Alain Delon

Alain Delon
Tikras vardas	Alain Delon
Gimė	1935 m. lapkričio 8 d. , Prancūzija
Mirė	2024 m. rugpjūčio 18 d. (88 metai) , Prancūzija
Šalis	Prancūzija
Sutuoktinis	Nathalie Delon (1964–1969)
Vaikai	4
Aktyvumo metai	1957–2012
Užsiėmimas	aktorius · prodiuseris · režisierius

Alenas Delonas (pranc. Alain Delon; 1935 m. lapkričio 8 d. , Prancūzijoje – 2024 m. rugpjūčio 18 d. , Prancūzijoje) – prancūzų aktorius, prodiuseris, režisierius.

Biografija

Gimė iš Korsikos kilusio nedidelio kino teatro savininko Fabieno Delono ir iš Alžyro kilusios farmacininkės Editos Delon šeimoje. 1939 m. tėvai išsiskyrė. o Alenas pateko į katalikų pensioną . Šešis kartus buvo baustas už drausmę ir klaidas mokykloje. Kai motina antrą kartą ištekėjo už komersanto Polio Bulono, Alenas įgijo dešrininko profesiją ir padėjo patėviui.

Septyniolikos metų pašauktas į karinę tarnybą tarnavo Saigono arsenale Vietname, dalyvavo . 1956 m. grįžęs iš tarnybos sutiko Žaną Klodą Brialį (Jean-Claude Brialy), kuris jį pakvietė į Kanų festivalį, kur jo išvaizda, fiziniai duomenys ir bendravimo charizma krito į akį daugeliui kino veikėjų. Jau 1957 m. nedidelis Džo vadmuo pirmajame jo filme „Kai įsikiša moteris“ (Quand la femme s’en mêle) atnešė sėkmę, lydėjusią jį per visus 87 jo filmus. Būdamas dvidešimt trejų jau buvo lyginamas su tokiomis prancūzų kino žvaigždėmis kaip ir , taip pat su amerikiečių aktoriumi .

1958 m. statant kino filmą „Kristina“ jis sutiko , jų sužadėtuves 1959 m. kovo 22 d. žiniasklaida pavertė jaunystės, grožio ir sėkmės švente. Tačiau šešerius metus prabuvę sužadėtiniais, jie taip ir netapo sutuoktiniais. 1964 m. jo pirmąja žmona tapo aktorė Natali Kanovas, su kuria rugsėjo 30 d. gimė sūnus Antonis. Pragyvenę ketverius metus santuokoje, jie išsiskyrė. 1968 m. kuriant filmą „Jeff“ jis sutiko aktorę Mireille Darc. Jų partnerystė tęsėsi 15 metų, iki 1982 m. 1987 m. Alenas susipažino su olandų manekene Rosalie van Breemen. 1990 m. jiems gimė duktė Anuška, 1994 m. – sūnus Alenas-Fabienas. 2002 m. pora išsiskyrė.

1964 m. įkūrė kino bendrovę „Adel“, nuo 1968 m. dirba ir prodiuseriu. Daugiausia vaidino nuotykių filmuose, detektyvuose. 1981 m. sukūrė pirmąjį vaidybinį filmą „Už policininko galvą“ (Pour la peau d’un flic).

1985 m. tapo Šveicarijos piliečiu ir įsikūrė prie Lemano ežero.

Filmografija

• 1960 m. „Saulės nudeginti“ (režisierius )
• 1960 m. „Rokas ir jo broliai“ ()
• 1962 m. „Užtemimas“ (Mikelandželas Antonionis)
• 1962 m. „Raudonplaukė“ ()
• 1962 m. „Velnias ir Dešimt Dievo įsakymų“ ()
• 1963 m. „Leopardas“ (Lukinas Viskontis)
• 1963 m. „Melodijos iš rūsio“ ()
• 1964 m. „Juodoji Tulpė“ ()
• 1964 m. „Grobuonys“ ()
• 1967 m. „Samurajus“ ()
• 1967 m. „Nuotykių ieškotojai“ ()
• 1967 m. „Velniškai tavo“ ()
• 1968 m. „Sudie, drauge“ ()
• 1968 m. „Motociklininkė“ ()
• 1969 m. „Džefas“ ()
• 1969 m. „Baseinas“ ()
• 1970 m. „Madly“ ()
• 1970 m. „Raudonasis ratas“ ()
• 1971 m. „Raudona saulė“ (Terence Young)
• 1972 m. „Pirmoji ramybės naktis“ ()
• 1974 m. „Ponų rasė“ ()
• 1975 m. „Zoro“ ()
• 1976 m. „Ponas Kleinas“ ()
• 1977 m. „Niekšo mirtis“ ()
• 1983 m. „Тегеран-43“ (Teheranas 43) ()
• 1983 m. „Svano meilė“ ()
• 1983 m. „Kovotojas“ (Alain Delon)
• 1984 m. „Mūsų istorija“ ()
• 1989 m. „Naujoji banga“ ()
• 1992 m. „Kazanovos sugrįžimas“ ()
• 2007 m. Asteriksas Olimpinėse žaidynėse ( ir )

Įvertinimas

• 1995 m. Berlyno kino festivalio „Auksinis lokys“ už visą kūrybą
• 2003 m. Klaudija Kardinalė jam įteikė Aukso žvaigždę
• 2005 m. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas suteikė Karininko titulą.

Šaltiniai

1. „French film giant Alain Delon dies aged 88“. BBC (anglų). 2024-08-18. Nuoroda tikrinta 2024-08-18.
2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t. 597 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Alain Delon – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-10-18 iš Wayback Machine projekto.
• Classic Movies (1939–1969): Alain Delon Archyvuota kopija 2007-11-17 iš Wayback Machine projekto.
• Aleno Delono nuotraukos Archyvuota kopija 2009-02-08 iš Wayback Machine projekto.