Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas Losas vok Adolf LoosAdolfas Losas 1904 m Gimė 1870 m gruodžio 10 d Brno Austrija VengrijaMirė 1933 m rugpjūčio 2
Adolf Loos
| Adolfas Losas vok. Adolf Loos | |
|---|---|
| Adolfas Losas 1904 m. | |
| Gimė | 1870 m. gruodžio 10 d. Brno, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1933 m. rugpjūčio 23 d. (62 metai) Kalksburgas, Austrija |
| Veikla | austrų architektas |
| Žinomas (-a) už | modernizmo architektūros teoretikas |
| Vikiteka | Adolf Loos |
Adolfas Losas (vok. Adolf Loos, 1870 m. gruodžio 10 d. Brno – 1933 m. rugpjūčio 23 d. Kalksburge, prie Vienos) – austrų architektas, architektūros teoretikas. A. Loso projektai ir architektūros veikalai turėjo įtakos Europos moderniosios architektūros raidai.
Biografija
Gimė Briune (dabar Brno) mūrininko-skulptoriaus šeimoje, mokėsi valstybinėje aukštojoje technikos mokykloje Reichenberge (dabar Liberecas), dvejus metus tarnavo kariuomenėje. Po tarnybos 1889–1890 ir 1892–1893 m. mokėsi Aukštojoje technikos mokykloje Dresdene. 1893–1897 m. gyveno Jungtinėse Valstijose, dirbo mūrininku, grindų klojiku, indų plovėju. Nuo 1897 m. gyveno Vienoje, vertėsi privačia architekto praktika. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, 1920–1922 m. dirbo Vienos vyriausiuoju architektu, vėliau atsistatydino, išvyko į Prancūziją. 1924–1928 m. gyveno Paryžiuje, 1928 m. grįžo į Austriją, kur gyveno iki savo mirties 1933 m.
Turėjo klausos negalią. Buvo vedęs tris kartus, gyvenimo pabaigoje pateko į pedofilijos skandalą.
Kūryba
A. Loso kūrybai turėjo įtakos Čikagos mokykla. Kūryboje atsisakė tuometinėje architektūroje vyravusių secesijos (moderno) ir principų, puošybos. Pirmuosius projektus parengė kavinių ir parduotuvių interjerams Vienoje – tiesių linijų, be puošybos (kavinės Café Museum 1898 m., Café Nihillsmus 1899 m. ir kt.). Pastatų projektams būdingos aiškių geometrinių formų kompozicijos, didelės vidaus erdvės. Jo projektuoti gyvenamieji pastatai (vila Karma Klarense, prie Montrė, Šveicarijoje, 1904–1906 m.; „Šteinerių namas” (Haus Steiner) Vienoje, 1910 m.; „Šojų namas” (Haus Scheu) Vienoje, 1912 m.) su plokščiais stogais, baltomis sienomis, paprastais fasadais ir atviru suplanavimu kai kurių architektūros istorikų laikomi modernizmo architektūros pirmtakais.
Žymiausias iš A. Loso didesnių projektų – Goldmano ir Salačo administracinis pastatas Vienoje (1910 m., dabar bankas), sukėlęs mieste protesto bangą dėl paprasto fasado be puošybos, tik su lygia pirmų aukštų marmuro apdaila, aikštėje priešais puošnius Hofburgo rūmus. Kiti svarbesni A. Loso projektai: Tristano Cara namas Paryžiuje (Maison Tzara, 1926 m.) ir Miulerių vila Prahoje (Villa Müller,1930 m.).
Parašė architektūros veikalų – knygų, straipsnių. Veikaluose „Kalbant tuštumai“ (Ins Leere geschprochen; 1897–1900 m.) bei „Ornamentas ir nusikaltimas“ (Ornament und Verbrechen; 1908 m.) aštriai kritikavo secesijos stiliaus architektūrą, neigė ornamentalizmą ir siūlė architektūroje naudoti formas, kurios nebūtų dirbtinos ir perdėtai įmantrios. Manė, kad viduriniosios klasės komforto reikalavimus atitinkančiai gyvenamajai aplinkai sukurti labiausiai tiktų paprasti, lygūs paviršiai ir atviras suplanavimas. A. Loso projektai ir veikalai turėjo įtakos architektų, pradininkų, kartai – Valteriui Gropijui, Liudvigui Mysui van der Rohei, Le Korbiuzjė, Jakobui Johanesui Piteriui Audui ir kitiems.
Galerija
- Vila Karma Šveicarijoje – pirmasis A. Loso pastato projektas
- Goldmano ir Salačo administracinis pastatas arba „Loso namas” (Looshaus) Vienoje, Šv. Mykolo aikštėje
- Tristano Cara namo Paryžiuje pagrindinis fasadas
- Miulerių vila Prahoje, dabar muziejus
Bibliografija
- „Ornamentas ir nusikaltimas” (Ornament und Verbrechen), su Adolfu Opeliu, 1908.
- „Kalbant tuštumai 1897–1900” (Ins Leere gesprochen 1897–1900), 1921.
- „Visgi” (Trotzdem), 1931.
- „Potiomkino miestas: Dingę raštai. 1897–1933” (Die Potemkin’sche Stad: Verschollene Schrift), 1897–1933, išleista 1983.
Šaltiniai
- Adolf Loos, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-07-29. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
- Evan Rawn, Spotlight: Adolf Loos, ArchDaily, 2019-12-10. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- Adolf Loos, YourDictionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
- Rowan Moore, Learning to Dwell: Adolf Loos in the Czech Lands – review, The Guardian, 2011-02-20. Nuoroda tikrinta 2021-12-19.
- Adolf Loos, Encyclopaedia Britannica, 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
- Inga Karlštrēma, Modernisms, arhitektūrā, Nacionālā enciklopēdija, 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolf Loos, Kas yra Adolf Loos? Ką reiškia Adolf Loos?
Adolfas Losas vok Adolf LoosAdolfas Losas 1904 m Gime 1870 m gruodzio 10 d Brno Austrija VengrijaMire 1933 m rugpjucio 23 d 62 metai Kalksburgas AustrijaVeikla austru architektasZinomas a uz modernizmo architekturos teoretikasVikiteka Adolf Loos Adolfas Losas vok Adolf Loos 1870 m gruodzio 10 d Brno 1933 m rugpjucio 23 d Kalksburge prie Vienos austru architektas architekturos teoretikas A Loso projektai ir architekturos veikalai turejo įtakos Europos moderniosios architekturos raidai BiografijaGime Briune dabar Brno murininko skulptoriaus seimoje mokesi valstybineje aukstojoje technikos mokykloje Reichenberge dabar Liberecas dvejus metus tarnavo kariuomeneje Po tarnybos 1889 1890 ir 1892 1893 m mokesi Aukstojoje technikos mokykloje Dresdene 1893 1897 m gyveno Jungtinese Valstijose dirbo murininku grindu klojiku indu ploveju Nuo 1897 m gyveno Vienoje vertesi privacia architekto praktika Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare 1920 1922 m dirbo Vienos vyriausiuoju architektu veliau atsistatydino isvyko į Prancuzija 1924 1928 m gyveno Paryziuje 1928 m grįzo į Austrija kur gyveno iki savo mirties 1933 m Turejo klausos negalia Buvo vedes tris kartus gyvenimo pabaigoje pateko į pedofilijos skandala KurybaA Loso kurybai turejo įtakos Cikagos mokykla Kuryboje atsisake tuometineje architekturoje vyravusiu secesijos moderno ir principu puosybos Pirmuosius projektus parenge kaviniu ir parduotuviu interjerams Vienoje tiesiu liniju be puosybos kavines Cafe Museum 1898 m Cafe Nihillsmus 1899 m ir kt Pastatu projektams budingos aiskiu geometriniu formu kompozicijos dideles vidaus erdves Jo projektuoti gyvenamieji pastatai vila Karma Klarense prie Montre Sveicarijoje 1904 1906 m Steineriu namas Haus Steiner Vienoje 1910 m Soju namas Haus Scheu Vienoje 1912 m su ploksciais stogais baltomis sienomis paprastais fasadais ir atviru suplanavimu kai kuriu architekturos istoriku laikomi modernizmo architekturos pirmtakais Zymiausias is A Loso didesniu projektu Goldmano ir Salaco administracinis pastatas Vienoje 1910 m dabar bankas sukeles mieste protesto banga del paprasto fasado be puosybos tik su lygia pirmu aukstu marmuro apdaila aiksteje priesais puosnius Hofburgo rumus Kiti svarbesni A Loso projektai Tristano Cara namas Paryziuje Maison Tzara 1926 m ir Miuleriu vila Prahoje Villa Muller 1930 m Parase architekturos veikalu knygu straipsniu Veikaluose Kalbant tustumai Ins Leere geschprochen 1897 1900 m bei Ornamentas ir nusikaltimas Ornament und Verbrechen 1908 m astriai kritikavo secesijos stiliaus architektura neige ornamentalizma ir siule architekturoje naudoti formas kurios nebutu dirbtinos ir perdetai įmantrios Mane kad viduriniosios klases komforto reikalavimus atitinkanciai gyvenamajai aplinkai sukurti labiausiai tiktu paprasti lygus pavirsiai ir atviras suplanavimas A Loso projektai ir veikalai turejo įtakos architektu pradininku kartai Valteriui Gropijui Liudvigui Mysui van der Rohei Le Korbiuzje Jakobui Johanesui Piteriui Audui ir kitiems GalerijaVila Karma Sveicarijoje pirmasis A Loso pastato projektas Goldmano ir Salaco administracinis pastatas arba Loso namas Looshaus Vienoje Sv Mykolo aiksteje Tristano Cara namo Paryziuje pagrindinis fasadas Miuleriu vila Prahoje dabar muziejusBibliografija Ornamentas ir nusikaltimas Ornament und Verbrechen su Adolfu Opeliu 1908 Kalbant tustumai 1897 1900 Ins Leere gesprochen 1897 1900 1921 Visgi Trotzdem 1931 Potiomkino miestas Dinge rastai 1897 1933 Die Potemkin sche Stad Verschollene Schrift 1897 1933 isleista 1983 SaltiniaiAdolf Loos Visuotine lietuviu enciklopedija 2021 07 29 Nuoroda tikrinta 2021 12 20 Evan Rawn Spotlight Adolf Loos ArchDaily 2019 12 10 Nuoroda tikrinta 2021 12 18 Adolf Loos YourDictionary Nuoroda tikrinta 2021 12 20 Rowan Moore Learning to Dwell Adolf Loos in the Czech Lands review The Guardian 2011 02 20 Nuoroda tikrinta 2021 12 19 Adolf Loos Encyclopaedia Britannica 2021 12 06 Nuoroda tikrinta 2021 12 20 Inga Karlstrema Modernisms arhitektura Nacionala enciklopedija 2021 05 07 Nuoroda tikrinta 2021 12 20