Antarktidos oazės teritorijos Antarktidos žemyne nepadengtos nuolatine sniego ir ledo danga Užima nuo keliasdešimt iki š
Antarktidos oazės

Antarktidos oazės – teritorijos Antarktidos žemyne, nepadengtos nuolatine sniego ir ledo danga. Užima nuo keliasdešimt iki šimtų km² (didžiausia – , 952 km²). Nuo kitų Antarktidos teritorijų išsiskiria ne tokiu rūsčiu klimatu, arktinių dykumų kraštovaizdžiais, ištisus metus egzistuojančiais skysto vandens telkiniais, primityviais kriogeniniais dirvožemiais bei organine gyvybe. Antarktidos oazės skirstomos į tipines (priešelfines), tarpukalnių ir kalnų. Šiose oazėse įsikūrę dauguma antarktinių stočių.
Terminas oazė tokioms vietovėms naudojamas nuo 1938 m. (suteikė kanadiečių ekspedicija) kaip analogija į dykumų oazes.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 31
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antarktidos oazės, Kas yra Antarktidos oazės? Ką reiškia Antarktidos oazės?
Antarktidos oazes teritorijos Antarktidos zemyne nepadengtos nuolatine sniego ir ledo danga Uzima nuo keliasdesimt iki simtu km didziausia 952 km Nuo kitu Antarktidos teritoriju issiskiria ne tokiu rusciu klimatu arktiniu dykumu krastovaizdziais istisus metus egzistuojanciais skysto vandens telkiniais primityviais kriogeniniais dirvozemiais bei organine gyvybe Antarktidos oazes skirstomos į tipines prieselfines tarpukalniu ir kalnu Siose oazese įsikure dauguma antarktiniu stociu stotis Sirmacherio oazeje Terminas oaze tokioms vietovems naudojamas nuo 1938 m suteike kanadieciu ekspedicija kaip analogija į dykumu oazes SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 31