Miki Hamanaka

Miki Hamanaka-Paulauskas (g. 1978 m. gegužės 29 d. Hirosimoje, Japonijoje) – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primabalerina.

Biografija

Augo Osakoje ir Tokijuje. Viename konkurse Nagoje pamačiusi Eglę Špokaitę, susižavėjo ja. 1996 metais baigė Rusų baleto institutą Tokijuje, 1998 metais atvyko į Vilnių mokytis baleto pas Joną Katakiną. LNOBT susipažino su būsimuoju vyru šokėju A. Paulausku. Nuo 1998 metų LNOBT baleto solistė. Nuo 2004 metų LNOBT primabalerina. Šis titulas jai skirtas už Odetos-Odilijos vaidmenį balete „Gulbių ežeras“.

Miki Hamanaka pasižymi ryškia, virtuoziška šokio technika – itin stabiliomis pozomis, aukštu žingsniu, lengvais ir aukštais šuoliais, greitais ir tvirtais sukiniais, stabiliais fouetee. Tai viena techniškiausių balerinų Lietuvos baleto istorijoje.

Gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Egipte, Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Taivane ir kt. Visur sulaukė žiūrovų pripažinimo ir itin palankaus kritikų vertinimo. Anksčiau per teatro sezoną sušokdavo maždaug 25 spektakliuose. Pradėjusi auginti vaikus – 9 spektakliuose.

Įvertinimas

• 1996 m. apdovanota sidabriniu medaliu jaunųjų šokėjų grupėje tarptautiniame baleto ir moderniojo šokio konkurse Nagojoje (Japonija).
• 1997 m. pelnė diplomą Maskvos tarptautiniame baleto artistų konkurse.
• 1999 m. Tokijo tarptautinio baleto konkurso laureatė.
• 2004 m. apdovanota Konstantino Stašio baleto prizu.
• 2004 m. išrinkta Metų baleto soliste už Odetos/Odilės vaidmenį Piotro Čaikovskio balete „Gulbių ežeras“.
• 2005 m. išrinkta Metų baleto soliste už Anos bei Kiti vaidmenis Rodiono Ščedrino balete „Ana Karenina“ ir už Emilijos vaidmenį Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona“.
• 2007 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi Už Auroros vaidmenį Piotro Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“.
• 2008 m. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Vaidmenys

• Kitri, Amūras – Liudvigas Minkus ,,Don Kichotas”
• Odeta/Odilė – Piotras Čaikovskis ,,Gulbių ežeras”
• Aurora, Princesė Florina – Piotras Čaikovskis ,,”
• Mari, Kolombina – Piotras Čaikovskis „Spragtukas“
• Žizel, Pas de deux – Adolfas Adamas ,,”
• Nikija – Liudvigas Minkus ,,”
• Silfidė – ,,”
• Olimpija – Leo Delibes ,,”
• Ana – Johanas Štrausas ,,”
• Ana Karenina, Kiti – Rodionas Ščedrinas „Ana Karenina"
• Sosto įpėdinio žmona – „“, pagal Liudviko van Bethoveno ir Gustavo Malerio muziką
• Solistė – Karlas Orfas „Carmina burana“
• Solistė – Mindaugas Urbaitis „Acid City“
• Fėja – „Vasarvidžio nakties sapnas„, pagal Felikso Mendelsono muziką
• Emilija – Anatolijus Šenderovas „“
• Ridikutė – Aramas Chačaturianas ,,Čipolinas”
• Pecilija – Julius Juzeliūnas ,,Eglė žalčių karalienė ir kt.

Atsiliepimai

Baleto kritikas Michel Odin prestižiniame žurnale „Dance“ (2007 m. vasario mėn.) apie Miki Hamanakos šokį rašė: „Akinanti technika, kiekvieno žingsnio preciziškumas, viskas tobulai tikslu, taip lengva ir elegantiška – tarytum be jokių pastangų, kad publika net nesuvokia, kodėl lieka taip pakerėta“.

Baleto kritikė Aliodija Ruzgaitė („Septynios meno dienos“, 2005 m. sausio mėn., nr. 643): „Miki Hamanaka stebina išvaizdos ir šokio trapumu, lengvų arabeskų ir attitude pozų grožiu, o kartu – šokio stabilumu“.

Baleto kritikas Helmutas Šabasevičius („Balsas.lt“, 2008 m. sausio mėn. 21 d.): „Miki Hamanaka stulbino šokio kantilena, įprasmintais judesiais – tiek lėtais, ypač plastiškais pasistiebimais ant pirštų bei nusileidimais, tiek pavydėtinai stabiliais arabeskais ir atitiudais, tiek greitais, beveik antgamtiškais sukiniais, balansuojančiais ant fizikos ir metafizikos ribos“.

Šeima

Tėvas Akira, didelės bendrovės vadybininkas. Tėvai gyvena Tokijuje. Miki vyresnioji sesuo Mai.

Miki Hamanaka ištekėjusi (2002 m.). Vyras – baleto primarijus (g. 1977 m.). Sūnus Povilas Juuki (g. 2002 m.). Dukra Noële Remi (g. 2010 m. vasario 10 d.).

Šaltiniai

1. Ligita Valonytė. „Neplanuotas kūdikis šokėjams – laimingos ateities pranašas. „Gyvenimo būdas“. Lietuvos rytas, 2010 m. gegužės 29 d., Nr. 21 (123)