Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytautas MajorasV Majoras 2005 m Gimė 1930 m spalio 23 d Vilkų Kampo k dab Šilutės raj Mirė 2006 m kovo 19 d 75 metai Ju
Vytautas Majoras
| Vytautas Majoras | |
|---|---|
| V. Majoras, 2005 m. | |
| Gimė | 1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampo k., dab. Šilutės raj. |
| Mirė | 2006 m. kovo 19 d. (75 metai) Jurgių k., Klaipėdos raj. |
| Palaidotas (-a) | Lėbartų kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė |
| Vaikai | Sonata, Aušra, Rasa |
| Veikla | tautodailininkas |
| Sritis | medžio drožyba |
| Žinomas (-a) už | monumentalios medinės skulptūros |
| Vikiteka | Vytautas Majoras |
Vytautas Majoras (1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampo k., dab. Šilutės raj. – 2006 m. kovo 19 d. Jurgių k., Klaipėdos raj.) – Klaipėdos krašto tautodailininkas, medžio drožėjas, monumentaliosios medinės skulptūros meistras.
Biografija
V. Majoras gimė mažažemių šeimoje netoli Švėkšnos, Vilkų Kampo kaime. 1942-1947 m. mokėsi Švėkšnos gimnazijoje, kurioje baigė 6 klases. Anksti įsitraukė į pogrindžio rezistenciją, todėl jau 16-kos metų moksleivis pateko į sovietų saugumo akiratį. Be teismo gavo 10 metų tremties ir buvo ištremtas iš Lietuvos. Rusijos lageriuose susitiko ir bendravo su Lietuvos inteligentijos šviesuoliais, tokiais kaip poetai Antanas Miškinis ir , antikos literatūros vertėjas Antanas Dambrauskas, operos solistas Antanas Kučingis, skulptorius . Tų žmonių paskatintas mokėsi kalbų, medžio apdirbimo amato, be to, dirbdamas metalo liejykloje išmoko kitų darbų.
Iš tremties buvo paleistas po 8 metų. 1955 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1959 m. šią mokyklą baigė, kur mokėsi medžio dailiojo apdirbimo skyriuje. 1960–1963 m. dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate staliumi ir dailide. 1969–1985 m. Plungės liaudies kūrybos įmonei „Minija“ kūrė gaminių masinei gamybai. Nuo 1964 m. – liaudies meistras, tautodailininkas. Prisidėjo prie Lietuvos liaudies meno draugijos kūrimo, ėmė pirmasis vadovauti jos Žemaitijos skyriui. Jis nuolat dalyvaudavo tautodailės kūrinių parodose, liaudies menininkų draugijos veikloje.
Kūryba
1966 m. V. Majoras surengė parodas Klaipėdoje ir Vilniuje. Žinomiausi jo medžio darbai: skulptūros „Sukilėliai“ (1964), „Čiurlionis“, „Žemaitė“ (1965), „Palangos Juzė“ (1970), bareljefai „Žemaitijos epopėja“ (1965), „Klaipėda“ (1966). Gamino skulptūrų ir skulptūrėlių lietuvių mitologijos, literatūros personažų, šventųjų ir kitomis temomis. Jis tekino , kūrė savitas žvakides iš natūralios formos medžio (daugiausia šaknų).
Kartu su žmona Birute apsigyvenęs Klaipėdos rajono Jurgių kaime (Dovilų sen.), puoselėjo savo pastatytą sodybą. Drožiniais puošė ne tik jos interjerą, bet ir gamtos prieglobstyje statė medžio bei metalo kūrinius. Daugelis jų pakluso mechanikos dėsniams, buvo judantys ir kalbantys – sukantis girnas velnias, žvengiantis žirgas, staugiantis geležinis vilkas ir daugelis kitų. Sodyboje lankėsi moksleiviai ir vestuvininkai, kiti Lietuvos ir užsienio svečiai.
Medžio bareljefuose pavaizdavo tris Mažosios Lietuvos šviesulius – Mažvydą, Donelaitį ir Ievą Simonaitytę, kurie papuošė Klaipėdos universiteto erdves. Mediniai dievai Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis kartu su kitais darbais buvo Pasaulio lietuvių dainų šventės puošmena. Daugeliui žinoma skulptūra „Žemaitis“, pastatyta ant Skomantų piliakalnio, „Palangos Juzė“ Motiejaus Valančiaus tėviškėje, menininko įamžinti 1963 m. sukilėliai, Čiurlionis, Herkus Mantas, skulptūros Raganų kalne. Jis buvo unikalaus Ablingos memorialo pastatymo sumanytojas, vadovavęs 1972 m. vasarą susirinkusių drožėjų kūrybiniam seminarui.
Sovietmečio laikų liaudies meno šventėje buvo vieningai nutarta žemaitį V. Majorą vainikuoti Liaudies Meistrų Meistru. Tačiau tuometinė valdžia tam nepritarė, vėliau ir numatytos premijos nepaskyrė. Ablingos memorialo sumanytojas ir organizatorius buvo paliktas šešėlyje, nors V. Majoro talentas tada jokiomis prasmėmis nekėlė abejonių. Ir atkuriama lietuvininko sodyba Jurgiuose buvo tapusi ne tiek paties menininko sumanymų vaisius, kiek vietinės valdžios pasipuikavimu. Čia susitikdavo buvę Mordovijos ir kitų lagerių politiniai kaliniai. Beje, gautą kompensaciją už iškalėtus metus lageriuose V. Majoras atidavė į Nepriklausomybės fondą.
Neįgyvendinti projektai
Atgimimo pradžioje nebuvo priimtas V. Majoro sumanytos ąžuolinės Rainių koplyčios Rainių miškelio aukoms atminti projektas. Vėliau autorius prisiminė: „Norėjau padaryti pirmą savo gyvenime liaudišką altorių.“
2016 m. Klaipėdos rajono savivaldybė svarstė įgyvendinti V. Majoro sukurtos Ablingos koplyčios pastatymą – paminklą prie kaimo tragedijos ir memorialą kūrusių tautodailininkų atminimui.
Įvertinimas
- 1982 m. paskirta Valstybinė premija
- 1996 m. apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu
- 1998 m. paskirta Ievos Simonaitytės vardo premija
- 2004 m. apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu
- 2009 m. suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas (po mirties)
- 2016 m. įsteigta Vytauto Majoro vardo tautodailininko premija
- 2018 m. pasodintas ąžuolas Dovilų Lietuvos šimtmečio ąžuolyno parke
Bibliografija
- Vytautas Jakelaitis. Vytautas Majoras iki Ablingos ir po jos. – Vilnius: Aisčiai, 1993. – 88 p.
- Giedrė Ilginienė [sud.]. Vytautas Majoras. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2018. – 131 p. ISBN 978-9986-31-517-9.
Šaltiniai
- Monumentaliosios medinės skulptūros meistras Vytautas Majoras – Šimtmečio žmogus
- Ablingos memorialo gimimas Archyvuota kopija 2011-08-13 iš Wayback Machine projekto. („Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1)
- Tarytum broliai dvyniai – Vytautas Majoras ir Česlovas Tarvydas
- Endriejavo kraštui – prasmingi siūlymai
- Šilutės rajono šimtmečio žmonės. Majoras Vytautas
- Knygos „Vytautas Majoras“ sutiktuvės Archyvuota kopija 2020-03-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Gargždų miesto garbės piliečiai. Majoras Vytautas Archyvuota kopija 2020-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- Liaudies menininkai. Vytautas Majoras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Majoras, Kas yra Vytautas Majoras? Ką reiškia Vytautas Majoras?
Vytautas MajorasV Majoras 2005 m Gime 1930 m spalio 23 d Vilku Kampo k dab Silutes raj Mire 2006 m kovo 19 d 75 metai Jurgiu k Klaipedos raj Palaidotas a Lebartu kapineseTautybe lietuvisSutuoktinis e BiruteVaikai Sonata Ausra RasaVeikla tautodailininkasSritis medzio drozybaZinomas a uz monumentalios medines skulpturosVikiteka Vytautas Majoras Vytautas Majoras 1930 m spalio 23 d Vilku Kampo k dab Silutes raj 2006 m kovo 19 d Jurgiu k Klaipedos raj Klaipedos krasto tautodailininkas medzio drozejas monumentaliosios medines skulpturos meistras BiografijaV Majoras gime mazazemiu seimoje netoli Sveksnos Vilku Kampo kaime 1942 1947 m mokesi Sveksnos gimnazijoje kurioje baige 6 klases Anksti įsitrauke į pogrindzio rezistencija todel jau 16 kos metu moksleivis pateko į sovietu saugumo akiratį Be teismo gavo 10 metu tremties ir buvo istremtas is Lietuvos Rusijos lageriuose susitiko ir bendravo su Lietuvos inteligentijos sviesuoliais tokiais kaip poetai Antanas Miskinis ir antikos literaturos vertejas Antanas Dambrauskas operos solistas Antanas Kucingis skulptorius Tu zmoniu paskatintas mokesi kalbu medzio apdirbimo amato be to dirbdamas metalo liejykloje ismoko kitu darbu Is tremties buvo paleistas po 8 metu 1955 m grįzo į Lietuva ir įstojo į Telsiu taikomosios dailes technikuma 1959 m sia mokykla baige kur mokesi medzio dailiojo apdirbimo skyriuje 1960 1963 m dirbo Klaipedos Dailes kombinate staliumi ir dailide 1969 1985 m Plunges liaudies kurybos įmonei Minija kure gaminiu masinei gamybai Nuo 1964 m liaudies meistras tautodailininkas Prisidejo prie Lietuvos liaudies meno draugijos kurimo eme pirmasis vadovauti jos Zemaitijos skyriui Jis nuolat dalyvaudavo tautodailes kuriniu parodose liaudies menininku draugijos veikloje Kuryba1966 m V Majoras surenge parodas Klaipedoje ir Vilniuje Zinomiausi jo medzio darbai skulpturos Sukileliai 1964 Ciurlionis Zemaite 1965 Palangos Juze 1970 bareljefai Zemaitijos epopeja 1965 Klaipeda 1966 Gamino skulpturu ir skulptureliu lietuviu mitologijos literaturos personazu sventuju ir kitomis temomis Jis tekino kure savitas zvakides is naturalios formos medzio daugiausia saknu Kartu su zmona Birute apsigyvenes Klaipedos rajono Jurgiu kaime Dovilu sen puoselejo savo pastatyta sodyba Droziniais puose ne tik jos interjera bet ir gamtos prieglobstyje state medzio bei metalo kurinius Daugelis ju pakluso mechanikos desniams buvo judantys ir kalbantys sukantis girnas velnias zvengiantis zirgas staugiantis gelezinis vilkas ir daugelis kitu Sodyboje lankesi moksleiviai ir vestuvininkai kiti Lietuvos ir uzsienio sveciai Medzio bareljefuose pavaizdavo tris Mazosios Lietuvos sviesulius Mazvyda Donelaitį ir Ieva Simonaityte kurie papuose Klaipedos universiteto erdves Mediniai dievai Perkunas Patrimpas ir Pikuolis kartu su kitais darbais buvo Pasaulio lietuviu dainu sventes puosmena Daugeliui zinoma skulptura Zemaitis pastatyta ant Skomantu piliakalnio Palangos Juze Motiejaus Valanciaus teviskeje menininko įamzinti 1963 m sukileliai Ciurlionis Herkus Mantas skulpturos Raganu kalne Jis buvo unikalaus Ablingos memorialo pastatymo sumanytojas vadovaves 1972 m vasara susirinkusiu drozeju kurybiniam seminarui Sovietmecio laiku liaudies meno sventeje buvo vieningai nutarta zemaitį V Majora vainikuoti Liaudies Meistru Meistru Taciau tuometine valdzia tam nepritare veliau ir numatytos premijos nepaskyre Ablingos memorialo sumanytojas ir organizatorius buvo paliktas seselyje nors V Majoro talentas tada jokiomis prasmemis nekele abejoniu Ir atkuriama lietuvininko sodyba Jurgiuose buvo tapusi ne tiek paties menininko sumanymu vaisius kiek vietines valdzios pasipuikavimu Cia susitikdavo buve Mordovijos ir kitu lageriu politiniai kaliniai Beje gauta kompensacija uz iskaletus metus lageriuose V Majoras atidave į Nepriklausomybes fonda Neįgyvendinti projektaiAtgimimo pradzioje nebuvo priimtas V Majoro sumanytos azuolines Rainiu koplycios Rainiu miskelio aukoms atminti projektas Veliau autorius prisimine Norejau padaryti pirma savo gyvenime liaudiska altoriu 2016 m Klaipedos rajono savivaldybe svarste įgyvendinti V Majoro sukurtos Ablingos koplycios pastatyma paminkla prie kaimo tragedijos ir memoriala kurusiu tautodailininku atminimui Įvertinimas1982 m paskirta Valstybine premija 1996 m apdovanotas Didziojo Kunigaikscio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu 1998 m paskirta Ievos Simonaitytes vardo premija 2004 m apdovanotas Gargzdu miesto atminimo zenklu 2009 m suteiktas Gargzdu miesto garbes piliecio vardas po mirties 2016 m įsteigta Vytauto Majoro vardo tautodailininko premija 2018 m pasodintas azuolas Dovilu Lietuvos simtmecio azuolyno parkeBibliografijaVytautas Jakelaitis Vytautas Majoras iki Ablingos ir po jos Vilnius Aisciai 1993 88 p Giedre Ilginiene sud Vytautas Majoras Klaipeda S Jokuzio leidykla spaustuve 2018 131 p ISBN 978 9986 31 517 9 SaltiniaiMonumentaliosios medines skulpturos meistras Vytautas Majoras Simtmecio zmogus Ablingos memorialo gimimas Archyvuota kopija 2011 08 13 is Wayback Machine projekto Zemaiciu zeme 2007 m Nr 1 Tarytum broliai dvyniai Vytautas Majoras ir Ceslovas Tarvydas Endriejavo krastui prasmingi siulymai Silutes rajono simtmecio zmones Majoras Vytautas Knygos Vytautas Majoras sutiktuves Archyvuota kopija 2020 03 03 is Wayback Machine projekto NuorodosGargzdu miesto garbes pilieciai Majoras Vytautas Archyvuota kopija 2020 03 03 is Wayback Machine projekto Liaudies menininkai Vytautas Majoras