H. A. Niesselio misija

H. A. Nyselio misija – 1919 m. lapkričio 7 d. – 1919 m. gruodžio 16 d. veikusi karinė–diplomatinė Antantės misija Baltijos šalyse vadovaujama Prancūzijos generolo . Pagrindinis misijos tikslas buvo vokiečių – rusų bei bermontininkų karinių dalinių išvedimas iš Baltijos valstybių.

Veiklos pradžia

1919 m. spalio 28 d. G. Clemenceau suteikė gen. Niesselio vadovaujamai karinei misijai įgaliojimus ir instrukcijas prižiūrėti vokiečių karinių dalinių išvedimą iš Baltijos šalių. Misijos išlaidas dengė Prancūzija. Sąjungininkų komisija turėjo prižiūrėti vokiečių evakuaciją, tirti jos eigą, susisiekti su Vokietijos vyriausybe ir ją informuoti apie nenumatytus įvykius. Gen. Niesselio misija savo veiklą pradėjo 1919 m. lapkričio 7 d., atvykusi į Berlyną, kuriame susitiko su vokiečių komisija, vadovaujama viceadmirolo Hopmanno. Lapkričio 14 d. ištirti situacijos misija išvyko į Kauną. Veiklos pradžioje Niesselio misija buvo atsakinga už lietuvių ir vokiečių paliaubų sudarymą bei bermontininkų kariuomenės evakuaciją taip pat vienas iš gen. Niesselio uždavinių buvo išsaugoti Baltijos šalių telegrafo, radijo ryšio, geležinkelių infrastruktūrą (tai buvo būtina ir pačios misijos efektyvumui). Generolas tiksliai žinojo apie lietuvių ir bermontininkų kariuomenių judėjimą. Atvykęs į Lietuvą, Niesselis palaikė kontaktus su abejomis konfliktuojančiomis pusėmis. Misija naudojo šarvuotą traukinį kaip savo būstinę ir juo susisiekdavo tarp Lietuvos ir Vokietijos. Niesselis po keletą sykių lankėsi Tauragėje, Šiauliuose, Radviliškyje bei kitose bermontininkų užimtose teritorijose, vėliau ir Rygoje. Prie Tilžės įkūrė sekimo punktą, kad galėtų kontroliuoti vokiečių–rusų būrių susisiekimą su Vokietija ir jam trukdyti.

Tolesni įvykiai

Niesselio nurodymų bermontininkai nesilaikė, o Lietuvos vyriausybės atstovų visiškai nepaisė. Situacija pasikeitė Latvijos ir Lietuvos karinėms pajėgoms lapkričio 18 d. Bauskės, o lapkričio 21–22 d. Radviliškio mūšių metu sutriuškinus bermontininkus. Jie buvo priversti  Sąjungininkų komisijos narių prašyti pagalbos dėl saugaus pasitraukimo į Vokietiją. Paskelbus paliaubas tarp nugalėtųjų bermontininkų ir Lietuvos kariuomenės, Sąjungininkų misija sustabdė visas karines operacijas.

Vokiečių būrių evakuacija

Lapkričio mėn. pradžioje lietuvių ir vokiečių atstovai susitarė dėl vokiečių kariuomenės išvedimo sąlygų, o 1919 m. lapkričio 24 d. Sąjungininkų misijai tarpininkaujant derybose dėl paliaubų, vokiečių karinių dalių vadas W. Eberhardas įsipareigojo Lietuvos vyriausybei perduoti Lietuvoje esančią karinę amuniciją garantuojant, kad vokiečių kariuomenei nebus trukdoma evakuotis. Tačiau, nors lietuviai laikėsi paliaubų susitarimų, o Niesselio misija prižiūrėjo turto perdavimą, bermontininkai gabeno iš Lietuvos arba naikino amuniciją ir tik dalis jos buvo perduota. 1919 m. lapkričio 24 d. prasidėjo misijos atstovų vokiečių pasitraukimo stebėjimas ir koordinavimas. Karinės misijos veiklos pradžioje jų evakuacijos plano buvo tiksliai laikomasi, tačiau, vokiečių kariams pradėjus padrikai trauktis, procesas tapo sunkiai valdomas, ir vietoj pradžioje planuotos vienos savaitės, evakuacija užsitęsė apie tris. Tik 1919 m. gruodžio 8–9 d. Sąjungininkų karinė misija, organizavusi ir prižiūrėjusi visą vokiečių būrių išvedimą iš Baltijos šalių, pranešė, kad jų evakuacija geležinkeliu baigiama, o 1919 m. gruodžio 16 d. misija, įvykdžiusi jai iškeltus tikslus, baigė savo veiklą Lietuvoje.

Misijos nuopelnai Lietuvai

• Bermontininkų būrių išvedimas iš Lietuvos;
• Dalies bermontininkų amunicijos perdavimas Lietuvos kariuomenei;
• Telegrafo, radijo ryšio, geležinkelių išsaugojimas;
• Tarpininkavimas derybose tarp lietuvių ir vokiečių.

Šaltiniai

• „H. A. Niesselio karinė misija“, iš  Estela Gruzdienė "Užsienio valstybių karinės misijos pirmojoje Lietuvos respublikoje 1919–1920 m. ", 163–170 psl. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos institutas, 2011 m.