Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Google Inc FormafilialasPramonėinternetas kompiuterinė programinė įranga kompiuterių ir telefonų technologijosĮkurta Kal

Google Inc.

  • Pagrindinis puslapis
  • Google Inc.
Google Inc.
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Google Inc.

Formafilialas
Pramonėinternetas, kompiuterinė programinė įranga, kompiuterių ir telefonų technologijos
Įkurta, Kalifornija
(1998 m. rugsėjo 4 d.)
Įkūrėjas (-ai)Larry Page, Sergey Brin
Centrinė būstinėGoogleplex, , Kalifornija, JAV
Produkcijakompiuteriai, telefonai, operacinės sistemos, interneto paslaugos
Pelnas16,348 mlrd. JAV dol. (2016 m.)
Savininkas (-ai)Alphabet (nuo 2015 m.)
PadaliniaiYouTube, Android
Tinklalapiswww.google.com

„Google“ – amerikiečių daugianacionalinė technologijų įmonė, kuri specializuojasi su internetu susijusiose paslaugose ir produkcijoje, apimančioje internetinės reklamos technologijas, paieškos sistemas, debesų kompiuteriją ir programinę bei techninę įrangą. Didžioji bendrovės pajamų dalis surenkama per „AdWords“.

1998 m. rugsėjį „Google“ įkūrė tuometiniai Stanfordo universiteto studentai Larry Page ir Sergey Brin. Jiedu kartu valdo apie 14 procentų įmonės akcijų bei turi 56 procentus akcininkų balsavimo galios. Įmonės būstinė – „Googleplex“, Mountain Vju, Kalifornija. 2015 m. rugpjūčio mėn. „Google“ paskelbė planuojanti pertvarkyti savo įvairių vystomų projektų administravimą įsteigdama holdingą „Alphabet“ bei tokiu būdu susiaurinanti „Google“ taikymo sritį.

Spartus bendrovės augimas nuo pat įkūrimo padėjo pamatus bendrovės intelektinės nuosavybės pirkiniams, kaip antai „YouTube“. Tarp kitų bendrovės siūlomų paslaugų yra: įrankiai darbui, planavimams bei laiko valdymui, nuotraukų redagavimui, el. pašto sistema, saugyklos debesyse, tekstų vertimai, žemėlapiai ir kt. Bendrovė vadovauja operacinės sistemos mobiliesiems „Android“, žiniatinklio naršyklės „Google Chrome“ ir operacinės sistemos „Chrome OS“ plėtrai. Be programinės įrangos, „Google“ gamina ir techninę įrangą, pvz., išmaniuosius telefonus.

„Google.com“ yra lankomiausia svetainė pasaulyje. Kelios kitos „Google“ paslaugos, kaip antai „YouTube“, taip pat patenka tarp 100 populiariausių svetainių. „Google“ taip pat yra vienas vertingiausių prekės ženklų pasaulyje. Be nuopelnų, bendrovei tenka ir reikšminga kritikos, susijusios su tokiomis problemomis kaip privatumo užtikrinimas, mokesčių vengimas, antimonopoliniai įstatymai, cenzūra ir paieškos neutralumas, dalis.

Istorija

Ankstyvieji metai

Tiek Laris Peidžas, tiek Sergejus Brinas troško noru sukurti kažką naujo. Dirbdami L. Peidžo bendrabučio kambaryje jie sugalvojo naujo tipo paieškos sistemų technologiją, kuri pasinaudojo pačių interneto vartotojų reitingavimo galimybėmis, stebint kiekvienos svetainės „atgalines nuorodas“, tai yra, kitų su jais susietų puslapių skaičių. Taip, 1998 m. rugsėjo mėn., gimė „Google“ – išplėstinis paieškos variklis. Vardas kilo dėl klaidingo žodžio googol rašymo (matematinis terminas vienetui, po kurio eina 100 nulių). Iš pradžių, „Google“ jie įkūrė kaip privačią įmonę ir perkėlė savo serverius iš Peidžo bendrabučio į draugo garažą , Kalifornijoje. Laris Peidžas ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, o Sergėjus Brinas – prezidento pareigas. Jų misija buvo „sutvarkyti pasaulio informaciją ir padaryti ją visuotinai prieinamą bei naudingą“.

Siekdami patobulinti savo paieškos sistemą Peidžas ir Brinas surinko apie 1 mln. JAV dolerių finansavimą iš investuotojų, šeimos ir draugų. 1999 m. įmonė išsinuomojo trečiųjų šalių sandėlius jų serveriams, todėl Peidžas eksperimentavo su mažesniais serveriais, kad kuo daugiau „Google“ galėtų tilpti į kiekvieną kvadratinį metrą. Tai galiausiai sukūrė paieškos variklį, kuris veikė daug greičiau nei tuo metu „Google“ konkurentai.

Iki 2001 m. buvo įsikūrę daugybė perspektyvių interneto startuolių, tačiau „Google“ sparčiai augo ir uždirbo pelną. „Google“ įkūrėjai pasamdė „“ vadovą Eriką Šmitą eiti generalinio direktoriaus pareigas, L. Peidžas perėmė produktų prezidento pareigas, o S. Brinas – technologijos prezidento pareigas.

Pirminis viešas siūlymas ir plėtra

„Google“ pirminis viešasis pasiūlymas 2004 m. pritraukė 1,67 mlrd. JAV dolerių, suteikdamas bendrovei 23 mlrd. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją. Nemažai „Google“ darbuotojų, turinčių bendrovės akcijų, per naktį tapo milijonieriais, o Peidžas ir Brinas būdami 27-erių metų tapo milijardieriais.

Iki 2006 m. pabaigos „Google“ turėjo daugiau nei 10 000 darbuotojų, o metinės pajamos viršijo 10 mlrd. JAV dolerių.

Be savo vidaus produktų kūrimo, „Google“ taip pat įgyvendina strateginius aparatūros ir programinės įrangos intelektinės nuosavybės įsigijimus. Vienas iš jų buvo 2006 m. internetinės vaizdo įrašų svetainės „YouTube“ pirkimas už 1,65 mlrd. JAV dolerių. Prieš pardavimą „YouTube“ pajamos buvo nedidelės, tačiau „Google“ greitai padidino jas.

Kitais metais „Google“ įsigijo programinės įrangos kompaniją „“ už 3,1 mlrd. JAV dolerių. „DoubleClick“ technologija nukreipia vaizdo reklamą vartotojams pagal jų elgesį paieškoje. „Google AdWords“ skelbia reklamas trečiųjų šalių svetainėse pagal mokesčio už paspaudimą arba mokesčio už peržiūrą principą. „“ leidžia svetainių įkūrėjams bei savininkams ištirti lankytojų srautą į savo svetaines. „“ leidžia šiems savininkams rodyti reklamą savo svetainėse. Šiandien 99 proc. „Google“ pajamų gaunama iš internetinės reklamos. Vartotojai taip pat gali nusipirkti „Google“ svetainių paiešką – paslaugą, suteikiančią prieigą prie „Google“ be reklamų.

Pastaraisiais metais „Google“ pristatė daug populiarių naujų paslaugų ir programų, įskaitant įrankių juostą, leidžiančią vartotojams atlikti paiešką iš savo stacionarių kompiuterių, neapsilankius „Google“ svetainėje. Taip pat yra pristatę „Google Maps“, „Google Earth“, „Gmail“, „“. Ši paslauga žmonėms siūlo nemokamą prieigą prie knygų, kurios jau yra viešo naudojimo, o naujas knygas parduoda skaitmeninėmis versijomis. Taip pat „Google“ sukūrė savo interneto naršyklę „Google Chrome“, populiarią „“ nuotraukų organizavimo ir redagavimo programinę įrangą. Kitos „Google“ programos apima: „Google Calendar“, „Google Docs“, „“, kuria galima versti dokumentus pirmyn ir atgal keliolika skirtingų kalbų ir palyginti bei vertinti alternatyvius vertimus. Vienas žinomiausių bendrovės produktų yra „Android“ išmaniųjų telefonų operacinė sistema. 2018 m. „Google Play“ parduotuvės apyvarta siekė 25 mlrd. JAV dolerių.

Po 2011 m. sausio mėn. pranešimo 2011 m. balandžio 4 d. L. Peidžas oficialiai tapo „Google“ vyriausiuoju vadovu, o E. Šmitas atsistatydino iš pareigų, kad taptų vykdančiuoju pirmininku. Iki to laiko „Google“ turėjo daugiau nei 180 mlrd. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją ir daugiau nei 24 000 darbuotojų.

Reorganizacija

2015 m. rugpjūčio 10 d. „Google“ paskelbė ketinanti įkurti naują viešąją akcinę bendrovę „Alphabet“. „Google“ generalinis direktorius Laris Peidžas paskelbė šį pranešimą oficialiame „Google“ tinklaraštyje. „Alphabet Inc.“ buvo sukurta norint pertvarkyti „Google“, dukterines įmones perkeliant į bendrovę „Alphabet“ bei susiaurinant „Google“ taikymo sritį. Laris Peidžas ir Erikas Šmitas išlaikė atitinkamai generalinio direktoriaus ir vykdomojo pirmininko pareigas naujojoje patronuojančioje įmonėje ir paskyrė naują generalinį direktorių vadovauti „Google“. Sergėjus Brinas paskirtas „Alphabet“ prezidentu.

2015 m. rugsėjo 1 d. kompanija atnaujino savo logotipą. Paskutinį kartą jis buvo atnaujintas 2013 m. rugsėjį.

Išnašos

  1. „Locations - Google Jobs“. Google.com. Nuoroda tikrinta 2013-09-27.
  2. Google Inc.
  3. „Financial Tables“. Google, Inc. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  4. Vise, David A. (2005-10-21). „Online Ads Give Google Huge Gain in Profit“. The Washington Post.
  5. Brin, Sergey; Page, Lawrence (1998). „The anatomy of a large-scale hypertextual Web search engine“ (PDF). Computer Networks and ISDN Systems. 30 (1–7): 107–117.  10.1.1.115.5930. doi:10.1016/S0169-7552(98)00110-X. ISSN 0169-7552.
  6. Barroso, L.A.; Dean, J.; Holzle, U. (2003 m. balandžio 29 d). „Web search for a planet: the google cluster architecture“. IEEE Micro. 23 (2): 22–28. doi:10.1109/mm.2003.1196112. „We believe that the best price/performance tradeoff for our applications comes from fashioning a reliable computing infrastructure from clusters of unreliable commodity PCs.“
  7. „Top Websites Ranking“. similarweb.com
  8. „Global 500 2023 rankings“. brandirectory.com
  9. „Google Server Assembly“. Computer History Museum. Suarchyvuotas originalas 2010-07-22. Nuoroda tikrinta 2010-07-04.
  10. „The career rise and fabulous life of Google cofounder Larry Page, who just stepped down CEO of Alphabet“. 2019-12-04.
  11. „In The Garage Where Google Was Born“.
  12. „Larry Page“. achievement.org.
  13. „Larry Page“.
  14. „Consumer spending in apps to reach $156B across iOS and Google Play by 2023“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2019-10-11.[neveikianti nuoroda]
  15. Google’s look, evolved

Nuorodos

Vikiteka: Google – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Oficiali bendrovės svetainė Archyvuota kopija 2019-04-30 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 23:04

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Google Inc., Kas yra Google Inc.? Ką reiškia Google Inc.?

Google Inc FormafilialasPramoneinternetas kompiuterine programine įranga kompiuteriu ir telefonu technologijosĮkurta Kalifornija 1998 m rugsejo 4 d Įkurejas ai Larry Page Sergey BrinCentrine bustineGoogleplex Kalifornija JAVProdukcijakompiuteriai telefonai operacines sistemos interneto paslaugosPelnas16 348 mlrd JAV dol 2016 m Savininkas ai Alphabet nuo 2015 m PadaliniaiYouTube AndroidTinklalapiswww google com Google amerikieciu daugianacionaline technologiju įmone kuri specializuojasi su internetu susijusiose paslaugose ir produkcijoje apimancioje internetines reklamos technologijas paieskos sistemas debesu kompiuterija ir programine bei technine įranga Didzioji bendroves pajamu dalis surenkama per AdWords 1998 m rugsejį Google įkure tuometiniai Stanfordo universiteto studentai Larry Page ir Sergey Brin Jiedu kartu valdo apie 14 procentu įmones akciju bei turi 56 procentus akcininku balsavimo galios Įmones bustine Googleplex Mountain Vju Kalifornija 2015 m rugpjucio men Google paskelbe planuojanti pertvarkyti savo įvairiu vystomu projektu administravima įsteigdama holdinga Alphabet bei tokiu budu susiaurinanti Google taikymo sritį Spartus bendroves augimas nuo pat įkurimo padejo pamatus bendroves intelektines nuosavybes pirkiniams kaip antai YouTube Tarp kitu bendroves siulomu paslaugu yra įrankiai darbui planavimams bei laiko valdymui nuotrauku redagavimui el pasto sistema saugyklos debesyse tekstu vertimai zemelapiai ir kt Bendrove vadovauja operacines sistemos mobiliesiems Android ziniatinklio narsykles Google Chrome ir operacines sistemos Chrome OS pletrai Be programines įrangos Google gamina ir technine įranga pvz ismaniuosius telefonus Google com yra lankomiausia svetaine pasaulyje Kelios kitos Google paslaugos kaip antai YouTube taip pat patenka tarp 100 populiariausiu svetainiu Google taip pat yra vienas vertingiausiu prekes zenklu pasaulyje Be nuopelnu bendrovei tenka ir reiksminga kritikos susijusios su tokiomis problemomis kaip privatumo uztikrinimas mokesciu vengimas antimonopoliniai įstatymai cenzura ir paieskos neutralumas dalis IstorijaAnkstyvieji metai Pirmasis Google serveris Tiek Laris Peidzas tiek Sergejus Brinas trosko noru sukurti kazka naujo Dirbdami L Peidzo bendrabucio kambaryje jie sugalvojo naujo tipo paieskos sistemu technologija kuri pasinaudojo paciu interneto vartotoju reitingavimo galimybemis stebint kiekvienos svetaines atgalines nuorodas tai yra kitu su jais susietu puslapiu skaiciu Taip 1998 m rugsejo men gime Google isplestinis paieskos variklis Vardas kilo del klaidingo zodzio googol rasymo matematinis terminas vienetui po kurio eina 100 nuliu Is pradziu Google jie įkure kaip privacia įmone ir perkele savo serverius is Peidzo bendrabucio į draugo garaza Kalifornijoje Laris Peidzas ejo bendroves generalinio direktoriaus pareigas o Sergejus Brinas prezidento pareigas Ju misija buvo sutvarkyti pasaulio informacija ir padaryti ja visuotinai prieinama bei naudinga Siekdami patobulinti savo paieskos sistema Peidzas ir Brinas surinko apie 1 mln JAV doleriu finansavima is investuotoju seimos ir draugu 1999 m įmone issinuomojo treciuju saliu sandelius ju serveriams todel Peidzas eksperimentavo su mazesniais serveriais kad kuo daugiau Google galetu tilpti į kiekviena kvadratinį metra Tai galiausiai sukure paieskos variklį kuris veike daug greiciau nei tuo metu Google konkurentai Iki 2001 m buvo įsikure daugybe perspektyviu interneto startuoliu taciau Google sparciai augo ir uzdirbo pelna Google įkurejai pasamde vadova Erika Smita eiti generalinio direktoriaus pareigas L Peidzas pereme produktu prezidento pareigas o S Brinas technologijos prezidento pareigas Eric Schmidt bendroves gyvavimo pradzioje ejes generalinio direktoriaus pareigasPirminis viesas siulymas ir pletra Google pirminis viesasis pasiulymas 2004 m pritrauke 1 67 mlrd JAV doleriu suteikdamas bendrovei 23 mlrd JAV doleriu rinkos kapitalizacija Nemazai Google darbuotoju turinciu bendroves akciju per naktį tapo milijonieriais o Peidzas ir Brinas budami 27 eriu metu tapo milijardieriais Iki 2006 m pabaigos Google turejo daugiau nei 10 000 darbuotoju o metines pajamos virsijo 10 mlrd JAV doleriu Be savo vidaus produktu kurimo Google taip pat įgyvendina strateginius aparaturos ir programines įrangos intelektines nuosavybes įsigijimus Vienas is ju buvo 2006 m internetines vaizdo įrasu svetaines YouTube pirkimas uz 1 65 mlrd JAV doleriu Pries pardavima YouTube pajamos buvo nedideles taciau Google greitai padidino jas Kitais metais Google įsigijo programines įrangos kompanija uz 3 1 mlrd JAV doleriu DoubleClick technologija nukreipia vaizdo reklama vartotojams pagal ju elgesį paieskoje Google AdWords skelbia reklamas treciuju saliu svetainese pagal mokescio uz paspaudima arba mokescio uz perziura principa leidzia svetainiu įkurejams bei savininkams istirti lankytoju srauta į savo svetaines leidzia siems savininkams rodyti reklama savo svetainese Siandien 99 proc Google pajamu gaunama is internetines reklamos Vartotojai taip pat gali nusipirkti Google svetainiu paieska paslauga suteikiancia prieiga prie Google be reklamu Pastaraisiais metais Google pristate daug populiariu nauju paslaugu ir programu įskaitant įrankiu juosta leidziancia vartotojams atlikti paieska is savo stacionariu kompiuteriu neapsilankius Google svetaineje Taip pat yra pristate Google Maps Google Earth Gmail Si paslauga zmonems siulo nemokama prieiga prie knygu kurios jau yra vieso naudojimo o naujas knygas parduoda skaitmeninemis versijomis Taip pat Google sukure savo interneto narsykle Google Chrome populiaria nuotrauku organizavimo ir redagavimo programine įranga Kitos Google programos apima Google Calendar Google Docs kuria galima versti dokumentus pirmyn ir atgal keliolika skirtingu kalbu ir palyginti bei vertinti alternatyvius vertimus Vienas zinomiausiu bendroves produktu yra Android ismaniuju telefonu operacine sistema 2018 m Google Play parduotuves apyvarta sieke 25 mlrd JAV doleriu Po 2011 m sausio men pranesimo 2011 m balandzio 4 d L Peidzas oficialiai tapo Google vyriausiuoju vadovu o E Smitas atsistatydino is pareigu kad taptu vykdanciuoju pirmininku Iki to laiko Google turejo daugiau nei 180 mlrd JAV doleriu rinkos kapitalizacija ir daugiau nei 24 000 darbuotoju Reorganizacija 2015 m rugpjucio 10 d Google paskelbe ketinanti įkurti nauja viesaja akcine bendrove Alphabet Google generalinis direktorius Laris Peidzas paskelbe sį pranesima oficialiame Google tinklarastyje Alphabet Inc buvo sukurta norint pertvarkyti Google dukterines įmones perkeliant į bendrove Alphabet bei susiaurinant Google taikymo sritį Laris Peidzas ir Erikas Smitas islaike atitinkamai generalinio direktoriaus ir vykdomojo pirmininko pareigas naujojoje patronuojancioje įmoneje ir paskyre nauja generalinį direktoriu vadovauti Google Sergejus Brinas paskirtas Alphabet prezidentu 2015 m rugsejo 1 d kompanija atnaujino savo logotipa Paskutinį karta jis buvo atnaujintas 2013 m rugsejį Isnasos Locations Google Jobs Google com Nuoroda tikrinta 2013 09 27 Google Inc Financial Tables Google Inc Nuoroda tikrinta 2023 04 08 Vise David A 2005 10 21 Online Ads Give Google Huge Gain in Profit The Washington Post Brin Sergey Page Lawrence 1998 The anatomy of a large scale hypertextual Web search engine PDF Computer Networks and ISDN Systems 30 1 7 107 117 10 1 1 115 5930 doi 10 1016 S0169 7552 98 00110 X ISSN 0169 7552 Barroso L A Dean J Holzle U 2003 m balandzio 29 d Web search for a planet the google cluster architecture IEEE Micro 23 2 22 28 doi 10 1109 mm 2003 1196112 We believe that the best price performance tradeoff for our applications comes from fashioning a reliable computing infrastructure from clusters of unreliable commodity PCs Top Websites Ranking similarweb com Global 500 2023 rankings brandirectory com Google Server Assembly Computer History Museum Suarchyvuotas originalas 2010 07 22 Nuoroda tikrinta 2010 07 04 The career rise and fabulous life of Google cofounder Larry Page who just stepped down CEO of Alphabet 2019 12 04 In The Garage Where Google Was Born Larry Page achievement org Larry Page Consumer spending in apps to reach 156B across iOS and Google Play by 2023 TechCrunch Nuoroda tikrinta 2019 10 11 neveikianti nuoroda Google s look evolvedNuorodosVikiteka Google vaizdine ir garsine medziagaOficiali bendroves svetaine Archyvuota kopija 2019 04 30 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Anthony Harding

  • Liepa 20, 2025

    Antalgės piliakalnis

  • Liepa 20, 2025

    Antanas Karoblis

  • Liepa 20, 2025

    Amūro–Jakutsko magistralė

  • Liepa 20, 2025

    Amilcare Ponchielli

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje