Profesorius emeritas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Emeritas (lot. emerere (taip pat Deponens emereri) – „paveldėti teisę (į ką nors)“; „ištarnauti, pasenti, tapti nereikalingu“) – profesoriui, kitam dėstytojui, dvasininkui (pvz., vyskupui) suteikiamas vardas, paprastai dėl amžiaus atleidžiant nuo kasdienių pareigų ėjimo.

Emerito sąvoka pradžioje buvo taikoma kareiviams („stipendia emeritus“; taip pat „veteranas“). Emerito vardas aukštosiose mokyklose paprastai yra suteikiamas vyresniems nei 65 metų profesoriams, gali būti už ypatingus nuopelnus universitetui (pvz., VU). Sprendimą dėl vardo suteikimo priima . Profesoriaus emerito statusas įsigalioja nutrūkus darbo sutarčiai su universitetu ir suteikia teisę užsiimti mokslo ir studijų veikla. Emerito statusas nėra tolygus pensininkui. Pensininkas yra visiškai atleidžiamas nuo pareigų vykdymo, o emeritas iš dalies tebetęsia savo darbą mokslinėje srityje. Emerito piniginis atlygis paprastai didesnis nei pensininko ir būna artimas paskutiniam mokslininko atlyginimui. Po emeritacijos profesorius arba dėstytojas paprastai praranda savo administracinius postus universiteto ar fakulteto valdymo struktūroje, tačiau toliau vykdo mokslinius tyrimus arba jiems vadovauja, kuruoja magistrų arba doktorantūros mokslinius darbus, gali būti akademinių egzaminų komisijų nariais, dirbti ekspertais teismams ar prokuratūrai.