Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ParagvajiečiaiParagvajiečiai Oveča Ragė šventė Gyventojų skaičius gt 6 mln Populiacija šalyse Paragvajus 5 6 mln Argenti
Paragvajiečiai
| Paragvajiečiai | |
|---|---|
Paragvajiečiai (Oveča Ragė šventė) | |
| Gyventojų skaičius | >6 mln. |
| Populiacija šalyse | Paragvajus: 5–6 mln. Argentina: 325 000 |
| Kalba (-os) | gvaranių, ispanų |
| Religijos | katalikybė |
| Giminingos etninės grupės | gvaraniai, ispanai, brazilai, argentiniečiai, urugvajiečiai, kiti lotynoamerikiečiai |
| Vikiteka: | Paragvajiečiai |
Paragvajiečiai (isp. Paraguayos, gvar. Ava Paraguaigua) – tauta, apgyvendinusi vidurio Pietų Amerikos šalį Paragvajų. Taip pat gyvena išeivijoje – Argentinoje ir Brazilijoje. Populiacija – >6 mln. žmonių (XX a. II pusė). 80–95 % pargvajiečių kalba gvaranių kalba (tupių-gvaranių šeima), kiek daugiau nei pusė gyventojų kalba ispaniškai. Taip pat plačiai vartoja šių dviejų kalbų mišinį – žopara. Beveik visi tikintieji – katalikai.
Paragvajiečių tautos branduolį sudaro metisai – indėnų (daugiausia gvaranių) ir ispanų palikuonys. Taip pat paragvajiečių etnogenezėje mažesniu lygmeniu dalyvavo Afrikos juodaodžiai, baskai, vokiečiai, vėliau brazilai. Paragvajiečių nacija susikūrė kovojant prieš ispanų kolonizatorius bei 1811 m. sukūrus nepriklausomą valstybę. Didelis sukrėtimas paragvajiečių tautai buvo 1864–1870 m. Brazilijai, Argentinai ir Urugvajui pralaimėtas Trigubo Aljanso karas – šalis neteko pusės savo ploto ir beveik visų vyrų. Po 1870 m. šalis leido didesnę imigraciją iš Europos.
Dauguma paragvajiečių užsiima žemės ūkiu, daugiausia ganykline gyvulininkyste (augina galvijus, arklius, ožkas), verčiasi žemdirbyste (medvilnė, soja, matė, kukurūzai, ryžiai ir kt.), miškų ūkiu. XX a. II pusėje išaugo pramonės ir samdomo darbo svarba.
Dauguma paragvajiečių gyvena kaimuose, sudarytuose iš 100–130 namų. Tradicinis būstas iš trijų sienų, suręstų iš neapdirbtų plytų, stogas iš šiaudų, cukranendrių arba palmių lapų, paremtas bambukiniais žardžiais, su plūkta asla, aptvertas nendrių ar bambukų tvora.
Apranga kreolinė, kaimuose dažnai namudinės gamybos.
Paragvajiečių virtuvės pagrindą sudaro kukurūzai, ankštiniai, manijokas. Mėgiami kukurūzų miltų pyragėliai (čipasai), kukurūzų košė (abati pororo), pelenuose ir palmių lapuose kepta kukurūzų tešla. Labai plačiai vartojama vietinė arbata – matė. Iš palmės vatai vaisių sunkiamas aliejus, o iš jos sulčių gaminamas alkoholinis gėrimas čiča.
Turi išlaikę liaudies muzikos tradicijas, išlikę senieji instrumentai, dainos, šokiai. Tradicinis muzikos stilius – , taip pat plačiai paplitusi polka. Grojama arfomis, gitaromis. Paplitęs namudinis audimas paprastomis gulsčiomis staklėmis, pončų siuvimas, liaudies menu laikomas siuvinėjimas kryželiu (), puodininkystė, molinių statulėlių gamyba. Liaudies literatūroje gausu indėnų tautosakos motyvų.
- Paragvajietės tautinis rūbas
- Paragvajiečių valstiečiai dirba
- Paragvajietė (1879 m., Juan Manuel Blanes)
- Tradicinis siuvinėjimas Ñandutí
Šaltiniai
- Парагвайцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paragvajiečiai, Kas yra Paragvajiečiai? Ką reiškia Paragvajiečiai?
ParagvajieciaiParagvajieciai Oveca Rage svente Gyventoju skaicius gt 6 mln Populiacija salyse Paragvajus 5 6 mln Argentina 325 000 Ispanija 80 000 Brazilija 60 000 Jungtines Amerikos Valstijos 20 000Kalba os gvaraniu ispanuReligijos katalikybeGiminingos etnines grupes gvaraniai ispanai brazilai argentinieciai urugvajieciai kiti lotynoamerikieciaiVikiteka Paragvajieciai Paragvajieciai isp Paraguayos gvar Ava Paraguaigua tauta apgyvendinusi vidurio Pietu Amerikos salį Paragvaju Taip pat gyvena iseivijoje Argentinoje ir Brazilijoje Populiacija gt 6 mln zmoniu XX a II puse 80 95 pargvajieciu kalba gvaraniu kalba tupiu gvaraniu seima kiek daugiau nei puse gyventoju kalba ispaniskai Taip pat placiai vartoja siu dvieju kalbu misinį zopara Beveik visi tikintieji katalikai Paragvajieciu tautos branduolį sudaro metisai indenu daugiausia gvaraniu ir ispanu palikuonys Taip pat paragvajieciu etnogenezeje mazesniu lygmeniu dalyvavo Afrikos juodaodziai baskai vokieciai veliau brazilai Paragvajieciu nacija susikure kovojant pries ispanu kolonizatorius bei 1811 m sukurus nepriklausoma valstybe Didelis sukretimas paragvajieciu tautai buvo 1864 1870 m Brazilijai Argentinai ir Urugvajui pralaimetas Trigubo Aljanso karas salis neteko puses savo ploto ir beveik visu vyru Po 1870 m salis leido didesne imigracija is Europos Dauguma paragvajieciu uzsiima zemes ukiu daugiausia ganykline gyvulininkyste augina galvijus arklius ozkas verciasi zemdirbyste medvilne soja mate kukuruzai ryziai ir kt misku ukiu XX a II puseje isaugo pramones ir samdomo darbo svarba Dauguma paragvajieciu gyvena kaimuose sudarytuose is 100 130 namu Tradicinis bustas is triju sienu surestu is neapdirbtu plytu stogas is siaudu cukranendriu arba palmiu lapu paremtas bambukiniais zardziais su plukta asla aptvertas nendriu ar bambuku tvora Apranga kreoline kaimuose daznai namudines gamybos Paragvajieciu virtuves pagrinda sudaro kukuruzai ankstiniai manijokas Megiami kukuruzu miltu pyrageliai cipasai kukuruzu kose abati pororo pelenuose ir palmiu lapuose kepta kukuruzu tesla Labai placiai vartojama vietine arbata mate Is palmes vatai vaisiu sunkiamas aliejus o is jos sulciu gaminamas alkoholinis gerimas cica Turi islaike liaudies muzikos tradicijas islike senieji instrumentai dainos sokiai Tradicinis muzikos stilius taip pat placiai paplitusi polka Grojama arfomis gitaromis Paplites namudinis audimas paprastomis gulsciomis staklemis poncu siuvimas liaudies menu laikomas siuvinejimas kryzeliu puodininkyste moliniu statuleliu gamyba Liaudies literaturoje gausu indenu tautosakos motyvu Paragvajietes tautinis rubas Paragvajieciu valstieciai dirba Paragvajiete 1879 m Juan Manuel Blanes Tradicinis siuvinejimas NandutiSaltiniaiParagvajcy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999