Elizabeth BlackburnElizabeth BlackburnGimė 1948 m lapkričio 26 d 76 metai Hobartas TasmanijaTautybė amerikietė ir austra

Elizabeth Blackburn

Elizabeth Blackburn
Gimė	1948 m. lapkričio 26 d. (76 metai) Hobartas, Tasmanija
Tautybė	amerikietė ir australė

Veikla	molekulinė biologija
Organizacijos	Jeilio universitetas Kalifornijos universitetas Berklyje

Alma mater	Melburno universitetas Kembridžo universitetas
Žymūs studentai	Carol W. Greider

Žymūs apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009) Laskerio apdovanojimas

Vikiteka	Elizabeth Helen Blackburn

Elizabetė Helena Blakbern (angl. Elizabeth Helen Blackburn, 1948 m. lapkričio 26 d. Hobartas, Tasmanija) – Amerikos ir Australijos biologė dirbanti Kalifornijos universitete San Fransiske. Ji studijuoja telomeras, chromosomų galuose esančias ir jas saugančias struktūras, prisidėjo atrandant telomerazę, fermentą, kuris gausina telomeras. Už tai 2009 m. jai, taip pat Carol W. Greider ir Jack W. Szostak, buvo įteikta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Ji taip pat dirbo medicinos etikos srityje.

Darbai molekulinės biologijos srityje

1970 m. baigė biochemijos bakalauro, o 1972 m. – magistro studijas Melburno universitete. 1975 m. Kembridžo universitete jai suteiktas molekulinės biologijos daktaro laipsnis. Nuo 1975 m. iki 1977 m. studijavo podoktorantūros stažuotėje Jeilio universitete. 1978 m. Blackburn prisijungė prie Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės biologijos departamento. 1990 m. ji persikėlė į mikrobiologijos ir imunologijos departamentą , kur nuo 1993 m. iki 1999 m. ėjo departamento pirmininkės pareigas. Šiuo metu ji šiame universitete yra biologijos ir fiziologijos profesorė, taip pat nenuolatinė Salko instituto daruotoja.

Bioetika

2001 m. Blackburn buvo paskirta prezidento patarėja bioetikos klausimais. Prieštaraudama JAV prezidento D. V. Bušo administracijos požiūriui, ji parėmė embrioninių žmogaus ląstelių tyrinėjimą. 2004 m. ji buvo atstatydinta iš šių pareigų.Dauguma mokslininkų tuo pasipiktino, mat jos atleidimą aiškino politinės opozicijos veiksmais, kuri buvo nepatenkinta Blackburn patarimais. Šiandien ji dirba Mokslo konsultacinėje taryboje, genetikos politikos institute.

Apdovanojimai ir pagerbimas

Prinstono universiteto garbės mokslų daktarė (2007)
Harvardo universiteto garbės mokslų daktarė
Eli Lilly tyrimų apdovanojimas mikrobiologijos ir imunologijos srityse (1988)
Nacionalinės mokslų akademijos molekulinės biologijos apdovanojimas (1990)
Jeilio universiteto garbės mokslų daktarė (1991)
Dėstytoja Harvėjaus bendruomenėje, Niujorke (1990)
Kalifornijos universiteto San Franciske Moterų fakulteto asociacijos apdovanojimas
Australijos premija (1998)
Gairdner Foundation International apdovanojimas (1998)
Harvey premija (1999)
Keio medicinos mokslų premija (1999)
Kalifornijos metų mokslininkė (1999)
Amerikos vėžio tyrimų asociacija – G. H.A. Clowes Memorial premija (2000)
Amerikos vėžininkų bendruomenės garbės medalis (2000)
AACR-Pezcoller Foundation International apdovanojimas už vėžio tyrinėjimus (2001)
General Motors Cancer Research Foundation Alfred P. Sloan apdovanojimas (2001)
American Society E. B.Wilson apdovanojimas už darbą ląstelės biologijos srityje (2001)
Robert J. ir Claire Pasarow Foundation medicinos apdovanojimas (2003)
Dr A. H. Heineken Medicinos premija (2004)
Franklino instituto, Bendžamino Franklino medalis už viso gyvenimo mokslinį darbą (2005)
Alberto Laskerio apdovanojimas už fundamentalų medicininį tyrinėjimą (2006) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
Peter Gruber Foundation genetikos premija (2006)
Wiley premija biomedicinos moksluose iš Wiley Foundation (pasidalino su Carol W. Greider)(2006)
Louisa Gross Horwitz premija (2007) (pasidalino su W. Greider ir Joseph G. Gall)
L’Oréal-UNESCO moterų mokslininkių apdovanojimas (2008)
Mike Hogg premija (2009)
Paul Ehrlich ir Ludwig Darmstaedter premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider)
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
Australijos ordino kavalierė (2010), už iškilų tarnavimą mokslui ir lyderiavimą biomedicinos tyrimuose.

Išrinkta:

Amerikos vėžio tyrimų asociacijos prezidentė 2010
Amerikos ląstelės biologijos bendruomenės prezidentė 1998

Yra narė:

Amerikos menų ir mokslų akademija (1991)
Londono karališkoji draugija (1992)
Amerikos mikrobiologijos akademija (1993)
Amerikos mokslo progreso asociacija (2000)
Nacionalinės mokslų akademijos užsienio narė (1993)
Medicinos instituto narė (2000)
Amerikos genetikų bendruomenės tarybos narė (2000–2002)
Australijos mokslų akademijos bendradarbė (2007)

2007 m. E. H. Blackburn pateko į Time laikraščio sudarytą 100 žmonių, kurie pakeitė pasaulį, sąrašą.

Šaltiniai

Papildymai. Blackburn Elizabeth Helen (Elizabetė Helena Blakbern). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 729 psl.
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC359389/?tool=pmcentrez Blackburn, E.; Rowley, J. (2004).
http://content.nejm.org/cgi/content/full/350/14/1379 Archyvuota kopija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto. Elizabeth Blackburn, N Engl J Med 350:1379-1380 (April 1, 2004)

Nuorodos

[1] Papildymai. Blackburn Elizabeth Helen (Elizabetė Helena Blakbern). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 729 psl.

[2] ttp://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC359389/?tool=pmcentrez Blackburn, E.; Rowley, J. (2004).

[3] ttp://content.nejm.org/cgi/content/full/350/14/1379 Archyvuota kopija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto. Elizabeth Blackburn, N Engl J Med 350:1379-1380 (April 1, 2004)