Cameraria ohridellaKaštoninė keršakandė Cameraria ohridella Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariu
Kaštoninė keršakandė

Cameraria ohridella | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – keršųjų kandelių šeimai priklausanti drugių rūšis. Kilo iš Makedonijos, kaip atskira rūšis aprašyta 1986 m. Paplitusi beveik visoje Europoje.
Išvaizda
Vabzdys – rudas, šviesiai rudas arba pilkšvas su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis, 3–4 mm ilgio, plotis išskleidus sparnus ~ 8 mm. Lerva iki 6 mm ilgio, šviesiai ruda, su ruda juostele išilgai kūno. Lėliukė tamsiai ruda.
Elgsena
Kaštoninės keršakandės minta paprastųjų kaštonų lapais. Lėliukės peržiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį iš jų išsirita suaugėliai. Šie ant kaštono lapų padeda kiaušinius, iš kurių išsiritusios lervos įsigraužia į lapo vidų ir juo minta, palikdamos parudusias dėmes. Praėjus maždaug mėnesiui po išsiritimo, lervos pavirsta į lėliukes, iš kurių dar tais pačiais metais gali išsiristi kelios kartos: vėsesniame klimate iki trijų, šiltesniame – iki penkių. Lietuvoje skraidančius suaugėlius galima pamatyti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios.
Paplitimas
Kaštoninės keršakandės paplitusios visoje Europoje, nuo Viduržemio jūros iki Skandinavijos. Lietuvoje pirmą kartą aptiktos 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje. Šiuo metu aptinkamos visoje Lietuvoje.
Daroma žala
Drugių lervos pažeidžia kaštonų lapus ir dėl to jie pradeda ruduoti, anksčiau laiko nukrenta. Dar vasaros mėnesiais medžiai gali likti visai be lapų. Sutrikus fotosintezės procesui, medis silpsta, lėčiau auga, sunkiau peržiemoja, o galiausiai gali ir visai nudžiūti. Paprasčiausias būdas riboti kaštoninės keršakandės plitimą – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Taip pat pasitelkiami insekticidai, feromoninės gaudyklės.
Galerija
- Drugys išskleistais sparnais
- Lerva
- Kerškandės pažeisti kaštonai
- Paplitimas Europoje
Šaltiniai
- Alford, D. V. (2012). Pests of Ornamental Trees, Shrubs and Flowers. Elsevier Science, p. 227
- Snieškienė, V., Stankevičienė, A., & Vitas, A. (2012). Grybai ir kenkėjai, intensyviai plintantys Lietuvos miestų gatvių želdiniuose. Miestų želdynų formavimas, 1(9), 169-175.
- Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikis paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanumL.) būklei Kauno mieste 2012–2014 m., Eglė Šiupieniūtė, 2015
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaštoninė keršakandė, Kas yra Kaštoninė keršakandė? Ką reiškia Kaštoninė keršakandė?
Cameraria ohridellaKastonine kersakande Cameraria ohridella Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Drugiai Lepidoptera Seima Kersosios kandeles Gracillariidae Poseimis Lithocolletinae Gentis Cameraria Rusis Kastonine kersakande Cameraria ohridella Kastonine kersakande Cameraria ohridella kersuju kandeliu seimai priklausanti drugiu rusis Kilo is Makedonijos kaip atskira rusis aprasyta 1986 m Paplitusi beveik visoje Europoje IsvaizdaVabzdys rudas sviesiai rudas arba pilksvas su skersai einanciomis trimis balksvomis juostelemis 3 4 mm ilgio plotis isskleidus sparnus 8 mm Lerva iki 6 mm ilgio sviesiai ruda su ruda juostele isilgai kuno Leliuke tamsiai ruda ElgsenaKastonines kersakandes minta paprastuju kastonu lapais Leliukes perziemoja nukritusiuose lapuose o pavasarį is ju issirita suaugeliai Sie ant kastono lapu padeda kiausinius is kuriu issiritusios lervos įsigrauzia į lapo vidu ir juo minta palikdamos parudusias demes Praejus mazdaug menesiui po issiritimo lervos pavirsta į leliukes is kuriu dar tais paciais metais gali issiristi kelios kartos vesesniame klimate iki triju siltesniame iki penkiu Lietuvoje skraidancius suaugelius galima pamatyti nuo balandzio pabaigos iki rugsejo pabaigos ar spalio pradzios PaplitimasKastonines kersakandes paplitusios visoje Europoje nuo Vidurzemio juros iki Skandinavijos Lietuvoje pirma karta aptiktos 2002 metais o nuo 2005 metu masiskai pradejo plisti Kaune Vilniuje Siuo metu aptinkamos visoje Lietuvoje Daroma zalaDrugiu lervos pazeidzia kastonu lapus ir del to jie pradeda ruduoti anksciau laiko nukrenta Dar vasaros menesiais medziai gali likti visai be lapu Sutrikus fotosintezes procesui medis silpsta leciau auga sunkiau perziemoja o galiausiai gali ir visai nudziuti Paprasciausias budas riboti kastonines kersakandes plitima surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus Taip pat pasitelkiami insekticidai feromonines gaudykles GalerijaDrugys isskleistais sparnais Lerva Kerskandes pazeisti kastonai Paplitimas EuropojeSaltiniaiAlford D V 2012 Pests of Ornamental Trees Shrubs and Flowers Elsevier Science p 227 Snieskiene V Stankeviciene A amp Vitas A 2012 Grybai ir kenkejai intensyviai plintantys Lietuvos miestu gatviu zeldiniuose Miestu zeldynu formavimas 1 9 169 175 Kersosios kastonines kandeles Cameraria ohridella Deschka amp Dimic invazijos poveikis paprastojo kastono Aesculus hippocastanumL buklei Kauno mieste 2012 2014 m Egle Siupieniute 2015