Teksaso valstija

Teksasas (angl. State of Texas) – 28-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Teksasas vakaruose ribojasi su Naująja Meksika, šiaurėje su Oklahoma, rytuose su Luiziana ir Arkanzasu. Pietvakariuose plyti Meksika, o pietryčius skalauja Meksikos įlanka. Administracinis centras – Ostinas.

Teksasas State of Texas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Ostinas
Apygardos	254
Įkūrimo data	1845 m.
Gubernatorius	(R)
Gyventojų (2021)	29 527 941 (2)
Plotas	696 241 km² (2)
- vandens %	2,5 %
Tankumas (2021)	42 žm./km² (26)
Aukščiausia vieta	Gvadalupės kalnas (2667 m)
ISO 3166-2	US-TX
Tinklalapis	texas.gov
Vikiteka	TeksasasVikiteka

Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija po Aliaskos); 29 mln. gyventojų (2021 m.). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu ketvirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. Teksasas yra vadinamas „Vienišos žvaigždės valstija“ dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį XIX amžiaus pradžioje Teksasas buvo nepriklausoma valstybė.

JAV valstija nuo 1845 m. gruodžio 29 d.

Istorija

Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios indėnų gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jo kolonizacija užtruko dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo ir nepalankaus klimato. Prancūzams pradėjus pakrantėje įsiteigus kolonijas, Teksasą užėmė ispanai, tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Nuo XVIII a. daugelis Teksaso indėnų atversti krikščionybėn. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą kilo įtampa tarp JAV ir Ispanijos (vėliau Meksikos) dėl Teksaso likimo. Kai Meksika tapo nepriklausoma, Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl į jį ėmė gausiai keltis naujakuriai iš JAV. Tai dažnai būdavo turtingi vergavaldžiai žemvaldžiai, kurie konfrontavo su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo Meksikoje uždrausta. Teksasas sukilo prieš Meksikos valdžią, ir po paskelbta Teksaso Respublika. Ši respublika buvo labai netvirta, ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios: viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę. Galiausiai Teksaso Respublika įstojo į JAV. Vėliau per JAV ir Meksikos karą JAV iš Meksikos atkovojo ir prie Teksaso prijungė naujų teritorijų, kurios dabar sudaro Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas.

JAV pilietinio karo pradžioje 30 % valstijos gyventojų buvo juodaodžiai (absoliuti dauguma jų vergai), todėl Teksaso valstija prisijungė prie Konfederacijos. Pralaimėjus karą ir uždraudus vergovę valstija patyrė ekonominį nuosmukį, bet XX a. pradžioje rasta nafta davė smarkų postūmį valstijos augimui. Politiniu lygiu valstiją kontroliavo pietiniai demokratai, vadinamieji 'dixiecrats'. Dėl Didžiosios depresijos valstijos ekonomika smarkiai stagnavo, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas leido valstijai vėl atsitiesti – jos miestai, industrija, gyventojų skaičius smarkiai augo.

Politiškai valstija tapo labiau konservatyvi ir po politinio persigrupavimo, kuris įvyko XX a. 6 ir 7-tame dešimtmečiuose valstija tapo Respublikonų partijos tvirtove.

Geografija

Teksasas – antra pagal dydį JAV valstija po Aliaskos. Iš pietryčių skalauja Meksikos įlanka. Kranto linijos ilgis – 591 km. Krantai lagūniniai – ilgos nerijos ir barjerinės salos (Padrės, Mustango, Pietų Padrės, Galvestono, Matagordos ir kt.) skiria atvirą jūrą nuo didelių pakrantės lagūnų, estuarijų ir maršų. Krantai žemi, daug kur pelkėti, iškilusios smėlio kopos.

Meksikos įlanką juosia Meksikos įlankos žemuma, toliau šiaurėje paviršius pereina į Didžiąsias lygumas, o centrinėje dalyje ir šiaurės vakaruose kyla į Ljano Estakado ir Edvardso plynaukštes. Vakaruose siekia Uolinių kalnų kalnagūbrius (, Čisoso, Hueko, Franklino). Ten stūkso aukščiausias Teksaso taškas – Gvadalupės viršukalnė (2667 m). Teksaso vakarinėje ir centrinėje dalyje nemažai , kanjonų, skardžių, erozinių reljefo formų.

Klimatas šiaurės Teksase subtropinis žemyninis, pietuose – tropinis, prie Meksikos įlankos – jūrinis. Meksikos įlankos pakrantėje vidurinė temperatūra siekia 21 °C (12–17 °C sausį, 24–34 °C rugpjūtį), šiaurinėje dalyje – apie 16 °C (-4 – +10 °C sausį, 18–32 °C rugpjūtį). Vakarinėje dalyje sausio temperatūra 0–14 °C, rugpjūčio – 21–33 °C. Kritulių daugiausia tenka Meksikos įlankos pakrantėms (~1100 mm per metus), o einant į šiaurę ir vakarus orai darosi sausesni (~500 mm per metus). Meksikos įlankos pakrantės dažnai nukenčia nuo galingų uraganų, šiaurės Teksase labai dažni tornadai. Žiemomis kartais įsiveržia šaltos oro masės, nešančios sniegą.

Visa pietine Teksaso riba link Meksikos įlankos teka Rio Grandė (su intaku Pekosu), šiaurine dalimi teka Misisipės baseino upės – Red Riveris, Kaneidianas. Kitos šalies upės teka tiesiai į Meksikos įlanką – Sabinas, Nečesas, Brazosas, Koloradas, Trinitis, San Antonijus. Įrengta ~200 tvenkinių (Semo Reiberno, Livingstono, Tavakanio, Sidar Kriko, Bjukeneno ir kt.).

Rytuose vyrauja kalciažemiai, , , šiaurėje – , pietvakariuose – gipsažemiai.

Teksaso miškingumas – 37,1 %. Pietuose vyrauja sausi kserofitiniai krūmynai (), Luizianos pasienyje – pušynai su ąžuolų ir priemaiša, Meksikos įlankos pakrantėje – drėgnos aukštažolės prerijos, rytų Teksase – savanos su sausais ąžuolų, karijų, pušų miškais, toliau šiaurėje jos pereina į atviras prerijas. Vakarinį Teksaso pakraštį užima Čihuahua dykuma su krūmų pusdykumų plotais, centrinėje ir šiaurinėje dalyje driekiasi žemažolės prerijos su kaktusų, kserofitinių krūmų sąžalynais.

Gausu saugomų teritorijų: Didžiojo vingio nacionalinis parkas, Gvadalupės kalnų nacionalinis parkas, Andželinos, D. Kroketo, Sabino, Samo Hiustono nacionaliniai miškai, Kadų, Lindono B. Džonsono, Maklin Kriko, Rita Blankos nacionalinės prerijos, Padrės salos nacionalinė pakrantė, Big Tiketo nacionalinis rezervatas ir kt.

Gyventojai

Teksasas – antra pagal gyventojų skaičių (po Kalifornijos) JAV valstija. Dauguma gyventojų susitelkę rytinėje–pietrytinėje valstijos dalyje, taip pat Meksikos įlankos pakrantėje, Rio Grandės žemupio slėnyje. Pietų, vakarų, šiaurės vakarų Teksase gyvenama negausiai.

Teksasas žymus gausia lotynoamerikiečių bendruomene, kurią sudaro tiek imigrantai, tiek senieji teksasiečiai. Jie daugiausia gyvena Meksikos pasienyje, vakarų, šiaurės vakarų Teksase.

2020 m. etninė sudėtis:

• lotynoamerikiečiai – 40,2 % (meksikiečiai, salvadoriečiai, gvatemaliečiai, puertorikiečiai, hondūriečiai)
• baltieji – 39,8 % (vokiečių, anglų, airių, škotų, italų, prancūzų, lenkų kilmės)
• afroamerikiečiai – 12,8 %
• azijiečiai – 6,1 % (indai, vietnamiečiai, kinai, filipiniečiai, korėjiečiai, japonai, khmerai)
• indėnai – 1,4 % (kikapai, , , pueblai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Hiustonas (2302,8 tūkst. gyv.)
• San Antonijas (1472,9)
• Dalasas (1299,5)
• Ostinas (974,4)
• Fort Vortas (956,7)
• El Pasas (677,4)
• Arlingtonas (394,6)
• Korpus Kristi (316,2)
• Planas (289,5)
• Labokas (263,9)
• Laredas (256,1)
• Irvingas (254,7)
• Garlandas (240,8)
• Friskas (219,5)
• Makinis (207,5)
• Grand Preris (201,8)
• Amarilas (201,2)
• Braunsvilis (189,3)
• Kilinas (159,1)
• Dentonas (150,3)
• Meskitas (147,8)
• Pasadena (147,6)
• Makalenas (144,5)
• Veikas (143,9)

Lietuvių bendruomenė

Jorktaunas yra seniausios žinomos Amerikos lietuvių bendruomenės įsikūrimo vieta. Pirmieji lietuviai į Teksasą atsikraustė 1852 m., netrukus po Amerikos–Meksikos karo. Šie pirmieji atvykėliai buvo iš Mažosios Lietuvos, kuri tuo metu buvo valdoma Vokietijos, o ne iš Rusijos imperijos kontroliuojamos Lietuvos dalies, kurioje tebegaliojo baudžiava tad emigracija buvo ribota. Atvykę lietuviai integravosi į Amerikos vokiečių bendruomenes, nes jų kultūra buvo panaši į vokiečių.

Ekonomika

Naudingosios iškasenos valstijoje savo svarbumu jos ekonomikai konkuruoja su gamybos sektoriumi. Teksasas pirmauja šalyje pagal naftos, gamtinių dujų gavybą. Ji taip pat yra viena iš lyderių pagal helio, druskos, molio, gipso, cemento, talko išgaunamus kiekius. Valstijoje gaminami chemikalai, apdirbama nafta, žemės ūkio produkcija, naudingosios iškasenos.

Teksas taip pat yra svarbus šaliai savo žemės ūkiu. Valstija pirmauja pagal užauginamus galvijų, taip pat medvilnės kiekius. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnės pluoštas, sorgai, citrusiniai vaisiai. Valstijai svarbi žvejybos pramonė. Pagrindiniai žvejybos produktai yra austrės ir krevetės.

Šaltiniai

1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
2. Teksasas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
3. Texas. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
4. USA: Texas, citypopulation.de
5. „Lithuanian-American heritage map: five-year mission to cover century-and-a-half history“. lrt.lt (anglų). LRT. 2022-02-06. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.
6. „Texas Lithuanians“. truelithuania.com. Nuoroda tikrinta 2024 m. rugpjūčio 6 d.

Nuorodos

• Apie Teksasą Archyvuota kopija 2005-10-28 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
• Teksaso geologija (anglų kalba)
• Teksaso indėnai (anglų kalba)
• Teksaso priešistorė (anglų kalba)
• Teksaso istorijos portalas (anglų kalba)
• Teksaso žemėlapių kolekcija Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)