas su V Kostunica kremliuje 2000 m spalio 27 d V Kostunica su tuometine JAV valstybes sekretore Kondoliza Rais 2006 m liepos 12 d 2008 m vasario 21 d Kosovui paskelbus nepriklausomybes deklaracija V Kostunica kalbedamas apie protesto mitinga Belgrade pasake kalba Istrauka is kalbos pateikiama zemiau Gerbiami Serbijos pilieciai Serbijos Kas yra Kosovas Kur yra Kosovas Kieno yra Kosovas Ar tarp musu yra kuris ne is Kosovo Ar tarp musu yra kuris galvoja kad Kosovas mums nepriklauso Kosovas tai pirmasis Serbijos vardas Kosovas priklauso Serbijai Kosovas priklauso serbu tautai Taip buvo visada Taip bus visada Nera jokios jegos jokios gresmes ir nera jokiu bausmiu pakankamai dideliu ir bjauriu kad bet kuris serbas bet kuriuo metu nepasakytu kad Kosovas yra Serbija Niekas niekada is musu neisgirs kad Peco patriarchatas mums nepriklauso kad Visoki Decanu ir Gracanicos vienuolynai yra ne musu Kad vieta kurioje gimeme nera musu mes ir musu valstybe ir musu baznycia ir viskas kas daro mus tokiais kokie esame siandien Jei mes kaip serbai atsisakome Serbijos savo kilmes savo Kosovo savo proteviu savo istorijos tada kas mes esame serbai Koks tada musu vardas Vojislavas Kostunica Į protesta suvaziavo tukstanciai zmoniu Kai kurie protestuotojai uzpuole ambasadas ir plese parduotuves 2008 m vasario 25 d V Kostunica pareikalavo kad Jungtines Valstijos atsauktu Kosovo pripazinima perspedamas jog nebus stabilumo kol nebus panaikinta netikra valstybe Europos Sajungos politika 2008 m balandzio 4 d Vojislavas Kostunica pareiske jog naryste Europos Sajungoje nebera Serbijos darbotvarkeje Jis teige kad pries tesiant integracija į Europos Sajunga Serbija ir ES turetu aptarti Serbijos vientisumo klausima Jis pareiske kad Serbija jokiu budu neturetu pasirasyti SAS kurį pavadino Solanos sutartimi 2008 m balandzio 21 d V Kostunica pareiske jog SAS atsizvelgia į Europos komisaro ir Europos Sajungos Tarybos generalinio sekretoriaus Chavjero Solanos o ne į Serbijos interesus Jis taip pat sake kad NATO paktas negali reikalauti kad Serbija siuo parasu pripazintu Kosovo nepriklausomybe 2008 m balandzio 26 d V Kostunica pasake jog kiekvienas pasirases SAS Serbijos vardu tampa Serbijos suirimo bendrininku Jis taip pat pareiske jog kazkas sutartyje yra paslepta sakydamas Esu įsitikines kad kiekvienas serbas mato kad kazkas yra slepiama ir kad Solanos sutartyje yra kazkas netinkamo Jis taip pat paklause kas Serbijoje drįsta ignoruoti siuos faktus ir nuslepti tikrajį Solanos sutarties tiksla kuris anot jo yra Kosovo pripazinimas 2008 m balandzio 28 d jis pasake jog parasas negalioja Serbijai ir tas kuris pasirasys SAS tures prisiimti atsakomybe uz tokį akta Vis delto tuometinis Serbijos prezidentas Borisas Tadicius balandzio 29 d dalyvavo SAS pasirasymo ceremonijoje Liuksemburge kurios metu kartu su Serbijos ministro pirmininko pavaduotoju Serbijos vardu pasirase dokumenta Geguzes 1 d V Kostunica pripazino jog Rusijos uzsienio reikalu ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus sakydamas kad SAS turejo buti pasirasytas dar pries tai kai 18 ka Europos Sajungos valstybiu pripazino neteiseta Kosovo nepriklausomybe Vos kita diena geguzes 2 d jis pazadejo po artejanciu parlamento rinkimu anuliuoti susitarima pavadindamas jį apgaule Solanos sutartimi ir Tadiciaus Dzeliciaus SAS parasu Jis taip pat pasake jog SAS pasirasymo aktas yra antikonstitucinis ir antivalstybinis bei veda į Serbijos suirima Geguzes 4 d V Kostunica pavadino dokumenta klastojimu ir apgaule Saltiniai Vojislav Kostunica kandidat DSS a B92 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 Kostunica s resignation Political retirement of last Serbian Euro skeptic balkaneu com 2014 03 20 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 Vojislav Kostunica napustio DSS Vreme 2014 10 14 Suarchyvuotas originalas 2018 07 08 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 Slobodan Samardzic izabran za predsednika DPS a N1 2015 06 13 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 neveikianti nuoroda ElectionGuide org Serbia and Montenegro Godishњica Petog oktobra Radio Television of Serbia serbu 2016 10 05 Nuoroda tikrinta 2020 05 19 Thompson Wayne C 2008 The World Today Series Nordic Central and Southeastern Europe 2008 Harpers Ferry West Virginia Stryker Post Publications ISBN 978 1 887985 95 6 Barlovac Bojana 2010 10 05 Vojislav Kostunica The Nationalist Balkan Insight Nuoroda tikrinta 2020 05 19 Timeline After Milosevic BBC News 2006 06 06 Rauch Robert Vojislav Kostunica Last President of Yugoslavia and Prime Minister of Serbia Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2020 05 19 Serbian president dissolves parliament The Guardian 2008 03 13 Nuoroda tikrinta 2020 05 09 Spoerri Marlene 2015 Engineering Revolution The Paradox of Democracy Promotion in Serbia University of Pennsylvania Press p 97 ISBN 9780812246452 Ostojic Mladen 2016 Between Justice and Stability The Politics of War Crimes Prosecutions in Post Milosevic Serbia Routledge ISBN 9781317174998 English Summaries Der Spiegel 2000 11 13 Nuoroda tikrinta 2020 05 19 The Promise is Given Kosovo is Serbia as Long as We Live Tanjug 2008 02 21 Suarchyvuotas originalas 2020 08 05 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Judah 2009 The Serbs Yale University Press p 359 ISBN 978 0 300 15826 7 Kirka Danica 2008 02 26 Putin s Likely Successor Pledging Support for Serbia Signs Pipeline Deal The Washington Post Associated Press Kostunica EU membership not on agenda B92 2008 04 04 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07 Nuoroda tikrinta 2020 05 19 1 Archyvuota kopija 2008 04 12 is Wayback Machine projekto SAA not in Serbia s state interests B92 2008 04 21 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Kostunica on SAA Who dares to become accomplice B92 2008 04 26 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07l Nuoroda tikrinta 2010 12 21 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes archive date Kostunica slams EU deal signing as anti state B92 2008 04 28 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Kostunica agrees with Lavrov SAA long overdue b92 2008 05 01 Nuoroda tikrinta 2020 05 09 EU deal signature will be annulled B92 2008 05 02 Suarchyvuotas originalas 2008 05 03 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Kostunica SAA breaking Serbia up B92 2008 05 03 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Kostunica says signed EU deal is forgery B92 2008 05 04 Suarchyvuotas originalas 2011 06 07 Nuoroda tikrinta 2020 05 20 Politinis postasPries tai Slobodanas Milosevicius Jugoslavijos Federacines Respublikos prezidentas 2000 2003 Po to Pries tai Serbijos ministras pirmininkas 2004 2008 Po to Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Melnyko rajonas

  • Liepa 20, 2025

    Melionmediniai

  • Liepa 20, 2025

    Melaikių apylinkė

  • Liepa 20, 2025

    Meksikos institucinė revoliucinė partija

  • Liepa 20, 2025

    Meksiko tarptautinis oro uostas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje