Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Slovakijos politinė sistema yra apibrėžta šalies ir padalinta į tris valdžios šakas įstatymų leidžiamąja vykdomąją ir te
Slovakijos politinė sistema
Slovakijos politinė sistema yra apibrėžta šalies ir padalinta į tris valdžios šakas: įstatymų leidžiamąja, vykdomąją ir teisminę. Slovakija yra konstitucinė demokratija ir yra priskiriama prie turinčių .
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 150 vietų parlamentui vadinamam Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba (slov. Národná rada Slovenskej republiky). Vykdomoji valdžia susideda iš prezidento, , ministerijų ir kitų institucijų. Teisminei valdžiai priklauso , , regioniniai, apylinkių ir kariuomenės teismai.
Konstitucija
Slovakijos Konstitucija buvo priimta 1992 m. rugsėjo 1 d., o įsigaliojo spalio 1 d. Ji buvo pakeista 1998 m. rugsėjį, kuomet buvo įteisinti tiesioginiai prezidento rinkimai, ir 2001 m. vasarį, vykdant įstojimo į ES reikalavimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų, 150 vietų parlamentui, vadinamam Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba (slov. Národná rada Slovenskej republiky). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Jais gali tapti visi 21 metų sulaukę Slovakijos piliečiai, kurie nuolat gyvena šalyje.
Pagal , parlamentas atsakingas už įstatymų leidybą; konstitucijos pataisų priėmimą; referendumų skelbimą; vykdomosios valdžios institucijų (ministerijų, administravimo vienetų) kūrimą; teisėjų skyrimą bei teisėjų nominavimą; karo skelbimą užpuolimo atveju; karinių pajėgų siuntimą į užsienį, bei kt.
Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia susideda iš prezidento, , ministerijų ir kitų institucijų.
Prezidentas
Penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas yra šalies ir vyriausybės vadovas. Jo galios yra palyginti silpnos.
Šiuo metu prezidento pareigas eina Zuzana Čaputova.
Ministras pirmininkas
Ministras pirmininkas yra skiriamas prezidento, tačiau turi gauti parlamento patvirtinimą. Dažniausiai jo pareigas užima parlamento rinkimus laimėjusios partijos lyderis.
Šiuo metu ministro pirmininko pareigas eina .
Teisminė valdžia
Teisminei valdžiai priklauso , , regioniniai, apylinkių ir kariuomenės teismai.
Rinkimai
Slovakijoje visuotiniuose rinkimuose renkami parlamento nariai ir prezidentas. Rinkimai į parlamentą vykdomi kas ketverius metus, taikant proporcinę sistemą. Prezidentas renkamas kas penkerius metus, dviejų etapų rinkimuose.
Politinės partijos
Slovakijos partinė sistema pasižymi naujų partijų gausa, fragmentiškumu, griežto kairės ir dešinės pasiskirstymo nebuvimu, stiprių liberalios pakraipos partijų nebuvimu. Partijos skyla bei jungiasi, kuriasi naujos, vienijasi seniau suskilusios, rinkimuose iškyla anksčiau nefigūravusios, neretai populistinės pakraipos grupės. Kaip ir daugumoje postsovietinių šalių, Slovakijoje egzistuoja politinės tradicijos, principingumo trūkumas, o tuo pačiu ir elektorato patiklumas, itin lengvas valdžios atidavimas daug žadančioms, „gelbėtojų“ vaidmenį prisiimančioms politinėms grupėms. Pastebimas partijų su stipriu lyderiu populiarumas.
Šiuo metu pagrindinės Slovakijos partijos yra Kryptis – socialdemokratija (Smer – sociálna demokracia, Smer), (Slovenská demokratická a kresťanská únia - Demokratická strana, SDKÚ–DS), Slovakų nacionalinė partija (Slovenská národná strana, SNS), Vengrų koalicijos partija (Strana maďarskej koalície - Magyar Koalíció Pártja, SMK-MKP), Žmonių partija – judėjimas už demokratinę Slovakiją (Ľudová strana – Hnutie za demokratické Slovensko, LS-HZDS).
Istorija
Nuo pat pirmųjų rinkimų 1992 m. politinės kairės ir dešinės perskyra Slovakijoje nevaidino lemiamo vaidmens ir partijos rėmėsi daugiausiai to laikotarpio aktualiomis temomis. Šie klausimai lemdavo partijų bendradarbiavimą ir sugebėdavo koalicijose išlaikyti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamų pakraipų grupes. Iki 1998 metų tokiais buvo nacionalistiniai ir identiteto klausimai, kurie į šalį nustumdavo ekonomines bei socialines reformas, tarptautinio įvaizdžio gerinimą bei integraciją į tarptautines organizacijas. Užsienio politika buvo gana ribota, su prorusiškais elementais, nors tuo pačiu buvo svarstoma ir narystė Europos Sąjungoje bei NATO. Per šį laikotarpį išryškėjo partijų susiskaidymas į du stambesnius blokus: nacionalistines konservatyvias dešinės pakraipos partijas esančias valdžioje ir permainų siekiančią opoziciją.
Po 1998 metų rinkimų sustiprėjo provakarietišką poziciją atstovaujančios partijos, šalis ėmė gana aktyviai dalyvauti eurointegraciniuose procesuose. Partijų programose kaip niekad anksčiau ėmė dominuoti socioekonominiai klausimai. 2006-tųjų rinkimai atnešė šiek tiek sumaišties, nes laimėjusi kairiųjų partija sudarė koaliciją su 1992-1998 metų laikotarpiu valdžiusiais dešiniaisiais. Buvo sunerimta, kad toks prieštaringas susivienijimas gali įvesti nestabilumo ir paveikti ekonominių reformų vykdymą. Visgi pastebima, jog koalicijos dešinieji pritaria kairiųjų požiūriui į socioekonominę politiką ir dėl to nekyla didesnių nesutarimų.
Išnašos
- Paul Webb, Stephen White. Party Politics in New Democracies. Oxford University Press, 2007. 126 psl.
- Webb, A. The Routledge Companion to Central and Eastern Europe Since 1919. Routledge, 2008
- Paul G. Lewis. Party Development and Democratic Change in Post-Communist Europe: The First Decade. Routledge, 2001. 126-139 psl.
- Slovakia: Rolling Back Reforms After Euro Entry? Archyvuota kopija 2009-01-07 iš Wayback Machine projekto., Kristina Mikulová, Central Europe Digest, 2007.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovakijos politinė sistema, Kas yra Slovakijos politinė sistema? Ką reiškia Slovakijos politinė sistema?
Slovakijos politine sistema yra apibrezta salies ir padalinta į tris valdzios sakas įstatymu leidziamaja vykdomaja ir teismine Slovakija yra konstitucine demokratija ir yra priskiriama prie turinciu Įstatymu leidziamoji valdzia priklauso 150 vietu parlamentui vadinamam Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba slov Narodna rada Slovenskej republiky Vykdomoji valdzia susideda is prezidento ministeriju ir kitu instituciju Teisminei valdziai priklauso regioniniai apylinkiu ir kariuomenes teismai KonstitucijaPagrindinis straipsnis Slovakijos Konstitucija buvo priimta 1992 m rugsejo 1 d o įsigaliojo spalio 1 d Ji buvo pakeista 1998 m rugsejį kuomet buvo įteisinti tiesioginiai prezidento rinkimai ir 2001 m vasarį vykdant įstojimo į ES reikalavimus Įstatymu leidziamoji valdziaPagrindinis straipsnis Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba Įstatymu leidziamoji valdzia priklauso vienu rumu 150 vietu parlamentui vadinamam Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba slov Narodna rada Slovenskej republiky Parlamento nariai renkami ketveriu metu kadencijai pagal proporcine rinkimu sistema Jais gali tapti visi 21 metu sulauke Slovakijos pilieciai kurie nuolat gyvena salyje Pagal parlamentas atsakingas uz įstatymu leidyba konstitucijos pataisu priemima referendumu skelbima vykdomosios valdzios instituciju ministeriju administravimo vienetu kurima teiseju skyrima bei teiseju nominavima karo skelbima uzpuolimo atveju kariniu pajegu siuntima į uzsienį bei kt Vykdomoji valdziaVykdomoji valdzia susideda is prezidento ministeriju ir kitu instituciju Prezidentas Pagrindinis straipsnis Slovakijos prezidentas Penkeriu metu kadencijai visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas yra salies ir vyriausybes vadovas Jo galios yra palyginti silpnos Siuo metu prezidento pareigas eina Zuzana Caputova Ministras pirmininkas Pagrindinis straipsnis Ministras pirmininkas yra skiriamas prezidento taciau turi gauti parlamento patvirtinima Dazniausiai jo pareigas uzima parlamento rinkimus laimejusios partijos lyderis Siuo metu ministro pirmininko pareigas eina Teismine valdziaTeisminei valdziai priklauso regioniniai apylinkiu ir kariuomenes teismai RinkimaiPagrindinis straipsnis Slovakijoje visuotiniuose rinkimuose renkami parlamento nariai ir prezidentas Rinkimai į parlamenta vykdomi kas ketverius metus taikant proporcine sistema Prezidentas renkamas kas penkerius metus dvieju etapu rinkimuose Politines partijosPagrindinis straipsnis Slovakijos politines partijos Slovakijos partine sistema pasizymi nauju partiju gausa fragmentiskumu griezto kaires ir desines pasiskirstymo nebuvimu stipriu liberalios pakraipos partiju nebuvimu Partijos skyla bei jungiasi kuriasi naujos vienijasi seniau suskilusios rinkimuose iskyla anksciau nefiguravusios neretai populistines pakraipos grupes Kaip ir daugumoje postsovietiniu saliu Slovakijoje egzistuoja politines tradicijos principingumo trukumas o tuo paciu ir elektorato patiklumas itin lengvas valdzios atidavimas daug zadancioms gelbetoju vaidmenį prisiimancioms politinems grupems Pastebimas partiju su stipriu lyderiu populiarumas Siuo metu pagrindines Slovakijos partijos yra Kryptis socialdemokratija Smer socialna demokracia Smer Slovenska demokraticka a krestanska unia Demokraticka strana SDKU DS Slovaku nacionaline partija Slovenska narodna strana SNS Vengru koalicijos partija Strana madarskej koalicie Magyar Koalicio Partja SMK MKP Zmoniu partija judejimas uz demokratine Slovakija Ľudova strana Hnutie za demokraticke Slovensko LS HZDS Istorija Nuo pat pirmuju rinkimu 1992 m politines kaires ir desines perskyra Slovakijoje nevaidino lemiamo vaidmens ir partijos remesi daugiausiai to laikotarpio aktualiomis temomis Sie klausimai lemdavo partiju bendradarbiavima ir sugebedavo koalicijose islaikyti is pirmo zvilgsnio sunkiai suderinamu pakraipu grupes Iki 1998 metu tokiais buvo nacionalistiniai ir identiteto klausimai kurie į salį nustumdavo ekonomines bei socialines reformas tarptautinio įvaizdzio gerinima bei integracija į tarptautines organizacijas Uzsienio politika buvo gana ribota su prorusiskais elementais nors tuo paciu buvo svarstoma ir naryste Europos Sajungoje bei NATO Per sį laikotarpį isryskejo partiju susiskaidymas į du stambesnius blokus nacionalistines konservatyvias desines pakraipos partijas esancias valdzioje ir permainu siekiancia opozicija Po 1998 metu rinkimu sustiprejo provakarietiska pozicija atstovaujancios partijos salis eme gana aktyviai dalyvauti eurointegraciniuose procesuose Partiju programose kaip niekad anksciau eme dominuoti socioekonominiai klausimai 2006 tuju rinkimai atnese siek tiek sumaisties nes laimejusi kairiuju partija sudare koalicija su 1992 1998 metu laikotarpiu valdziusiais desiniaisiais Buvo sunerimta kad toks priestaringas susivienijimas gali įvesti nestabilumo ir paveikti ekonominiu reformu vykdyma Visgi pastebima jog koalicijos desinieji pritaria kairiuju poziuriui į socioekonomine politika ir del to nekyla didesniu nesutarimu IsnasosPaul Webb Stephen White Party Politics in New Democracies Oxford University Press 2007 126 psl Webb A The Routledge Companion to Central and Eastern Europe Since 1919 Routledge 2008 Paul G Lewis Party Development and Democratic Change in Post Communist Europe The First Decade Routledge 2001 126 139 psl Slovakia Rolling Back Reforms After Euro Entry Archyvuota kopija 2009 01 07 is Wayback Machine projekto Kristina Mikulova Central Europe Digest 2007