Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t
Alvidas Remesa
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Alvidas Remesa (g. 1951 m. liepos 8 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas, docentas.
Biografija
1958–1963 m. mokėsi spec. muzikos mokykloje Kaune smuiko klasėje, 1963–1967 m. – Kauno 2–je vid. m – kloje, 1973–1977 m. – Kauno J. Gruodžio aukštesnioje muzikos mokykloje, 1977–1983 m. studijavo LVK. 1967–1968 m. – Kauno 24 ryšių sk. laiškininkas, 1968–1970 m. – Kauno mėsos kombinato pagalbinis darbininkas, 1974–1977 m. Kretingos BGAK muzikos instrumentų remontininkas, 1983–1991 m. LVK Klaipėdos fak. muz. istorijos ir teorijos k–dros dėst., 1990–2001 m. – Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininkas, nuo 1992–1995 m. – LVK Klaipėdos fak. (KU Menų fak.) vyr. asist., hum. moksl. doc., 1991–1992 m. Telšių, kunigų seminarijos bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo giedojimo dėst., 1997–1998 m. KU Muzikologijos instituto direktorius, Švento Antano kolegijos Kretingoje – dėstytojas, 1999–2004 m. – Klaipėdos VŠĮ Psichiatrijos ligoninės muzikos terapeutas, 2004–2010 m. – asociacijos (įdėti) „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ vadovas Druskininkuose, 2005–2010 m. Pilnų Namų Bendruomenės, priklausomybių reabilitacinio centro Panaroje bažnyčios choralistų ansamblio vadovas ir vargonininkas, 2010 m. – Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio pranciškonų vienuolyno parapijos, priklausomybių reabilitacinio centro savanoris – pagalbininkas. 2012 m. Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo muzikos terapeutas, VDU MA docentas, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vargonininkas, Klaipėdos Pranciškonų onkocentro muzikos terapeutas.
Profesinė – kultūrinė veikla
Klaipėdos Universiteto Muzikologijos Instituto įkūrėjas ir direktorius (1997–1998); KU Menų fakulteto muzikos istorijos ir teorijos dėstytojas (1983–2004); humanitarinių mokslų docentas (1994); Lietuvos Kompozitorių Sąjungos narys (1985); respublikinio ekologinio laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redkolegijos narys (1994); muzikos terapeutas (1999); Respublikinio Muzikinės Psichoterapijos Centro įkūrėjas ir direktorius (2001); Amerikos Kompozitorių, Autorių ir Leidėjų Sąjungos narys (American Society Composers, Authors and Publischers) (2000–2001); Amerikos Muzikologų Sąjungos narys (American Musicological Society) (1999–2000); JAV, tarptautinės „Augustano“ draugijos narys (The Augustan Society) (1999); tarptautinės, Amerikos Muzikos Terapijos Asociacijos narys – profesionalas (American Music Therapy Assotiation – AMTA) (2004); asociacijos „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ Druskininkuose, įkūrėjas ir asociacijos prezidentas (2004); kitų, respublikinių ir tarptautinių kultūrinių – heraldikos draugijų ir susivienijimų narys.
Bažnytinė – kultūrinė veikla
Nuo 1987 m. – pranciškonas pasaulietis (br. Jeronimas OFS), 1988–1998 m. – vienas Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino atkūrėjų ir pirmasis vadovas, 1992 m. – VI Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino kongreso Kretingoje organizatorius. Atgaivino ir įteisino 19 – ka OFS brolijų Lietuvoje, kurią sudarė apie 800 narių, sudarė pirmąją visuotinę Lietuvos OFS tarybą bei paskyrė vyskupijų regionalinius OFS ministrus. 1989–1999 m. – Lietuvos bažnytinės muzikos „Sv. Cecilijos“ draugijos atkūrėjas ir pirmininkas. 1990–2002 m. – Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininkas. 1989 m. – pirmininkaudamas bažnytinės muzikos šv. Cecilijos draugijoje, organizavo 8 tradicinius, resp. bažnytinių vaikų chorų festivalius, kuriuose dalyvavo virš 9000 vaikų. Aštuntame vaikų bažnytinės muzikos festivalyje dalyvavo 42 chorai ir ansambliai iš visos Lietuvos, viso apie 1300 choristų. 1990–1993 m. organizavo Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos dingusių senovinių knygų, rankraščių grąžinimą. 1994–1995 m.- prie Kretingos pranciškonų vienuolyno organizavo resp. vargonininkų kursus, Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje rengė ir organizavo tarptautinius vargonų muzikos festivalius. Sudarė sakralinės muzikos, muzikos liturgijos, bažnytinės muzikos improvizacijos, kūrybos ir improvizacijos, mokslo – metodines programas aukštosioms mokykloms. Minėtus dalykus dėstė KU Menų fak. 1993–1995 m. pasaulio lietuvių kultūrinio – religinio žurnalo Lietuvoje „Šv. Pranciškaus Varpelis“ atkūrėjas (vėliau „Pranciškonų Pasaulio“) vyr. redaktorius ir administratorius, 1995–1999 m. – Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Klaipėdos skyriaus mokslinio metraščio „Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra“, redaktorius, 1991–1999 m. – Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos skyriaus Klaipėdoje įkūrėjas ir pirmininkas. Užimdamas Šv. Pranciškaus žurnalo vyr. redaktoriaus pareigas 1992–1995 metais skelbė pranciškonizmo idėjas, 3000 vienetų tiražo žurnalas buvo platinamas Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Argentinoje, Australijoje, Urugvajuje, Venesueloje, Kolumbijoje, Kanadoje ir JAV. Vargonuodamas Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje nuo 1990 metų, per 13 metų laikotarpį atliko apie 700 mišių mišriam chorui su vargonais.
Svarbesnės kvalifikacijos, stažuotės
1992 m. – dvasinė – mokslinė stažuotė Mažesniųjų Brolių Ordino šv. Kazimiero Provincijos JAV, Niujorko ir Kenebunkporto lietuvių pranciškonų vienuolynuose. Lietuvių Išeivijos Kultūros Centre, Niujorke, rinko archyvinę medžiagą moksliniam darbui pranciškoniškos muzikologijos ir sakralinės giesmės paveldo srityje. Kennebunkport’o pranciškonų vienuolyne Lietuvos novicų grupei pravestos grigališkojo choralo teorinės – praktinės studijos. 1997 m. – Lenkijoje, Krokuvoje, įvykusioje pirmoje Rytų Europos OFS generalinėje konferencijoje, tarptautinei auditorijai buvo pirmą kartą pristatytas pranešimas apie Lietuvos OFS. Konferenciją organizavo ir dalyvavo OFS pasaulio gen. ministrė Emanuela d‘Nunzio OFS ir OFS pasaulio dvasinis asist. Fr. Carl Schaffer OFM, Rytų Europos OFS nacionaliniai ministrai. 1999 metais stažuotė Austrijoje, Zalcburgo Boromėjaus pilyje. Stažuotės tema – „Grigališkojo choralo semiologija bei paleografija, praktinis žinių pritaikymas“. Vadovas – benediktinas Fr. A. Rossi OSB iš Šveicarijos. Europos sakralinės muzikos specialistų ratui buvo pristatytas Jeronimo OFS mokslinis pranešimas „Lietuvių liaudies melodijų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos: semiologinis aspektas“. Darbą perėmė tyrinėjimui Austrijos, Šveicarijos bažnytinės muzikos specialistai. 2000 m. – individuali stažuotė pas Lietuvos ornitologus. Tiriami paukščių giedojimo, organinės ir neorganinės gamtos natūralių garsų simbiozės aspektai. Tyrimų tikslas – garso psichologijos, vibroterapijos, psichoakustinės išraiškos bei pranciškoniškosios gamtos teologinio santykio mokslinis pagrindimas. 2003 m. – specializuoti muzikinės psichoterapijos kursai Klaipėdos visuomenei, skirti darbui neįgalaus ir sveiko gyvenimo klientams, sanatorijose, sveikatingumo organizacijose ir reabilitacijos centruose.
Pedagoginė veikla
Sudarė sakralinės muzikos, muzikos liturgijos, bažnytinės muzikos improvizacijos, muzikos kūrybos ir improvizacijos, muzikos terapijos mokslo – metodines programas, dėstė KU Menų ir Sveikatingumo fakulteto, KU Tęstinių Studijų Instituto studentams. Vadovavo KU Menų fakulteto magistrų, ir šv. Antano Religijotyros Mokslų Instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto, Kretingoje, bakalaurų moksliniams darbams. dėstė Lietuvos Muzikos Akademijos profesionalią atlikėjų – vargonininkų specialybės studentams Vilniuje, Telšių kunigų seminarijoje. 1995 m. – KU – tete įkūrė visuomeninį kompozicijos dalyko kursą ir visuomeniniais pagrindais dėstė KU Menų fakultete. 1997 m. – eidamas KU Muzikologijos Instituto direktoriaus pareigas užmezgė dalykinius kontaktus su įvairiais Europos ir Amerikos aukštųjų institucijų muzikologinėmis įstaigomis su Berlyno Humbolto vardo Universiteto Muzikologijos institutu. Kartu su instituto mokslo taryba 1998 m. balandžio 23 dieną organizavo pimąją KU MI mokslinę konferenciją Klaipėdos Universitete, kurioje dalyvavo Norvegijos, Bergeno (prof. Ingrid Gjertsen) ir Oslo (prof. Rigmor Eidem) muzikologai. Paskelbė virš 60 mokslinių – mokslo populiarininmo straipsnių pranciškoniškos muzikologijos klausimais (iš jų: du – Lenkijoje, tris – JAV, vieną – Austrijoje).
Muzikos terapija
2000 m. Klaipėdoje įkūrė „Respublikinį Muzikinės Psichoterapijos Centrą“ (RMPC), surengė keturias respublikines konferencijas tema: " Muzika ir kūryba psichoterapijoje". Klaipėdos Psichiatrijos ligoninėje įrengė du muzikos terapijos kabinetus. Sukūrė ir naudoja reabilitacijai ir sveikatingumui autentiškas kompozicijas psichikos ligoniams, sveikatingumo siekiantiems pacientams. Programos buvo ruošiamos konsultuojantis su psichiatrijos specialistais, panaudojant muzikos psichologijos, muzikinės psichoterapijos, muzikinių intervalų, ritmo, instrumentuotės, derminę ir kitą audio psichostimuliacinę techniką. Įrašai naudojami JAV (Klivlendo), Švedijos ir Latvijos psichiatrinių ligoninėse ir analoginėse įstaigose, sveikatingumo ir reabilitaciniuose centruose. 2005 m. – įkūrė asociaciją „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ Druskininkuose. 2001 m. – už projektą “Muzikos menas – neįgaliems” skirta Lietuvos Kultūros Ministerijos Valstybinė stipendija.
Muzika sveikatingumui
- Kompozicija "Kalnai”, panaudojant lašų akustinį efektą, pano fleitos ir styginių orkestro fono kombinacinį efektą. Padeda įveikti klaustrofobijos, depresijos, psichosomatinių sutrikimų simptomus, 2000
- Kompozicija "Jūra”, panaudojami intensyvios jūros akustinis efektas, fortepijoninės muzikos ir kamerinio orkestro kombinacinis variantas, padeda nuo nepilnaveriškumo sindromo, depresinio sutrikimo, aktyvinamoji ir trankviliantinė poveikio samplaika, 2000
- Kompozicija "Miškas”, panaudojami lietuviškų paukščių giedojimai, blokfleitos ir elektroniškai "kosminio” kombinacinis efektas, skirtas pacientams su fobijų, nepilnavertiškumo sindromo simptomams įveikti, psichostimuliacinis efektas, 2001
- Kompozicija "Prie upelio”, panaudojamas akustinis upelio efektas.
- Efektas, pano fleitos, kamerinio orkestro foniniai elementai, skirtas pacientams kaip stiprus trankviliantas, naudojamas esant įtampos, baimės, nerimo, agorafobijos, nemigos sutrikimams, 2001
- Kompozicija "Ežeras”, panaudojami lietuviško ežero faunos, nendrinių paukščių vakariniai čiulbesiai, giedojimai, neapibrėžto, raminančio elektroninio garso melodija ir fonas, skirtas neigiamų, įkyrių minčių ir idėjų sutrikimų simptomų pašalinimui, lengvų depresijų sutrikimams pašalinti, 2003
- Kompozicija "Vandenynas”, vandenyno bangavimo akustinis efektas, klasikinių instrumentų – arfos, mušamųjų instrumentų, styginių ir elektroninių trankviliantinių garsų panaudojimas kompozicijoje, skirtas turintiems klaustrofobijos, nerimo įtampos nemigos, depresijos ir psichsomatinius sutrikimus, 2000
- Ciklas „Gamtos harmonija“, „Raigardo slėnis“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui,2009
- Ciklas „Gamtos harmonija“, „Dulgo ežeras“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009
- Ciklas „Gamtos harmonija“, „Jūros sonata (delfinai)“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009
- Ciklas „Gamtos harmonija“, „Jūros sonata (banginiai)“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009
Apdovanojimai, įvertinimai
Pelnyti respublikiniai, tarptautiniai apdovanojimai.
Kūryba
Sukūrė virš 120 įvairių muzikos kūrinių. Didesnė jų pusė skirti bažnyčiai ar sakralinei scenai bei auditorijai. Nemaža kūrinių išleista Lietuvos ir užsienio leidyklose, surengti atoriniai koncertai Amsterdame, Rygoje, Klaipėdoje, Vilniuje (1988, 1995, 1977, 2001). Kūriniai atliekami ar skambėjo Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, prestižinėse koncertų salėse ir tarptautiniuose konkursuose 18 – koje pasaulio šalių. Nuo 1994 m. kūriniai atliekami ir skambėjo JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Škotijoje, Kuboje, Ukrainoje. Garsesnės koncertinės vietos: JAV universitetai – Sietlas, Portlendas, San Chose, Los Angeles, Usla. Europoje –Kelno katedra, Italijos Vatikano radijas, Italijos miestai – Roma, Verona, Asyžius bei Venecija, Rusijos Peterburgo koncertų salė, Paryžiaus šv. Kotrynos bažnyčia. Sakralinė muzika atliekama nepaisant konfesinės įvairovės – tiek Vokietijos, Danijos, Norvegijos ir Anglijos evangelikų, tiek Graikijos ortodoksų, tiek centrinės Europos katalikų bažnyčiose. 1996–1997 m. – Olandijoje, Amsterdamo Monikekdam koncertų salėje diriguojant olandų dirigentui Pierre Schuitemaker atlikta II – ji ir III – ji simfonijos (1996–1997) su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru. Kūrinys „Stigmos“ fortepijonui atliekamas fortepijono pedagogo – M. Horovico (JAV) mokinių (D. Prostakov, JAV), daugumos Europos jaunųjų profesionalų, pianistų dalyvavusių tarptautiniame M. K. Čiurlionio konkurse 1991 metais Vilniuje.“Stigmos“ įtrauktos į privalomų konkurso kūrinių programą. Pjesių klarnetui solo transkripcijos variantą fleitai atlieka tarptautinės klasės fleitistė iš Vokietijos Carin Levine. Varinių pučiamųjų kvintetui sukurta pjesė „Jomarkas“ atliekama Rusijos, Belgijos, Kubos, Kroatijos kolektyvų. 1998 m. Latvijos simfoninis orkestras Latvijoje, Liepojoje, iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos 80 – mečiui pažymėti autoriui dalyvaujant atliko trečią simfoniją. 2000 m. išvakarėse šv. Kalėdų metu Klaipėdos M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, pažymint krikščionybės 2000 metų jubiliejų, dalyvaujant vyriausiems Lietuvos dvasininkams buvo atlikta IV – ji simfonija „Ecce Homo“ simfoniniam orkestrui, mišriam chorui ir trims solistams. Kūrinį, specialiai sukurtą šiam jubiliejui (vienintelį Europoje) atliko Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Klaipėdos muzikinio teatro mišrus choras, Klaipėdos kamerinis choras. Kūrinys dar buvo atliktas sekančiais metais Šv. Pranciškaus Asyžiečio dienoje, spalio 4 dieną Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje. 2004 m. buvo atlikta penktoji simfonija „Atradimai“ Klaipėdoje, Muzikiniame teatre, diriguojant St. Domarkui ir atliekant Mažosios Lietuvos simfoniniam orkestrui. Kūriniai dažnai atnešdavo sėkmę Lietuvos profesionaliems atlikėjams ir kolektyvams prestižiniuose, tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje. Kūriniai – pavyzdžiui, "Ežero preliudas " bei „Septyni Kristaus žodžiai“ klarnetui solo išleisti Šveicarijoje, įtraukti į Šveicarijos, Ciuricho bei Vokietijos, Liubeko konservatorijų klarneto klasės pedagoginį repertuarą. „Tėvė mūsų,“, „Stigmos“ – išleisti Vokietijoje.
Svarbesni kūriniai
- „Tėve mūsų“ mišriam chorui a cappella, liet. k., 1990
- „Sveika Marija” mišriam chorui su vargonais, liet. k., 1995
- Poema simfoniniam orkestrui „Paskutinė Vakarienė“, 1983
- Oratorija „Šv. Pranciškus Asyžietis“, VII d. orkestrui, mišriam ir vaikų chorams, keturiems solistams ir vargonams, 1991
- “Iš saulės giesmės…” trijų dalių ciklas lygių balsų chorui su vargonais, ž. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, vert. A. Santvaro
- „Himnas Šventajam Tėvui“ ž. autoriaus (Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II – jo sutikimo garbei Lietuvoje), mišriam chorui ir vargonams, 1992
- „Stigmos“ fortepijonui solo, V d. (dedikuotos šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmatizacijai), 1989
- Grigališkos šv. Mišios Nr.1 – 7, IV d., užrašytos viduramžių neumime notacija, kanon, tekst.,lot. kalba, (visos 7 – ios nerios šv. Mišios sukurtos septynių Švnč. M. Marijos džiaugsmų – pranciškonų rožinio pagrindu. Kiekvienos Mišios atskirai – paeiliui giedamas pranciškonų rožinio slėpinys arba melodinė rožinio slėpinio iliustracija), 1993
- „Septyni Kristaus žodžiai“ klarnetui solo, VII d.,1993.
- IV – ji simfonija „Ecce Homo“ simf. ork., mišr. chor., trims solistams, lot. k., skirta 2000 m. krikščionybės jubiliejui, 1993
- I – VI - ji simfonijos, 1996 - 2011 m.
- „Sakramentalijos“, V d. ciklas fortepijonui solo, 1998. Dedikuotas Šv. Pranciškaus Asyžiečio kryžiui „TAU“, kitoms pranciškonų ordinui būdingoms maldos priemonėms.
- VII -ji simfonija - oratorija "Assumptions", VII dalių, 2016. simf. ork. mišr. chorui ir solistams
Bibliografija
- “Grigališkojo choralo pagrindai” (vadovėlis skirtas aukšosioms mokykloms) ,Klaipėda,1995
- „Kretingos pranciškonų vienuolynas“ (istoriografinė monografija, sp. pogrindyje, siekiant suklaidinti KGB nurodyti neteisingi leidybos metai) 1987
- Vadovėlius su muzikinėmis iliustracijomis „Sek manimi“ I–II dalys, (vadovėlis skirtas įstojusiems į pranciškonų pasauliečių ordino novicijatą), 1995
- „Bažnytinės muzikos teorijos, praktikos, ir istorijos vadovėlį“, (skirtas aukštosioms mokykloms) , Kretingos pranciškonų vienuolynas, 1991
- „Lietuvių liaudies dainų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos paleografiniu aspektu“ (knyga parengta mokslinio darbo pagrindu, ), 1997 m.
- Poezijos rinktinė „Žuvys“,, Klaipėda, 2000
- "Grigališkojo choralo ir lietuvių liaudies melodijų analogijos“ (internetinė mokslo studija) VDU, Versus Aurus, 2014
- „Cantus in Ordine Missae Occurrentes“ (sudarytas grigališkojo choralo giesmynas) .,Kretingos pranciškonų vienuolynas, Vilniaus muzikų draugija, 1992
Straipsniai
Pranciškoniškos muzikologijos aspektai Lietuvoje:
- Lietuvos pranciškonų muzikinė kultūra, 1995
- Lietuviškos giesmės priešistorė, 1995
- Grigališkojo choralo tradicija Žemaičių kalvarijų Kryžiaus kelių apeigose, 2005
- Pranciškonų kultūros įtaka Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus Kelių apeigoms, 2005
- Lietuvių liaudies melodijų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos: semiologinis aspektas, 1999
- Lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo melodijų analogijos: paleografinis problematiškumas, 1999
- Etnomuzikologija ir metodologiniai sprendimai lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo monodijų analogijose, 1999
Šaltiniai
- „Kas yra kas Lietuvoje 2000“. Leidykla „NEOLITAS“, 2000 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alvidas Remesa, Kas yra Alvidas Remesa? Ką reiškia Alvidas Remesa?
Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Alvidas Remesa g 1951 m liepos 8 d Kaune Lietuvos kompozitorius pedagogas muzikos terapeutas docentas Biografija1958 1963 m mokesi spec muzikos mokykloje Kaune smuiko klaseje 1963 1967 m Kauno 2 je vid m kloje 1973 1977 m Kauno J Gruodzio aukstesnioje muzikos mokykloje 1977 1983 m studijavo LVK 1967 1968 m Kauno 24 rysiu sk laiskininkas 1968 1970 m Kauno mesos kombinato pagalbinis darbininkas 1974 1977 m Kretingos BGAK muzikos instrumentu remontininkas 1983 1991 m LVK Klaipedos fak muz istorijos ir teorijos k dros dest 1990 2001 m Kretingos pranciskonu vienuolyno baznycios vargonininkas nuo 1992 1995 m LVK Klaipedos fak KU Menu fak vyr asist hum moksl doc 1991 1992 m Telsiu kunigu seminarijos baznytines muzikos ir grigaliskojo choralo giedojimo dest 1997 1998 m KU Muzikologijos instituto direktorius Svento Antano kolegijos Kretingoje destytojas 1999 2004 m Klaipedos VSĮ Psichiatrijos ligonines muzikos terapeutas 2004 2010 m asociacijos įdeti Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras vadovas Druskininkuose 2005 2010 m Pilnu Namu Bendruomenes priklausomybiu reabilitacinio centro Panaroje baznycios choralistu ansamblio vadovas ir vargonininkas 2010 m Pakutuvenu sv Antano Paduviecio pranciskonu vienuolyno parapijos priklausomybiu reabilitacinio centro savanoris pagalbininkas 2012 m Respublikines Klaipedos ligonines psichiatrijos filialo muzikos terapeutas VDU MA docentas Klaipedos sv Pranciskaus Asyziecio vienuolyno vargonininkas Klaipedos Pranciskonu onkocentro muzikos terapeutas Profesine kulturine veikla Klaipedos Universiteto Muzikologijos Instituto įkurejas ir direktorius 1997 1998 KU Menu fakulteto muzikos istorijos ir teorijos destytojas 1983 2004 humanitariniu mokslu docentas 1994 Lietuvos Kompozitoriu Sajungos narys 1985 respublikinio ekologinio laikrascio Zaliasis pasaulis redkolegijos narys 1994 muzikos terapeutas 1999 Respublikinio Muzikines Psichoterapijos Centro įkurejas ir direktorius 2001 Amerikos Kompozitoriu Autoriu ir Leideju Sajungos narys American Society Composers Authors and Publischers 2000 2001 Amerikos Muzikologu Sajungos narys American Musicological Society 1999 2000 JAV tarptautines Augustano draugijos narys The Augustan Society 1999 tarptautines Amerikos Muzikos Terapijos Asociacijos narys profesionalas American Music Therapy Assotiation AMTA 2004 asociacijos Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras Druskininkuose įkurejas ir asociacijos prezidentas 2004 kitu respublikiniu ir tarptautiniu kulturiniu heraldikos draugiju ir susivienijimu narys Baznytine kulturine veikla Nuo 1987 m pranciskonas pasaulietis br Jeronimas OFS 1988 1998 m vienas Lietuvos pranciskonu pasaulieciu ordino atkureju ir pirmasis vadovas 1992 m VI Lietuvos pranciskonu pasaulieciu ordino kongreso Kretingoje organizatorius Atgaivino ir įteisino 19 ka OFS broliju Lietuvoje kuria sudare apie 800 nariu sudare pirmaja visuotine Lietuvos OFS taryba bei paskyre vyskupiju regionalinius OFS ministrus 1989 1999 m Lietuvos baznytines muzikos Sv Cecilijos draugijos atkurejas ir pirmininkas 1990 2002 m Kretingos pranciskonu vienuolyno baznycios vargonininkas 1989 m pirmininkaudamas baznytines muzikos sv Cecilijos draugijoje organizavo 8 tradicinius resp baznytiniu vaiku choru festivalius kuriuose dalyvavo virs 9000 vaiku Astuntame vaiku baznytines muzikos festivalyje dalyvavo 42 chorai ir ansambliai is visos Lietuvos viso apie 1300 choristu 1990 1993 m organizavo Kretingos pranciskonu vienuolyno bibliotekos dingusiu senoviniu knygu rankrasciu grazinima 1994 1995 m prie Kretingos pranciskonu vienuolyno organizavo resp vargonininku kursus Kretingos pranciskonu vienuolyno baznycioje renge ir organizavo tarptautinius vargonu muzikos festivalius Sudare sakralines muzikos muzikos liturgijos baznytines muzikos improvizacijos kurybos ir improvizacijos mokslo metodines programas aukstosioms mokykloms Minetus dalykus deste KU Menu fak 1993 1995 m pasaulio lietuviu kulturinio religinio zurnalo Lietuvoje Sv Pranciskaus Varpelis atkurejas veliau Pranciskonu Pasaulio vyr redaktorius ir administratorius 1995 1999 m Lietuviu Kataliku Mokslo Akademijos Klaipedos skyriaus mokslinio metrascio Vakaru Lietuvos katalikiskoji kultura redaktorius 1991 1999 m Lietuviu Kataliku Mokslu Akademijos skyriaus Klaipedoje įkurejas ir pirmininkas Uzimdamas Sv Pranciskaus zurnalo vyr redaktoriaus pareigas 1992 1995 metais skelbe pranciskonizmo idejas 3000 vienetu tirazo zurnalas buvo platinamas Lietuvoje Anglijoje Belgijoje Brazilijoje Prancuzijoje Vokietijoje Italijoje Meksikoje Lenkijoje Sveicarijoje Argentinoje Australijoje Urugvajuje Venesueloje Kolumbijoje Kanadoje ir JAV Vargonuodamas Kretingos pranciskonu vienuolyno baznycioje nuo 1990 metu per 13 metu laikotarpį atliko apie 700 misiu misriam chorui su vargonais Svarbesnes kvalifikacijos stazuotes 1992 m dvasine moksline stazuote Mazesniuju Broliu Ordino sv Kazimiero Provincijos JAV Niujorko ir Kenebunkporto lietuviu pranciskonu vienuolynuose Lietuviu Iseivijos Kulturos Centre Niujorke rinko archyvine medziaga moksliniam darbui pranciskoniskos muzikologijos ir sakralines giesmes paveldo srityje Kennebunkport o pranciskonu vienuolyne Lietuvos novicu grupei pravestos grigaliskojo choralo teorines praktines studijos 1997 m Lenkijoje Krokuvoje įvykusioje pirmoje Rytu Europos OFS generalineje konferencijoje tarptautinei auditorijai buvo pirma karta pristatytas pranesimas apie Lietuvos OFS Konferencija organizavo ir dalyvavo OFS pasaulio gen ministre Emanuela d Nunzio OFS ir OFS pasaulio dvasinis asist Fr Carl Schaffer OFM Rytu Europos OFS nacionaliniai ministrai 1999 metais stazuote Austrijoje Zalcburgo Boromejaus pilyje Stazuotes tema Grigaliskojo choralo semiologija bei paleografija praktinis ziniu pritaikymas Vadovas benediktinas Fr A Rossi OSB is Sveicarijos Europos sakralines muzikos specialistu ratui buvo pristatytas Jeronimo OFS mokslinis pranesimas Lietuviu liaudies melodiju ir grigaliskojo choralo monodiju analogijos semiologinis aspektas Darba pereme tyrinejimui Austrijos Sveicarijos baznytines muzikos specialistai 2000 m individuali stazuote pas Lietuvos ornitologus Tiriami pauksciu giedojimo organines ir neorganines gamtos naturaliu garsu simbiozes aspektai Tyrimu tikslas garso psichologijos vibroterapijos psichoakustines israiskos bei pranciskoniskosios gamtos teologinio santykio mokslinis pagrindimas 2003 m specializuoti muzikines psichoterapijos kursai Klaipedos visuomenei skirti darbui neįgalaus ir sveiko gyvenimo klientams sanatorijose sveikatingumo organizacijose ir reabilitacijos centruose Pedagogine veikla Sudare sakralines muzikos muzikos liturgijos baznytines muzikos improvizacijos muzikos kurybos ir improvizacijos muzikos terapijos mokslo metodines programas deste KU Menu ir Sveikatingumo fakulteto KU Testiniu Studiju Instituto studentams Vadovavo KU Menu fakulteto magistru ir sv Antano Religijotyros Mokslu Instituto prie Vytauto Didziojo universiteto Kretingoje bakalauru moksliniams darbams deste Lietuvos Muzikos Akademijos profesionalia atlikeju vargonininku specialybes studentams Vilniuje Telsiu kunigu seminarijoje 1995 m KU tete įkure visuomeninį kompozicijos dalyko kursa ir visuomeniniais pagrindais deste KU Menu fakultete 1997 m eidamas KU Muzikologijos Instituto direktoriaus pareigas uzmezge dalykinius kontaktus su įvairiais Europos ir Amerikos aukstuju instituciju muzikologinemis įstaigomis su Berlyno Humbolto vardo Universiteto Muzikologijos institutu Kartu su instituto mokslo taryba 1998 m balandzio 23 diena organizavo pimaja KU MI moksline konferencija Klaipedos Universitete kurioje dalyvavo Norvegijos Bergeno prof Ingrid Gjertsen ir Oslo prof Rigmor Eidem muzikologai Paskelbe virs 60 moksliniu mokslo populiarininmo straipsniu pranciskoniskos muzikologijos klausimais is ju du Lenkijoje tris JAV viena Austrijoje Muzikos terapija 2000 m Klaipedoje įkure Respublikinį Muzikines Psichoterapijos Centra RMPC surenge keturias respublikines konferencijas tema Muzika ir kuryba psichoterapijoje Klaipedos Psichiatrijos ligonineje įrenge du muzikos terapijos kabinetus Sukure ir naudoja reabilitacijai ir sveikatingumui autentiskas kompozicijas psichikos ligoniams sveikatingumo siekiantiems pacientams Programos buvo ruosiamos konsultuojantis su psichiatrijos specialistais panaudojant muzikos psichologijos muzikines psichoterapijos muzikiniu intervalu ritmo instrumentuotes dermine ir kita audio psichostimuliacine technika Įrasai naudojami JAV Klivlendo Svedijos ir Latvijos psichiatriniu ligoninese ir analoginese įstaigose sveikatingumo ir reabilitaciniuose centruose 2005 m įkure asociacija Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras Druskininkuose 2001 m uz projekta Muzikos menas neįgaliems skirta Lietuvos Kulturos Ministerijos Valstybine stipendija Muzika sveikatingumui Kompozicija Kalnai panaudojant lasu akustinį efekta pano fleitos ir styginiu orkestro fono kombinacinį efekta Padeda įveikti klaustrofobijos depresijos psichosomatiniu sutrikimu simptomus 2000Kompozicija Jura panaudojami intensyvios juros akustinis efektas fortepijonines muzikos ir kamerinio orkestro kombinacinis variantas padeda nuo nepilnaveriskumo sindromo depresinio sutrikimo aktyvinamoji ir trankviliantine poveikio samplaika 2000Kompozicija Miskas panaudojami lietuvisku pauksciu giedojimai blokfleitos ir elektroniskai kosminio kombinacinis efektas skirtas pacientams su fobiju nepilnavertiskumo sindromo simptomams įveikti psichostimuliacinis efektas 2001Kompozicija Prie upelio panaudojamas akustinis upelio efektas Efektas pano fleitos kamerinio orkestro foniniai elementai skirtas pacientams kaip stiprus trankviliantas naudojamas esant įtampos baimes nerimo agorafobijos nemigos sutrikimams 2001Kompozicija Ezeras panaudojami lietuvisko ezero faunos nendriniu pauksciu vakariniai ciulbesiai giedojimai neapibrezto raminancio elektroninio garso melodija ir fonas skirtas neigiamu įkyriu minciu ir ideju sutrikimu simptomu pasalinimui lengvu depresiju sutrikimams pasalinti 2003Kompozicija Vandenynas vandenyno bangavimo akustinis efektas klasikiniu instrumentu arfos musamuju instrumentu styginiu ir elektroniniu trankviliantiniu garsu panaudojimas kompozicijoje skirtas turintiems klaustrofobijos nerimo įtampos nemigos depresijos ir psichsomatinius sutrikimus 2000Ciklas Gamtos harmonija Raigardo slenis fonogramai ir instrumentiniam ans skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui 2009Ciklas Gamtos harmonija Dulgo ezeras fonogramai ir instrumentiniam ans skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui 2009Ciklas Gamtos harmonija Juros sonata delfinai fonogramai ir instrumentiniam ans skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui 2009Ciklas Gamtos harmonija Juros sonata banginiai fonogramai ir instrumentiniam ans skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui 2009Apdovanojimai įvertinimai Pelnyti respublikiniai tarptautiniai apdovanojimai KurybaSukure virs 120 įvairiu muzikos kuriniu Didesne ju puse skirti baznyciai ar sakralinei scenai bei auditorijai Nemaza kuriniu isleista Lietuvos ir uzsienio leidyklose surengti atoriniai koncertai Amsterdame Rygoje Klaipedoje Vilniuje 1988 1995 1977 2001 Kuriniai atliekami ar skambejo Lietuvos ir uzsienio baznyciose prestizinese koncertu salese ir tarptautiniuose konkursuose 18 koje pasaulio saliu Nuo 1994 m kuriniai atliekami ir skambejo JAV Vokietijoje Norvegijoje Olandijoje Lenkijoje Ispanijoje Prancuzijoje Graikijoje Austrijoje Italijoje Danijoje Rusijoje Vengrijoje Sveicarijoje Anglijoje Skotijoje Kuboje Ukrainoje Garsesnes koncertines vietos JAV universitetai Sietlas Portlendas San Chose Los Angeles Usla Europoje Kelno katedra Italijos Vatikano radijas Italijos miestai Roma Verona Asyzius bei Venecija Rusijos Peterburgo koncertu sale Paryziaus sv Kotrynos baznycia Sakraline muzika atliekama nepaisant konfesines įvairoves tiek Vokietijos Danijos Norvegijos ir Anglijos evangeliku tiek Graikijos ortodoksu tiek centrines Europos kataliku baznyciose 1996 1997 m Olandijoje Amsterdamo Monikekdam koncertu saleje diriguojant olandu dirigentui Pierre Schuitemaker atlikta II ji ir III ji simfonijos 1996 1997 su Mazosios Lietuvos simfoniniu orkestru Kurinys Stigmos fortepijonui atliekamas fortepijono pedagogo M Horovico JAV mokiniu D Prostakov JAV daugumos Europos jaunuju profesionalu pianistu dalyvavusiu tarptautiniame M K Ciurlionio konkurse 1991 metais Vilniuje Stigmos įtrauktos į privalomu konkurso kuriniu programa Pjesiu klarnetui solo transkripcijos varianta fleitai atlieka tarptautines klases fleitiste is Vokietijos Carin Levine Variniu puciamuju kvintetui sukurta pjese Jomarkas atliekama Rusijos Belgijos Kubos Kroatijos kolektyvu 1998 m Latvijos simfoninis orkestras Latvijoje Liepojoje iskilmingame minejime skirtame Lietuvos 80 meciui pazymeti autoriui dalyvaujant atliko trecia simfonija 2000 m isvakarese sv Kaledu metu Klaipedos M Marijos Taikos Karalienes baznycioje pazymint krikscionybes 2000 metu jubilieju dalyvaujant vyriausiems Lietuvos dvasininkams buvo atlikta IV ji simfonija Ecce Homo simfoniniam orkestrui misriam chorui ir trims solistams Kurinį specialiai sukurta siam jubiliejui vienintelį Europoje atliko Mazosios Lietuvos simfoninis orkestras Klaipedos muzikinio teatro misrus choras Klaipedos kamerinis choras Kurinys dar buvo atliktas sekanciais metais Sv Pranciskaus Asyziecio dienoje spalio 4 diena Kretingos pranciskonu vienuolyno baznycioje 2004 m buvo atlikta penktoji simfonija Atradimai Klaipedoje Muzikiniame teatre diriguojant St Domarkui ir atliekant Mazosios Lietuvos simfoniniam orkestrui Kuriniai daznai atnesdavo sekme Lietuvos profesionaliems atlikejams ir kolektyvams prestiziniuose tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose Italijoje Belgijoje Vokietijoje Danijoje Kuriniai pavyzdziui Ezero preliudas bei Septyni Kristaus zodziai klarnetui solo isleisti Sveicarijoje įtraukti į Sveicarijos Ciuricho bei Vokietijos Liubeko konservatoriju klarneto klases pedagoginį repertuara Teve musu Stigmos isleisti Vokietijoje Svarbesni kuriniai Teve musu misriam chorui a cappella liet k 1990 Sveika Marija misriam chorui su vargonais liet k 1995 Poema simfoniniam orkestrui Paskutine Vakariene 1983 Oratorija Sv Pranciskus Asyzietis VII d orkestrui misriam ir vaiku chorams keturiems solistams ir vargonams 1991 Is saules giesmes triju daliu ciklas lygiu balsu chorui su vargonais z Sv Pranciskaus Asyziecio vert A Santvaro Himnas Sventajam Tevui z autoriaus Jo Sventenybes popieziaus Jono Pauliaus II jo sutikimo garbei Lietuvoje misriam chorui ir vargonams 1992 Stigmos fortepijonui solo V d dedikuotos sv Pranciskaus Asyziecio stigmatizacijai 1989 Grigaliskos sv Misios Nr 1 7 IV d uzrasytos viduramziu neumime notacija kanon tekst lot kalba visos 7 ios nerios sv Misios sukurtos septyniu Svnc M Marijos dziaugsmu pranciskonu rozinio pagrindu Kiekvienos Misios atskirai paeiliui giedamas pranciskonu rozinio slepinys arba melodine rozinio slepinio iliustracija 1993 Septyni Kristaus zodziai klarnetui solo VII d 1993 IV ji simfonija Ecce Homo simf ork misr chor trims solistams lot k skirta 2000 m krikscionybes jubiliejui 1993 I VI ji simfonijos 1996 2011 m Sakramentalijos V d ciklas fortepijonui solo 1998 Dedikuotas Sv Pranciskaus Asyziecio kryziui TAU kitoms pranciskonu ordinui budingoms maldos priemonems VII ji simfonija oratorija Assumptions VII daliu 2016 simf ork misr chorui ir solistamsBibliografija Grigaliskojo choralo pagrindai vadovelis skirtas auksosioms mokykloms Klaipeda 1995 Kretingos pranciskonu vienuolynas istoriografine monografija sp pogrindyje siekiant suklaidinti KGB nurodyti neteisingi leidybos metai 1987 Vadovelius su muzikinemis iliustracijomis Sek manimi I II dalys vadovelis skirtas įstojusiems į pranciskonu pasaulieciu ordino novicijata 1995 Baznytines muzikos teorijos praktikos ir istorijos vadovelį skirtas aukstosioms mokykloms Kretingos pranciskonu vienuolynas 1991 Lietuviu liaudies dainu ir grigaliskojo choralo monodiju analogijos paleografiniu aspektu knyga parengta mokslinio darbo pagrindu 1997 m Poezijos rinktine Zuvys Klaipeda 2000 Grigaliskojo choralo ir lietuviu liaudies melodiju analogijos internetine mokslo studija VDU Versus Aurus 2014 Cantus in Ordine Missae Occurrentes sudarytas grigaliskojo choralo giesmynas Kretingos pranciskonu vienuolynas Vilniaus muziku draugija 1992Straipsniai Pranciskoniskos muzikologijos aspektai Lietuvoje Lietuvos pranciskonu muzikine kultura 1995 Lietuviskos giesmes priesistore 1995 Grigaliskojo choralo tradicija Zemaiciu kalvariju Kryziaus keliu apeigose 2005 Pranciskonu kulturos įtaka Lietuvos Kalvariju Kryziaus Keliu apeigoms 2005 Lietuviu liaudies melodiju ir grigaliskojo choralo monodiju analogijos semiologinis aspektas 1999 Lietuviu liaudies ir grigaliskojo choralo melodiju analogijos paleografinis problematiskumas 1999 Etnomuzikologija ir metodologiniai sprendimai lietuviu liaudies ir grigaliskojo choralo monodiju analogijose 1999Saltiniai Kas yra kas Lietuvoje 2000 Leidykla NEOLITAS 2000 m