Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tardigrada
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tardigrada | ||||
|---|---|---|---|---|
Hypsibius dujardini | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Lėtūnai (Tardigrada), kitaip vadinami „vandens meškučiais“ arba „samanų paršiukais“ – smulkūs vandens ir sausumos gyvūnai. Taksonominė kategorija – tipas. Kūnas segmentuotas su keturiomis poromis kojų. Pirmasis lėtūnus aprašė 1773 m. pavadindamas juos „mažais vandens meškučiais“ (vok. kleiner Wasserbär). Vardą Tardigrada („lėti vaikščiotojai“) 1777 m. jiems suteikė . Vardas „vandens meškučiai“ jiems buvo suteiktas dėl jų judėjimo būdo, primenančių meškos šleivojimą. Didžiausi suaugę lėtūnai gali pasiekti 1,5 milimetro dydį, mažiausi 0,1 milimetro. Ką tik išsiritusi lerva gali būti mažesnė nei 0,05 milimetro.
Yra aprašyta daugiau negu 6000 lėtūnų rūšių. Jie randami visame pasaulyje, ir Himalajuose (aukščiau nei 6000 metrų virš jūros lygio), ir vandenyno gelmėse (didesniame nei 4000 metrų gylyje), ir poliariniuose, ir pusiaujo regionuose.
Lėtūnai dažniausiai randami kerpėse ar samanose. Tačiau gana dažnai jie yra sutinkami ir kopose, pakrantėje, jūros ir gėlame vandenyje (iki 25000 viename litre). Lėtūnus nesunku rasti vandenyje, kuriuo buvo užpiltas samanų gniužulas.
Lėtūnai yra poliekstremofilai ir išgyvena pačiomis ekstremaliausiomis aplinkos sąlygomis, kurios daugumą kitų organizmų nužudytų. Kai kurie gali išgyventi temperatūrose, artėjančiose prie -273 °C (absoliutaus nulio), gali atlaikyti temperatūrą, aukštesnę negu 151 °C, 1000 kartų stipresnę negu atlaiko žmogus radiaciją, išgyventi ilgą laiką be vandens ir išlikti vakuumo ir kosmoso sąlygomis. 2007 m. rugsėjį lėtūnai dalyvavo FOTON-M3 misijoje, kuri vyko žemoje orbitoje. Jie 10 dienų buvo atvirame kosmose. Po to lėtūnai buvo grąžinti į Žemę, dauguma iš jų išgyveno, taip pat jų kiaušiniai normaliai ritosi. Šiuo metu tai vieninteliai gyvūnai, taip ilgai išgyvenantys atvirame kosmose.
Anatomija ir morfologija
Lėtūnai turi nariuotą kūną su keturiomis poromis kojų. Kūno ilgis nuo 0,3 iki 0,5 milimetro, tačiau didžiausios rūšys pasiekia 1,2 milimetro dydį. Kūnas sudarytas iš keturių segmentų, neskaitant galvos, keturių porų kojų su pėdomis, kiekviena iš kurių turi nuo keturių iki aštuonių nagų. Kūnas padengtas chitinine kutikula. Augdami lėtūnai keičia kutikulą nerdamiesi.
Lėtūnai yra gyvūnai, bet kuris suaugęs lėtūnas turi apibrėžtą ląstelių skaičių, būdingą visiems tos pačios rūšies atstovams. Daugumos tardigrada atstovų suaugusiuose organizmuose galima priskaičiuoti apie 40000 ląstelių. Kiti turi mažiau.
Kūno ertmė yra , tačiau tik tai apie gonadas yra randamas tikras celomas. Lėtūnai neturi specializuotų kvėpavimo organų, dujų apykaita vyksta per visą kūno paviršių. Specializuotos kraujotakos sistemos nėra, priverčia cirkuliuoti raumenų susitraukimai kūno judėjimo metu. Kai kurie lėtūnai turi vamzdelio pavidalo liaukas, sujungtas su rectum; tai gali būti ekskrecijos organai, panašiūs į nariuotakojų , tačiau tai nėra gerai žinoma.
Vamzdelio pavidalo burna ginkluota aštriomis plokštelėmis, vadinamomis stiletais, kurios padeda lėtūnui įsiskverbti į audinį, kad išsiurbtų augalų, dumblių ar smulkių bestuburių, kuriais lėtūnai maitinasi, kūno skysčius ar ląstelių turinį.
Nervų sistema. Sudaryta iš viršryklinio , aplinkryklinių konektyvų, poryklinio ir pilvinės nervų grandinėlės. Pilvinė nervinė grandinėlė atsišakoja nuo poryklinio , ja sudaro keturi , po vieną kiekviename kūno segmente. Iš pastarųjų atsišakoja lateralinės nervinės skaidulos, įnervuojančios galūnes.
Jutimo organai. Dauguma rūšių turi porą pigmentinių akučių, kurių kiekviena turi tik po vieną pigmentinių ląstelių apsuptą regėjimo ląstelę. Lytėjimo funkciją atlieka daugybė išsidėsčiusių ant viso kūno jutiminių šerių.
Fiziologija
Lėtūnai yra viena iš kelių organizmų, galinčių stabdyti savo metabolizmą, rūšių. Nepalankiomis sąlygomis jie pereina į kriptobiozės būseną. Kelios rūšys dehidratuotoje būsenoje išgyveno beveik dešimt metų. Priklausomai nuo aplinkos faktorių, jie gali išgyventi vienoje iš šių būsenų: andhidrobiozė, kriptobiozė, osmobiozė ar anoksibiozė. Šioje būsenoje jų metabolizmas sulėtėja iki 0.01 % jiems įprasto metabolizmo, o vandens sumažėja iki 1 % lyginant su normalia būsena. Jų sugebėjimas išlikti ilgą laiką išdžiūvusiems įgyjamas dėl lėtūnų ląstelėse gaminamų specifinių nestruktūrinių baltymų, kurie "suklijuoja" membranos lipidų molekules tarpusavyje bei taip pat suformuoja panašias į stiklą struktūras, kurios apsaugo citoplazmą per išdžiūvimą. Lėtūnų kriptobiozės būsena yra vadinama statinaite.
Dauginimasis
Nepaisant to, kad kai kurios rūšys gali daugintis partenogenetiškai, tačiau paprastai pasitaiko ir patinai ir patelės, kiekvienas turi virš žarnyno esančią neporinę gonadą. Iš patinėlių sėklidžių išeina du sėklų latakai, atsiveriantys į ertmę priekinėje išeinamosios angos (anus) dalyje. Patelės, skirtingai nuo patinėlių, turi vieną lataką, atsiveriantį virš išeinamosios angos arba tiesiogiai į tiesiąją žarną, kurioje susiformuoja kloaka.
Lėtūnai deda kiaušinius, jų apvaisinimas yra išorinis. Poravimasis įvyksta nėrimosi metu, kiaušiniai kartu su sperma pasilieka pridengti patelės kutikulės. Kai kurios rūšys pasižymi vidiniu apsivaisinimu. Prieš poravimąsi patelė visiškai nusimeta savo kutikulę. Daugeliu atvejų kiaušiniai lieka vystytis kutikulės viduje, tačiau kai kuriais atvejais – šalimais esančiame substrate.
Kiaušiniai vystosi ne daugiau kaip keturias paras. Kai pagaliau išsirita jaunikliai, jie turi visą suaugusio lėtūno ląstelių rinkinį. Augimas iki suaugėlio dydžio vyksta ląstelių tūrio didėjimo, gerokai rečiau ląstelių dalijimosi dėka. Lėtūnai gyvena nuo trijų iki keturių mėnesių ir per savo gyvenimą gali nertis iki dvylikos kartų.
Ekologija
Dauguma lėtūnų rūšių minta augalais, pirmuonimis, bakterijomis, tačiau jų tarpe yra ir plėšrių rūšių. Lėtūnai yra poliekstremofilai, jie yra aptikti karštose versmėse, Himalajų viršukalnėse, po storu ledo sluoksniu ir vandenynų nenuosėdose. Dauguma rūšių aptinkami švelnioje aplinkoje, ežeruose, kūdrose, pievose, kiti randami ant sienų ir namų stogų. Lėtūnai labiausiai paplitę drėgnoje aplinkoje. Tačiau jie išlieka aktyvūs ir sumažėjus drėgnumui.
Evoliucija
Dabartiniai DNR ir RNR tyrimai parodė, kad lėtūnai yra giminingi nariuotakojų ir tipams. Tradiciškai manoma, kad šios grupės yra glaudžioje giminystėje su žieduotosiomis kirmėlėms. Tačiau naujoje sistematinėje schemoje jie priskiriami , kartu su apvaliosiomis kirmėlėmis ir keliais kitais mažesniais gyvūnų tipais. koncepcija išsprendžia panašios į nematodų ryklės problemą, taip pat kai kurie duomenys iš 18S-rRNA ir HOX geno analizės rodo lėtūnų giminingumą su apvaliosiomis kirmėlėmis.
Mažas lėtūnų dydis ir jų membraniniai kūno dangalai apsunkina jų fosilizaciją, todėl jų radimas iškasenose yra labai sunkus. Yra žinomos fosilijos iš tik kambro sluoksnių Sibire ir keletas rūšių rasta kreidos periodo gintare.
Sibiro iškastiniai lėtūnai daugybe bruožų skiriasi nuo dabar gyvenančių. Jie dažniau turi tris, o ne keturias poras kojų, primityvesnę galvos morfologiją. Taip pat galvos užpakalinėje dalyje jie neturi ataugų. Tai verčia manyti, kad jie atstovauja gyvūnų grupei, iš kurios yra kilę dabartiniai lėtūnai.
Literatūra
- Kazlauskas, Ričardas (1988). „Bestuburių zoologija“. Mokslas. pp. 282–284.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tardigrada, Kas yra Tardigrada? Ką reiškia Tardigrada?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais TardigradaHypsibius dujardiniMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Letunai Tardigrada Letunai Tardigrada kitaip vadinami vandens meskuciais arba samanu parsiukais smulkus vandens ir sausumos gyvunai Taksonomine kategorija tipas Kunas segmentuotas su keturiomis poromis koju Pirmasis letunus aprase 1773 m pavadindamas juos mazais vandens meskuciais vok kleiner Wasserbar Varda Tardigrada leti vaiksciotojai 1777 m jiems suteike Vardas vandens meskuciai jiems buvo suteiktas del ju judejimo budo primenanciu meskos sleivojima Didziausi suauge letunai gali pasiekti 1 5 milimetro dydį maziausi 0 1 milimetro Ka tik issiritusi lerva gali buti mazesne nei 0 05 milimetro Yra aprasyta daugiau negu 6000 letunu rusiu Jie randami visame pasaulyje ir Himalajuose auksciau nei 6000 metru virs juros lygio ir vandenyno gelmese didesniame nei 4000 metru gylyje ir poliariniuose ir pusiaujo regionuose Letunai dazniausiai randami kerpese ar samanose Taciau gana daznai jie yra sutinkami ir kopose pakranteje juros ir gelame vandenyje iki 25000 viename litre Letunus nesunku rasti vandenyje kuriuo buvo uzpiltas samanu gniuzulas Letunai yra poliekstremofilai ir isgyvena paciomis ekstremaliausiomis aplinkos salygomis kurios dauguma kitu organizmu nuzudytu Kai kurie gali isgyventi temperaturose artejanciose prie 273 C absoliutaus nulio gali atlaikyti temperatura aukstesne negu 151 C 1000 kartu stipresne negu atlaiko zmogus radiacija isgyventi ilga laika be vandens ir islikti vakuumo ir kosmoso salygomis 2007 m rugsejį letunai dalyvavo FOTON M3 misijoje kuri vyko zemoje orbitoje Jie 10 dienu buvo atvirame kosmose Po to letunai buvo grazinti į Zeme dauguma is ju isgyveno taip pat ju kiausiniai normaliai ritosi Siuo metu tai vieninteliai gyvunai taip ilgai isgyvenantys atvirame kosmose Anatomija ir morfologijaLetunai turi nariuota kuna su keturiomis poromis koju Kuno ilgis nuo 0 3 iki 0 5 milimetro taciau didziausios rusys pasiekia 1 2 milimetro dydį Kunas sudarytas is keturiu segmentu neskaitant galvos keturiu poru koju su pedomis kiekviena is kuriu turi nuo keturiu iki astuoniu nagu Kunas padengtas chitinine kutikula Augdami letunai keicia kutikula nerdamiesi Letunai yra gyvunai bet kuris suauges letunas turi apibrezta lasteliu skaiciu budinga visiems tos pacios rusies atstovams Daugumos tardigrada atstovu suaugusiuose organizmuose galima priskaiciuoti apie 40000 lasteliu Kiti turi maziau Kuno ertme yra taciau tik tai apie gonadas yra randamas tikras celomas Letunai neturi specializuotu kvepavimo organu duju apykaita vyksta per visa kuno pavirsiu Specializuotos kraujotakos sistemos nera privercia cirkuliuoti raumenu susitraukimai kuno judejimo metu Kai kurie letunai turi vamzdelio pavidalo liaukas sujungtas su rectum tai gali buti ekskrecijos organai panasius į nariuotakoju taciau tai nera gerai zinoma Vamzdelio pavidalo burna ginkluota astriomis plokstelemis vadinamomis stiletais kurios padeda letunui įsiskverbti į audinį kad issiurbtu augalu dumbliu ar smulkiu bestuburiu kuriais letunai maitinasi kuno skyscius ar lasteliu turinį Nervu sistema Sudaryta is virsryklinio aplinkrykliniu konektyvu poryklinio ir pilvines nervu grandineles Pilvine nervine grandinele atsisakoja nuo poryklinio ja sudaro keturi po viena kiekviename kuno segmente Is pastaruju atsisakoja lateralines nervines skaidulos įnervuojancios galunes Jutimo organai Dauguma rusiu turi pora pigmentiniu akuciu kuriu kiekviena turi tik po viena pigmentiniu lasteliu apsupta regejimo lastele Lytejimo funkcija atlieka daugybe issidesciusiu ant viso kuno jutiminiu seriu FiziologijaLetunai yra viena is keliu organizmu galinciu stabdyti savo metabolizma rusiu Nepalankiomis salygomis jie pereina į kriptobiozes busena Kelios rusys dehidratuotoje busenoje isgyveno beveik desimt metu Priklausomai nuo aplinkos faktoriu jie gali isgyventi vienoje is siu busenu andhidrobioze kriptobioze osmobioze ar anoksibioze Sioje busenoje ju metabolizmas suleteja iki 0 01 jiems įprasto metabolizmo o vandens sumazeja iki 1 lyginant su normalia busena Ju sugebejimas islikti ilga laika isdziuvusiems įgyjamas del letunu lastelese gaminamu specifiniu nestrukturiniu baltymu kurie suklijuoja membranos lipidu molekules tarpusavyje bei taip pat suformuoja panasias į stikla strukturas kurios apsaugo citoplazma per isdziuvima Letunu kriptobiozes busena yra vadinama statinaite DauginimasisNepaisant to kad kai kurios rusys gali daugintis partenogenetiskai taciau paprastai pasitaiko ir patinai ir pateles kiekvienas turi virs zarnyno esancia neporine gonada Is patineliu seklidziu iseina du seklu latakai atsiveriantys į ertme priekineje iseinamosios angos anus dalyje Pateles skirtingai nuo patineliu turi viena lataka atsiveriantį virs iseinamosios angos arba tiesiogiai į tiesiaja zarna kurioje susiformuoja kloaka Letunai deda kiausinius ju apvaisinimas yra isorinis Poravimasis įvyksta nerimosi metu kiausiniai kartu su sperma pasilieka pridengti pateles kutikules Kai kurios rusys pasizymi vidiniu apsivaisinimu Pries poravimasi patele visiskai nusimeta savo kutikule Daugeliu atveju kiausiniai lieka vystytis kutikules viduje taciau kai kuriais atvejais salimais esanciame substrate Kiausiniai vystosi ne daugiau kaip keturias paras Kai pagaliau issirita jaunikliai jie turi visa suaugusio letuno lasteliu rinkinį Augimas iki suaugelio dydzio vyksta lasteliu turio didejimo gerokai reciau lasteliu dalijimosi deka Letunai gyvena nuo triju iki keturiu menesiu ir per savo gyvenima gali nertis iki dvylikos kartu EkologijaDauguma letunu rusiu minta augalais pirmuonimis bakterijomis taciau ju tarpe yra ir plesriu rusiu Letunai yra poliekstremofilai jie yra aptikti karstose versmese Himalaju virsukalnese po storu ledo sluoksniu ir vandenynu nenuosedose Dauguma rusiu aptinkami svelnioje aplinkoje ezeruose kudrose pievose kiti randami ant sienu ir namu stogu Letunai labiausiai paplite dregnoje aplinkoje Taciau jie islieka aktyvus ir sumazejus dregnumui EvoliucijaDabartiniai DNR ir RNR tyrimai parode kad letunai yra giminingi nariuotakoju ir tipams Tradiciskai manoma kad sios grupes yra glaudzioje giminysteje su zieduotosiomis kirmelems Taciau naujoje sistematineje schemoje jie priskiriami kartu su apvaliosiomis kirmelemis ir keliais kitais mazesniais gyvunu tipais koncepcija issprendzia panasios į nematodu rykles problema taip pat kai kurie duomenys is 18S rRNA ir HOX geno analizes rodo letunu gimininguma su apvaliosiomis kirmelemis Mazas letunu dydis ir ju membraniniai kuno dangalai apsunkina ju fosilizacija todel ju radimas iskasenose yra labai sunkus Yra zinomos fosilijos is tik kambro sluoksniu Sibire ir keletas rusiu rasta kreidos periodo gintare Sibiro iskastiniai letunai daugybe bruozu skiriasi nuo dabar gyvenanciu Jie dazniau turi tris o ne keturias poras koju primityvesne galvos morfologija Taip pat galvos uzpakalineje dalyje jie neturi ataugu Tai vercia manyti kad jie atstovauja gyvunu grupei is kurios yra kile dabartiniai letunai LiteraturaKazlauskas Ricardas 1988 Bestuburiu zoologija Mokslas pp 282 284