KhoekhoenNama XX a pradžiojePopuliacija šalyse Botsvana Namibija PARKalba os koisanų kalbosReligijos Koikojų mitologijaG
Hotentotai

Khoekhoen | |
---|---|
Nama XX a. pradžioje | |
Populiacija šalyse | Botsvana, Namibija, PAR |
Kalba (-os) | koisanų kalbos |
Religijos | Koikojų mitologija |
Giminingos etninės grupės | sanai, , zulai |
Koikojai (khoekhoen), kitaip žinomi kaip hotentotai, choichojai, chojai − kultūriškai susijusių tautų grupė, gyvenanti Pietinėje Afrikoje, daugiausia dabartinėje Botsvanoje ir Namibijoje. Jie sudaro dalį koisanų ir išskiriami nuo sanų.
Jų savivardis kilo iš žodžio khoe, reiškiančio „žmogus“, jį sudvigubinus ir pridėjus daugiskaitos galūnę n. Tokiu būdu jis reiškia "žmonių žmonės". Pavadinimas „hotentotai“ buvo duotas kolonistų vakariečių. Dabar šis terminas laikomas žeminančiu.
Koikojai kalba keletu giminingų kalbų, kurių dauguma priklauso koisanų kalbų koikojų kalbų grupei.
Įvairovė
XIX a. buvo žinomos keletas didelių koikojų etninių grupių, pavyzdžiui, nama, einiai, korana, xiri ir kt. Šiuo metu tėra išlikę trys koikojų etninės grupės: nama, damarai ir , visos kalbančios namų kalba.
Istorija ir kultūra
Koikojų etnogenezė įvyko kažkur Botsvanoje, primityviems koisanų protėviams bendraujant su kultūriškai pažangesniais bantais, iš kurių šie perėmė keramikos, metalų lydimo, gyvulininkystės tradicijas. Taip jie išsiskyrė nuo sanų (bušmėnų), kurie liko medžiotojai-rankiotojai. Šis išsiskyrimas įvyko I mūsų eros tūkstantmetyje.
Tuo metu koikojai, stumiami iš šiaurės rytų bantų, migravo dviem pagrindiniais srautais - į vakarus iki pakrantės ir po to į pietus, ir tiesiogiai į pietus, kirsdami .
Nuo XVII a. koikojams susiduriant su europiečiais, jų tarpe plito ligos, netenkant žemių prasidėjo tarpusavio karai, kurie išnaikino didelę dalį populiacijos. Kolonizacija sunaikino tradicinę visuomenės struktūrą, gyvenimo būdą. Atėmus jų žemes, didelė dalis koikojų ėmė tarnauti kolonizatorių fermose, dalis jų susimaišė su kitomis bantų grupėmis - ypač daug jų dalyvavo etnogenezėje. Nemaža dalis koikojų maišėsi su afrikanais. Taip susiformavo etninės grupės, pvz., ir kt.
Didžiausia iki XX a. išlikusi koikojų etninė grupė buvo nama, kurie nuožmiai kovojo su kolonizatoriais Namibijoje. Jiems pralaimėjus, 1904-07 m. vyko , kurio metu išnaikinta pusė namų populiacijos.
Šaltiniai
- Hotentotai. Koikojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 664 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hotentotai, Kas yra Hotentotai? Ką reiškia Hotentotai?
KhoekhoenNama XX a pradziojePopuliacija salyse Botsvana Namibija PARKalba os koisanu kalbosReligijos Koikoju mitologijaGiminingos etnines grupes sanai zulai Koikojai khoekhoen kitaip zinomi kaip hotentotai choichojai chojai kulturiskai susijusiu tautu grupe gyvenanti Pietineje Afrikoje daugiausia dabartineje Botsvanoje ir Namibijoje Jie sudaro dalį koisanu ir isskiriami nuo sanu Ju savivardis kilo is zodzio khoe reiskiancio zmogus jį sudvigubinus ir pridejus daugiskaitos galune n Tokiu budu jis reiskia zmoniu zmones Pavadinimas hotentotai buvo duotas kolonistu vakarieciu Dabar sis terminas laikomas zeminanciu Koikojai kalba keletu giminingu kalbu kuriu dauguma priklauso koisanu kalbu koikoju kalbu grupei ĮvairoveXIX a buvo zinomos keletas dideliu koikoju etniniu grupiu pavyzdziui nama einiai korana xiri ir kt Siuo metu tera islike trys koikoju etnines grupes nama damarai ir visos kalbancios namu kalba Istorija ir kulturaSvarbiausias koikoju gyvulys karves kuriu veisle kilusi is nguniu galvijo Koikoju etnogeneze įvyko kazkur Botsvanoje primityviems koisanu proteviams bendraujant su kulturiskai pazangesniais bantais is kuriu sie pereme keramikos metalu lydimo gyvulininkystes tradicijas Taip jie issiskyre nuo sanu busmenu kurie liko medziotojai rankiotojai Sis issiskyrimas įvyko I musu eros tukstantmetyje Tuo metu koikojai stumiami is siaures rytu bantu migravo dviem pagrindiniais srautais į vakarus iki pakrantes ir po to į pietus ir tiesiogiai į pietus kirsdami Nuo XVII a koikojams susiduriant su europieciais ju tarpe plito ligos netenkant zemiu prasidejo tarpusavio karai kurie isnaikino didele dalį populiacijos Kolonizacija sunaikino tradicine visuomenes struktura gyvenimo buda Atemus ju zemes didele dalis koikoju eme tarnauti kolonizatoriu fermose dalis ju susimaise su kitomis bantu grupemis ypac daug ju dalyvavo etnogenezeje Nemaza dalis koikoju maisesi su afrikanais Taip susiformavo etnines grupes pvz ir kt Didziausia iki XX a islikusi koikoju etnine grupe buvo nama kurie nuozmiai kovojo su kolonizatoriais Namibijoje Jiems pralaimejus 1904 07 m vyko kurio metu isnaikinta puse namu populiacijos SaltiniaiHotentotai Koikojai Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 664 psl Vikiteka Koikojai vaizdine ir garsine medziaga