Šiaurės Anatolijos lūžisŠiaurės Anatolijos lūžis ir XX a žemės drebėjimaiPlokščių tektoninė padėtis Viduržemio jūros šia
Šiaurės Anatolijos lūžis

Šiaurės Anatolijos lūžis | |
Šiaurės Anatolijos lūžis ir XX a. žemės drebėjimai | |
Plokščių tektoninė padėtis Viduržemio jūros šiaurės rytuose. Geltona spalva pažymėtas Šiaurės Anatolijos lūžis. Rodyklės rodo Anatolijos ir Arabijos plokščių judėjimo kryptis Eurazijos plokštės atžvilgiu. | |
Šalis | Turkija |
---|---|
Regionai | , , |
Miestai | Stambulas, Bursa, Bolu, Tokatas, Erzindžanas, Erzurumas |
Savybės | |
Aukštis | 3 937 m |
Didžiausias gylis | 1 370 m |
Susidarę kalnai | Ponto kalnai, Kerohlu kalnai |
Ilgis | 1500 km |
Kryptis | Iš rytų į vakarus |
Tektonika | |
Plokštės | Anatolijos plokštė, Eurazijos plokštė |
Tipas | Gilusis lūžis |
Šiaurės Anatolijos lūžis (turk. Kuzey Anadolu Fay Hattı) – gilusis tektoninis lūžis, esantis šiaurės Anatolijoje. Lūžis formuoja tipo tektoninę ribą tarp Anatolijos ir Eurazijos plokščių. Lūžis tęsiasi į vakarus nuo susikirtimo su Rytų Anatolijos lūžiu ties Karliovos trijų plokščių (Anatolijos, Arabijos ir Eurazijos) susikirtimo vieta Turkijos rytuose, per šalies šiaurę iki pat Egėjo jūros. Lūžio ilgis – 1500 km. Jis driekiasi apie 20 km į pietus nuo Stambulo.
Šiaurės Anatolijos lūžis daugeliu atžvilgių panašus į San Andreaso lūžį Kalifornijoje. Abu yra žemyniniai transforminiai tektoniniai lūžiai, bei abu yra panašaus ilgio bei plokščių judėjimo greičio. Marmuro jūra, esanti netoli Stambulo, yra įduboje, panašioje į Saltono įdubą Kalifornijoje.
Žymesni žemės drebėjimai
Nuo pražūtingo , Šiaurės Anatolijos lūžio zonoje įvyko septyni žemės drebėjimai, kurių stiprumas buvo didesnis nei 7,0 balo, ir kiekvienas jų įvyko vis labiau į vakarus nutolusiame taške. Šį dėsningumą tiriantys seismologai mano, kad kiekvienas žemės drebėjimas gali sukelti kitą. Analizuodami kiekvieno didelio žemės drebėjimo išilgai lūžio sukeltą įtampą, jie galėjo numatyti , kuris 1999 m. rugpjūtį sukrėtė Izmito miestą. Manoma, kad ši žemės drebėjimų grandinė nėra baigtinė ir kad netrukus žemės drebėjimas įvyks toliau į vakarus nuo lūžio – galbūt netoli tankiai apgyvendinto Stambulo miesto.
Žemės drebėjimas | Magnitudė | Nukentėjusiųjų skaičius |
---|---|---|
7,8 | Daugiau nei 32 700 žuvusiųjų ir daugiau nei 100 000 sužeistųjų | |
1942 m. Niksaro-Erbaa | 7,0 | ~3 000 žuvusiųjų |
1943 m. Tosjos–Ladiko | 7,2 | 2 824 žuvusiųjų |
1944 m. Bolu–Geredės | 7,2 | 3 959 žuvusiųjų |
1949 m. Karliovos | 6,7 | 320 žuvusiųjų |
1951 m. Kuršunlu | 6,9 | 50 žuvusiųjų ir 3 354 sužeistųjų |
1957 m. Abanto | 7,1 | 52 žuvusiųjų |
1966 m. Varto | 6,9 | 2 394 žuvusiųjų ir 1 489 sužeistųjų |
1967 m. Mudurnu | 7,1 | 86 žuvusiųjų ir 332 sužeistųjų |
1992 m. Erzindžano | 6,7 | Daugiau nei 498 žuvusiųjų ir daugiau nei 2 000 sužeistųjų |
7,6 | Daugiau nei 17 118 žuvusiųjų ir daugiau nei 43 953 sužeistųjų | |
1999 m. Diuzdžės | 7,2 | Daugiau nei 845 žuvusiųjų ir 4,948 sužeistųjų |
Šaltiniai
- Jankauskas, Tadas Rimas. „gilieji lūžiai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-11-09.
- „Closing Istanbul's seismic gap“. Earth Magazine. Suarchyvuotas originalas 2012-06-07. „The North Anatolian Fault is a 1,500-kilometer-long east-west trending fault that runs across most of Turkey.“
- Stein, R. S.; Barka, A. A.; Dieterich, J. H. (1997). „Progressive failure on the North Anatolian fault since 1939 by earthquake stress triggering“. Geophysical Journal International. 128 (3): 594–604. doi:10.1111/j.1365-246x.1997.tb05321.x.
- „Earthquake Storms“. Horizon. 2003-04-01. Nuoroda tikrinta 2022-11-09.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Anatolijos lūžis, Kas yra Šiaurės Anatolijos lūžis? Ką reiškia Šiaurės Anatolijos lūžis?
Siaures Anatolijos luzisSiaures Anatolijos luzis ir XX a zemes drebejimaiPloksciu tektonine padetis Vidurzemio juros siaures rytuose Geltona spalva pazymetas Siaures Anatolijos luzis Rodykles rodo Anatolijos ir Arabijos ploksciu judejimo kryptis Eurazijos plokstes atzvilgiu Salis TurkijaRegionai MiestaiStambulas Bursa Bolu Tokatas Erzindzanas ErzurumasSavybesAukstis3 937 mDidziausias gylis1 370 mSusidare kalnaiPonto kalnai Kerohlu kalnaiIlgis1500 kmKryptisIs rytu į vakarusTektonikaPlokstesAnatolijos plokste Eurazijos ploksteTipasGilusis luzis Siaures Anatolijos luzis turk Kuzey Anadolu Fay Hatti gilusis tektoninis luzis esantis siaures Anatolijoje Luzis formuoja tipo tektonine riba tarp Anatolijos ir Eurazijos ploksciu Luzis tesiasi į vakarus nuo susikirtimo su Rytu Anatolijos luziu ties Karliovos triju ploksciu Anatolijos Arabijos ir Eurazijos susikirtimo vieta Turkijos rytuose per salies siaure iki pat Egejo juros Luzio ilgis 1500 km Jis driekiasi apie 20 km į pietus nuo Stambulo Siaures Anatolijos luzis daugeliu atzvilgiu panasus į San Andreaso luzį Kalifornijoje Abu yra zemyniniai transforminiai tektoniniai luziai bei abu yra panasaus ilgio bei ploksciu judejimo greicio Marmuro jura esanti netoli Stambulo yra įduboje panasioje į Saltono įduba Kalifornijoje Zymesni zemes drebejimaiNuo prazutingo Siaures Anatolijos luzio zonoje įvyko septyni zemes drebejimai kuriu stiprumas buvo didesnis nei 7 0 balo ir kiekvienas ju įvyko vis labiau į vakarus nutolusiame taske Sį desninguma tiriantys seismologai mano kad kiekvienas zemes drebejimas gali sukelti kita Analizuodami kiekvieno didelio zemes drebejimo isilgai luzio sukelta įtampa jie galejo numatyti kuris 1999 m rugpjutį sukrete Izmito miesta Manoma kad si zemes drebejimu grandine nera baigtine ir kad netrukus zemes drebejimas įvyks toliau į vakarus nuo luzio galbut netoli tankiai apgyvendinto Stambulo miesto Zemes drebejimas Magnitude Nukentejusiuju skaicius7 8 Daugiau nei 32 700 zuvusiuju ir daugiau nei 100 000 suzeistuju1942 m Niksaro Erbaa 7 0 3 000 zuvusiuju1943 m Tosjos Ladiko 7 2 2 824 zuvusiuju1944 m Bolu Geredes 7 2 3 959 zuvusiuju1949 m Karliovos 6 7 320 zuvusiuju1951 m Kursunlu 6 9 50 zuvusiuju ir 3 354 suzeistuju1957 m Abanto 7 1 52 zuvusiuju1966 m Varto 6 9 2 394 zuvusiuju ir 1 489 suzeistuju1967 m Mudurnu 7 1 86 zuvusiuju ir 332 suzeistuju1992 m Erzindzano 6 7 Daugiau nei 498 zuvusiuju ir daugiau nei 2 000 suzeistuju7 6 Daugiau nei 17 118 zuvusiuju ir daugiau nei 43 953 suzeistuju1999 m Diuzdzes 7 2 Daugiau nei 845 zuvusiuju ir 4 948 suzeistujuSaltiniaiJankauskas Tadas Rimas gilieji luziai Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 11 09 Closing Istanbul s seismic gap Earth Magazine Suarchyvuotas originalas 2012 06 07 The North Anatolian Fault is a 1 500 kilometer long east west trending fault that runs across most of Turkey Stein R S Barka A A Dieterich J H 1997 Progressive failure on the North Anatolian fault since 1939 by earthquake stress triggering Geophysical Journal International 128 3 594 604 doi 10 1111 j 1365 246x 1997 tb05321 x Earthquake Storms Horizon 2003 04 01 Nuoroda tikrinta 2022 11 09