Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Usūrinis rudasis lokysUsūrinis rudasis lokys Ursus arctos lasiotus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipa
Usūrinis rudasis lokys
| Usūrinis rudasis lokys | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Usūrinis rudasis lokys (Ursus arctos lasiotus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Ursus arctos lasiotus Gray, 1867 |
Usūrinis rudasis lokys (Ursus arctos lasiotus) – rudojo lokio (Ursus arctos) porūšis, gyvenantis , Amūro srityje, Sachaline, į šiaurės vakarus iki , Iturupe, šiaurryčių Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Hokaide ir Kunašire.
Kartais vadinamas juoduoju grizliu (angl. black grizzly).
Šis porūšis laikomas tėviniu porūšiu, iš kurio kilo Šiaurės Amerikos grizliai. Manoma, kad usūriniai rudieji lokiai prieš 100 000 metų persikėlė į Aliaską, iš kur prieš 13 000 metų ėmė plisti į pietus.Ainai usūrinius ruduosius lokius, kurių mėsos valgymas ir kraujo gėrimas buvo religinės šventės Iomante dalis.
Išvaizda
Usūrinis rudasis lokys yra labai panašus į kamčiatkinį rudąjį lokį, nors jo kaukolė pailgesnė, kakta mažiau iškila, nosies kaulai kiek ilgesni, kailis šiek tiek tamsesnis (pasitaiko visiškai juodų individų, kuriuos kažkada laikė rudųjų lokių ir himalajinių lokių hibridais).
Suaugusių patinų kaukolių vidutinis ilgis 38,7 cm, vidutinis plotis – 23,5 cm. Kai kurie individai užauga stambesni už kamčiatkinio porūšio individus – 1931 m. Sergejaus Ognevo išmatuota didžiausia kaukolė buvo tik šiek tiek mažesnė už didžiausią tuo metu žinomą aliaskinio lokio kaukolę.
Elgsena ir biologija
Sichote Alinyje usūriniai rudieji lokiai irštvas daugiausia įsirengia kalvų šlaituose iškastose olose, nors retkarčiais jie guolius įsitaiso uoliniuose dariniuose ar įsirengia antžeminius guolius.
Su himalajinisi lokiais susiduria retai, nes mėgsta gyventi didesniame aukštyje ir statesniuose šlaituose, negu mėgsta himalajiniai lokiai. Retkarčiais atakuoja mažesnius himalajinius lokius.
Mitybos įpročiai
Viduriniame Sachaline pavasarį rudieji lokiai minta pernykštėmis bruknėmis, skruzdėlėmis, jūros išmestu ėdesiu, o pavasario pabaigoje ima misti aukštųjų žolių šakniastiebiais ir ūgliais. Pietinėje salos dalyje jie daugiausia minta jūros išmestu ėdesiu, vabzdžiais ir klevų ūgliais. Sichote Alinyje pavasarį jie minta pernykštėmis gilėmis, mandžiūriniais riešutais, korėjinio kedro riešutais. Stingant maisto jie minta lervomis, medienoje gyvenančiomis skruzdėlėmis ir lelijų svogūnėliais. Ankstyvą vasarą jie lupa kėnių žievę ir minta ir sula.
Jie taip pat ėda , amūrinio vynmedžio, gudobelių vaisius, kukmedžio „uogas“. Pietų Sachaline vasarinis jų maistas būna serbentai ir aronijos. Rugpjūčio mėnesį viduriniame Sachaline 28 % usūrinių lokių maisto sudaro žuvis.
Hokaide rudieji lokiai minta daugiausia smulkiais ir stambiais žinduoliais, žuvimi, paukščiais ir vabzdžiais.
Santykiai su tigrais
Usūrinius ruduosius lokius kartais medžioja amūriniai tigrai. Usūrinių lokių dalis tigrų mityboje yra 1-1,5 % dieninio jų davinio.
Usūrinius tigrus paprastai atakuoja dažniau, negu mažesnius himalajinius lokius, nes jie laikosi atviroje vietovėje ir nesugeba laipioti po medžius. Lokius medžiodami tigra atsistoja pavėjinėje išgriuvusio medžio ar uolos pusėje ir laukia, kol pro šalį eis lokys. Sulaukęs tigras šoka ant praeinančio lokio, letenomis sugriebia galvą ir perkanda nugarkaulį. Taip nužudęs lokį tigras pirmiausia nuėda lokio riebalus nugaros, užpakalinių kojų srityse. Tigrai dažniau puola lokius tada, kai sumažėja kanopinių, kurie yra pagrindinis jų grobis. Nors tigrai gali sėkmingai medžioti lokius, būna atvejų, kai rudieji lokiai, kaudamiesi dėl grobio ar besigindami, sėkmingai nukauna jaunus tigrus.
Yra žinomi atvejai, kai lokiai, aptikę tigro pėdsakus, imdavo jais sekti nerodydami baimės požymių ar miegodavo tigro guolyje.
Kai kurie rudieji lokiai naudojasi tigrais, atimdami jų grobį, nes ginčuose dėl grobio paprastai dominuoja.
Aplinkosauginė padėtis
Heilongdziange gyvena apie 500–1500 usūrinių rudųjų lokių, jie pripažinti pažeidžiama rūšimi. Nelegalūs medžioklė ir gaudymas dėl brangiai kainuojančių jų kūno dalių prisideda prie lokių skaičiaus mažėjimo.
Žinoma, kad Hokaide yra penkios regioninės usūrinio rudojo lokio populiacijos. Mažos ir izoliuotos Vakarų Isikario (Western Ishikari) populiacijos lokiai yra įtraukti į Japonijos Raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis. |Manoma, kad Vakarų Isikaryje gyvena 90-152 rudieji lokiai, o Teshio-Mashike kalnuose – 84-135 lokiai. Jų buveines smarkiai apribojo žmonių veikla, ypač miškininkystė ir kelių tiesyba.
Rusijoje usūriniai rudieji lokiai laikomi medžiojamais žvėrimis, nors juos medžioja ne taip intensyviai kaip eurazinius ruduosius lokius.
Žmonių užpuolimai
Hokaide per 57 pirmuosius XX a. metus 141 žmogus mirė nuo lokių užpuolimų, apie 300 buvo sužeisti.
Sankebetsu incidentas su ruduoju lokiu, nutikęs 1915 m. gruodžio mėnesį Sankei gyvenvietėje Sankebetsu rajone, laikomas sunkiausiu konfliktu su lokiais, jo metu septyni žmonės žuvo, o trys buvo sužaloti. Kaltininkas buvo 340 kg masės rudasis lokys, kuris užpuolė Tomamae kaimą, o naktį, kai pirmojo užuolimo aukos jau buvo pašarvotos, kaimą vėl užpuolė. Šis incidentas labai dažnai minimas Japonijos žiniasklaidoje, manoma, kad dėl šio įvykio japonai lokius ėmė laikyti žmogėdromis.
Nuorodos
- Mammals of the Soviet Union Vol. II Part 1a, Sirenia and Carnivora (Sea cows; Wolves and Bears), V.G Heptner and N.P Naumov editors, Science Publishers, Inc. USA. 1998. ISBN 1886106819
- California Grizzly by Tracy Irwin Storer, Lloyd Pacheco Tevis. Publisher University of California Press, 1996 ISBN 0520205200
- McClelan B., Reiner D.C. (1994) A Review of Bear evolution. Archyvuota kopija 2022-10-09 iš Ghost Archive In: Int. Conf. Bear Res. and Manage. 9(1) 1994
- Frazer J.G. (1922) The Golden Bough – A Study in Magic and Religion
- Denning ecology of brown bears and Asiatic black bears in the Russian Far East Archyvuota kopija 2022-10-09 iš Ghost Archive
- Onoyama, Keiichi (1987-11-16). „Ants as prey of the Yezo brown bear Ursus arctos yesoensis with consideration on its feeding habits“ (PDF). Res. Bull. Obihiro University. , , : Obihiro University of Agriculture and Veterinary Medicine. 15: 313–318. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-22. Nuoroda tikrinta 2009-05-05.
- Seryodkin, Ivan (2006). „The ecology, behavior, management and conservation status of brown bears in Sikhote-Alin (rusų kalba)“. Far Eastern National University, Vladivostok, Russia. pp. 1–252. Suarchyvuotas originalas 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2009-12-13.
- V.G Heptner & A. A. Sludskii. Mammals of the Soviet Union, Volume II, Part 2. pp. 175–177. ISBN 9004088768.
- Seryodkin, I. V., J. M. Goodrich, A. V. Kostyrya, B. O. Schleyer, E. N. Smirnov, L. L. Kerley, and D. G. Miquelle. 2005. Relationship between tigers, brown bears, and Himalayan black bears. Pages 156–163 in D. G. Miquelle, E. N. Smirnov, and J. M. Goodrich (eds.), Tigers of Sikhote-Alin Zapovednik: Ecology and Conservation. Vladivostok, Russia: PSP.
- Table 1. Location, physical status, size and circumstances of deaths of Amur tiger males in the Russian Far East, 1970–1994. Archyvuota kopija 2012-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- Anatoliy Grigorievitch Yudakov and Igor Georgievitch Nikolaev (2004). „Hunting Behavior and Success of the Tigers' Hunts“. The Ecology of the Amur Tiger based on Long-Term Winter Observations in 1970-1973 in the Western Sector of the Central Sikhote-Alin Mountains (english translation leid.). , , . Suarchyvuotas originalas 2010-01-30. Nuoroda tikrinta 2009-12-13.
- Miquelle, D.G., Smirnov, E.N., Goodrich, J.M. (2005). Tigers of Sikhote-Alin Zapovednik: ecology and conservation. Vladivostok, Russia: PSP.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Brown Bear Conservation Action Plan for Asia Archyvuota kopija 2011-09-30 iš Wayback Machine projekto.
- Knight, John (2000). Natural Enemies: People-Wildlife conflicts in Anthropological Perspective. p. 254. ISBN 0-415-22441-1.
- „Fu Watto Tomamae“. Suarchyvuotas originalas 2008-06-20. Nuoroda tikrinta 2008-06-07.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Usūrinis rudasis lokys, Kas yra Usūrinis rudasis lokys? Ką reiškia Usūrinis rudasis lokys?
Usurinis rudasis lokysUsurinis rudasis lokys Ursus arctos lasiotus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Plesrieji zinduoliai Carnivora Seima Lokiniai Ursidae Gentis Meskos Ursus Rusis Rudasis lokys Ursus arctos Porusis usurinis rudasis lokys Ursus arctos lasiotus BinomasUrsus arctos lasiotus Gray 1867 Usurinis rudasis lokys Ursus arctos lasiotus rudojo lokio Ursus arctos porusis gyvenantis Amuro srityje Sachaline į siaures vakarus iki Iturupe siaurryciu Kinijoje Korejos pusiasalyje Hokaide ir Kunasire Kartais vadinamas juoduoju grizliu angl black grizzly Sis porusis laikomas teviniu porusiu is kurio kilo Siaures Amerikos grizliai Manoma kad usuriniai rudieji lokiai pries 100 000 metu persikele į Aliaska is kur pries 13 000 metu eme plisti į pietus Ainai usurinius ruduosius lokius kuriu mesos valgymas ir kraujo gerimas buvo religines sventes Iomante dalis IsvaizdaUsurinis rudasis lokys yra labai panasus į kamciatkinį rudajį lokį nors jo kaukole pailgesne kakta maziau iskila nosies kaulai kiek ilgesni kailis siek tiek tamsesnis pasitaiko visiskai juodu individu kuriuos kazkada laike ruduju lokiu ir himalajiniu lokiu hibridais Suaugusiu patinu kaukoliu vidutinis ilgis 38 7 cm vidutinis plotis 23 5 cm Kai kurie individai uzauga stambesni uz kamciatkinio porusio individus 1931 m Sergejaus Ognevo ismatuota didziausia kaukole buvo tik siek tiek mazesne uz didziausia tuo metu zinoma aliaskinio lokio kaukole Elgsena ir biologijaSichote Alinyje usuriniai rudieji lokiai irstvas daugiausia įsirengia kalvu slaituose iskastose olose nors retkarciais jie guolius įsitaiso uoliniuose dariniuose ar įsirengia antzeminius guolius Su himalajinisi lokiais susiduria retai nes megsta gyventi didesniame aukstyje ir statesniuose slaituose negu megsta himalajiniai lokiai Retkarciais atakuoja mazesnius himalajinius lokius Mitybos įprociai Viduriniame Sachaline pavasarį rudieji lokiai minta pernykstemis bruknemis skruzdelemis juros ismestu edesiu o pavasario pabaigoje ima misti aukstuju zoliu sakniastiebiais ir ugliais Pietineje salos dalyje jie daugiausia minta juros ismestu edesiu vabzdziais ir klevu ugliais Sichote Alinyje pavasarį jie minta pernykstemis gilemis mandziuriniais riesutais korejinio kedro riesutais Stingant maisto jie minta lervomis medienoje gyvenanciomis skruzdelemis ir leliju svoguneliais Ankstyva vasara jie lupa keniu zieve ir minta ir sula Jie taip pat eda amurinio vynmedzio gudobeliu vaisius kukmedzio uogas Pietu Sachaline vasarinis ju maistas buna serbentai ir aronijos Rugpjucio menesį viduriniame Sachaline 28 usuriniu lokiu maisto sudaro zuvis Hokaide rudieji lokiai minta daugiausia smulkiais ir stambiais zinduoliais zuvimi pauksciais ir vabzdziais Santykiai su tigrais Usurinius ruduosius lokius kartais medzioja amuriniai tigrai Usuriniu lokiu dalis tigru mityboje yra 1 1 5 dieninio ju davinio Usurinius tigrus paprastai atakuoja dazniau negu mazesnius himalajinius lokius nes jie laikosi atviroje vietoveje ir nesugeba laipioti po medzius Lokius medziodami tigra atsistoja pavejineje isgriuvusio medzio ar uolos puseje ir laukia kol pro salį eis lokys Sulaukes tigras soka ant praeinancio lokio letenomis sugriebia galva ir perkanda nugarkaulį Taip nuzudes lokį tigras pirmiausia nueda lokio riebalus nugaros uzpakaliniu koju srityse Tigrai dazniau puola lokius tada kai sumazeja kanopiniu kurie yra pagrindinis ju grobis Nors tigrai gali sekmingai medzioti lokius buna atveju kai rudieji lokiai kaudamiesi del grobio ar besigindami sekmingai nukauna jaunus tigrus Yra zinomi atvejai kai lokiai aptike tigro pedsakus imdavo jais sekti nerodydami baimes pozymiu ar miegodavo tigro guolyje Kai kurie rudieji lokiai naudojasi tigrais atimdami ju grobį nes gincuose del grobio paprastai dominuoja Aplinkosaugine padetisHeilongdziange gyvena apie 500 1500 usuriniu ruduju lokiu jie pripazinti pazeidziama rusimi Nelegalus medziokle ir gaudymas del brangiai kainuojanciu ju kuno daliu prisideda prie lokiu skaiciaus mazejimo Zinoma kad Hokaide yra penkios regionines usurinio rudojo lokio populiacijos Mazos ir izoliuotos Vakaru Isikario Western Ishikari populiacijos lokiai yra įtraukti į Japonijos Raudonaja knyga kaip nykstanti rusis Manoma kad Vakaru Isikaryje gyvena 90 152 rudieji lokiai o Teshio Mashike kalnuose 84 135 lokiai Ju buveines smarkiai apribojo zmoniu veikla ypac miskininkyste ir keliu tiesyba Rusijoje usuriniai rudieji lokiai laikomi medziojamais zverimis nors juos medzioja ne taip intensyviai kaip eurazinius ruduosius lokius Zmoniu uzpuolimaiHokaide per 57 pirmuosius XX a metus 141 zmogus mire nuo lokiu uzpuolimu apie 300 buvo suzeisti Sankebetsu incidentas su ruduoju lokiu nutikes 1915 m gruodzio menesį Sankei gyvenvieteje Sankebetsu rajone laikomas sunkiausiu konfliktu su lokiais jo metu septyni zmones zuvo o trys buvo suzaloti Kaltininkas buvo 340 kg mases rudasis lokys kuris uzpuole Tomamae kaima o naktį kai pirmojo uzuolimo aukos jau buvo pasarvotos kaima vel uzpuole Sis incidentas labai daznai minimas Japonijos ziniasklaidoje manoma kad del sio įvykio japonai lokius eme laikyti zmogedromis NuorodosMammals of the Soviet Union Vol II Part 1a Sirenia and Carnivora Sea cows Wolves and Bears V G Heptner and N P Naumov editors Science Publishers Inc USA 1998 ISBN 1886106819 California Grizzly by Tracy Irwin Storer Lloyd Pacheco Tevis Publisher University of California Press 1996 ISBN 0520205200 McClelan B Reiner D C 1994 A Review of Bear evolution Archyvuota kopija 2022 10 09 is Ghost Archive In Int Conf Bear Res and Manage 9 1 1994 Frazer J G 1922 The Golden Bough A Study in Magic and Religion Denning ecology of brown bears and Asiatic black bears in the Russian Far East Archyvuota kopija 2022 10 09 is Ghost Archive Onoyama Keiichi 1987 11 16 Ants as prey of the Yezo brown bear Ursus arctos yesoensis with consideration on its feeding habits PDF Res Bull Obihiro University Obihiro University of Agriculture and Veterinary Medicine 15 313 318 Suarchyvuotas originalas PDF 2011 07 22 Nuoroda tikrinta 2009 05 05 Seryodkin Ivan 2006 The ecology behavior management and conservation status of brown bears in Sikhote Alin rusu kalba Far Eastern National University Vladivostok Russia pp 1 252 Suarchyvuotas originalas 2013 12 24 Nuoroda tikrinta 2009 12 13 V G Heptner amp A A Sludskii Mammals of the Soviet Union Volume II Part 2 pp 175 177 ISBN 9004088768 Seryodkin I V J M Goodrich A V Kostyrya B O Schleyer E N Smirnov L L Kerley and D G Miquelle 2005 Relationship between tigers brown bears and Himalayan black bears Pages 156 163 in D G Miquelle E N Smirnov and J M Goodrich eds Tigers of Sikhote Alin Zapovednik Ecology and Conservation Vladivostok Russia PSP Table 1 Location physical status size and circumstances of deaths of Amur tiger males in the Russian Far East 1970 1994 Archyvuota kopija 2012 03 29 is Wayback Machine projekto Anatoliy Grigorievitch Yudakov and Igor Georgievitch Nikolaev 2004 Hunting Behavior and Success of the Tigers Hunts The Ecology of the Amur Tiger based on Long Term Winter Observations in 1970 1973 in the Western Sector of the Central Sikhote Alin Mountains english translation leid Suarchyvuotas originalas 2010 01 30 Nuoroda tikrinta 2009 12 13 Miquelle D G Smirnov E N Goodrich J M 2005 Tigers of Sikhote Alin Zapovednik ecology and conservation Vladivostok Russia PSP a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Brown Bear Conservation Action Plan for Asia Archyvuota kopija 2011 09 30 is Wayback Machine projekto Knight John 2000 Natural Enemies People Wildlife conflicts in Anthropological Perspective p 254 ISBN 0 415 22441 1 Fu Watto Tomamae Suarchyvuotas originalas 2008 06 20 Nuoroda tikrinta 2008 06 07