Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinėVilniaus trečioji termofikacinė elektrinė 54 40 4 š pl 25 9 25 r ilg 54 66778 š
Vilniaus elektrinė 3
| Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė | |
|---|---|
Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė | |
| Vieta | Vilnius |
| Statybų pradžia | 1976 m. |
| Statybų pabaiga | 1983 m. |
| Savininkas | Ignitis gamyba |
| Atidarymas | 1983 m. gruodžio 29 d. |
| Uždarymas | 2015 m. gruodžio 31 d. |
| Paskirtis | Jėgainė |
Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (sutr. TE-3, anksčiau Vilniaus elektrinė-3 / VE-3) – buvusi šiluminė elektrinė Vilniuje.
Stovi į šiaurę nuo Gariūnų turgaus, Jočionyse (adresas – Jočionių g. 13).
Buvo Lietuvos energetinės sistemos dalis, trečia pagal pajėgumą Lietuvoje elektrinė (Instaliuota šilumos galia – 603 MW, elektros galia – 360 MW; galingesnės – Elektrėnų kompleksas ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė). Kartu su Vilniaus antra termofikacine elektrine buvo didžiausia Lietuvoje pagal šilumos gamybos pajėgumą – 1516 MW bendras šiluminis galingumas.
2024 m. liepą dalis Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės įrangos perduota Ukrainai elektros infrastruktūrai atstatyti Rusijos–Ukrainos karo metu.
Istorija
Projektas
Visu pokario laikotarpiu Vilnius sparčiai augo ir gyventojų skaičium, ir pramonės potencialu, ir naujais gyvenamaisiais mikrorajonais. Atitinkamai didėjo ir miesto elektros bei šilumos poreikiai. Išnagrinėjęs miesto šiluminės energijos poreikių perspektyvą, „Promenergoprojekt“ instituto Minsko skyrius 1970 m. parengė Vilniaus šilumos tiekimo schemą, kurią 1974 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 28 patvirtino TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos mokslinė – techninė taryba. Šioje schemoje įrodyta, jog Vilniuje būtina statyti naują termofikacinę elektrinę.
1972 m. liepos 10 d. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos įsakymu paskiriama komisija elektrinės aikštelei parinkti. Komisijos pirmininku tapo Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininkas Vladas Grigaravičius. Atsižvelgdama į būsimosios elektrinės aprūpinimą vandeniu, kuru bei kitų poreikių tenkinimą, komisija liepos 12 d. parinko aikštelę pietvakarinėje miesto dalyje, kairiajame Neries krante Jočionių kaimo teritorijoje, 13 km atstumu nuo miesto centro. Iš pietvakarių jos teritoriją ribojo Vilniaus – Kauno automagistralė, iš kitos pusės – Neris. Parinktą aikštelės vietą tų pačių m. lapkričio 30 d. patvirtino TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministras P. Neporožnij.
Generaliniu projektuotoju buvo „Promenergoprojekt“ instituto Minsko skyrius. Kai kuriems elektrinės objektams projektuoti pasitelkti kiti projektavimo institutai – Pramoninės statybos projektavimo institutas – išoriniams inžineriniams tinklams, „Promtransniiprojekt“ Minsko skyrius – geležinkelio stočiai, išoriniams ir vidaus geležinkeliams projektuoti.
1974 m. kovo 7 d. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministro pavaduotojas Justinas Nekrašas patvirtino elektrinės techninio projekto parengimo užduotį. 1977 m. rugpjūčio 3 d. TSRS Valstybinis plano komitetas techniniame projekte numatytus pagrindinius įrenginius pakeitė naujesniais: 670 t/h našumo TGME-206 tipo garo katilais ir T-180/ 210–130 turbinomis. 1978 m. birželio mėn. „VNIPI energoprom“ institutas pateikė pakoreguotą projektą. Tačiau naujajame techninio projekto variante buvo nemaža trūkumų, dėl kurių sumažėjo parinktų naujųjų agregatų elektrinė ir šiluminė galia – parinktos mažo aušinančio paviršiaus ploto aušintuvės, garo tiekimas elektrinės reikmėms numatytas iš karšto tarpinio perkaitinimo linijos per redukcinį aušinimo įrenginį (RAĮ). Todėl blokų termofikacinių šildytuvų našumas sumažėjo nuo 520 iki 433 Gcal/h. Techniniame projekte numatyta metinė elektros energijos gamyba – 2266,4 mln. kWh, o šilumos – 2680 tūkst. Gcal. 1984 m. kainomis elektrinės sąmatinė vertė sudarė 76,961 mln. rublių, iš jų įrenginių – 24,6 mln. rb.
Statyba
1976 m. pradėti statybos parengiamieji darbai. Generaliniu rangovu paskirta Energetikos statybos tresto Petrašiūnų mechanizuota kolona. Vėliau gen. rangovo funkcijos paskiriamos Lietuvos energetiniu objektų statybos valdybai, kuri specialiai įkūrė Vilniaus statybos aikštelę. Tačiau statybos tempai paspartėjo tik perdavus elektrinės statybą Energetikos statybos trestui. 1981 m. sausio mėn. vietoj Vilniaus statybos aikštelės įkuriama statybos – montavimo valdyba. Tuo metu jau buvo išbetonuotas 250 m aukščio kamino pamatas ir baigiama kasti pagrindinio korpuso pamatų duobė.
1981 m. rugsėjo 16 d. paklojama pirmoji pamatų plokštė. Kad greičiau būtų suformuotas statybininkų kolektyvas, pasirūpinama šeimyniniais bendrabučiais. Tačiau daugelį naujai atvykusiųjų pirmiausia reikėjo apmokyti statybininko amato, o tik tada jie galėjo visas jėgas skirti darbui. Kolektyvą pavyko padidinti iki 450–500 žmonių. Per 1981 m. statybos darbų atlikta tiek, kiek per visą penkmetį nuo statybų pradžios.
1983 m. buvo sunkiausi. Elektrinę statė 10 subrangovinių organizacijų. Nelengva buvo visus aprūpinti medžiagomis, konstrukcijomis, buitinėmis ir būstu. Kauno montavimo valdyba montavo pagrindinį elektrinės korpusą, aušintuvų gelžbetonines ir metalines konstrukcijas, ožinius kranus, turbinos pamatų konstrukcijas. Šiaurės-Vakarų energetinių įrenginių montavimo tresto („Sevzapenergomontaž“) Lietuvos montavimo valdyba montavo visų elektrinės objektų šiluminius energetinius įrenginius ir vamzdynus. Jiems talkino ir kitos „Sevzapenergomontaž“ bei „Centroenergomontaž" trestų valdybos.
Leningrado Šiaurės montavimo valdybos montuotojai jungtiniame pagalbiniame korpuse sumontavo vandens cheminio valymo ir paruošimo įrenginius. Minsko montavimo valdybos montuotojai sumontavo turbiną ir kitus mašinų salės įrenginius bei vamzdynus. Pabaltijo montavimo valdybos darbininkai sumontavo dūmsiurblius, ventiliatorius bei ortakius dūmsiurblių aikštelėje. Minsko statybos valdybos Lietuvos montavimo aikštelės specialistai sumontavo elektrinius įrenginius, kontrolės ir automatikos prietaisus. Minsko specializuotos valdybos „Bielenergomontažizoliacija" Vilniaus baras apmūrijo ir izoliavo šiluminius paviršius.
Petrašiūnų mechanizuotos kolonos Vilniaus aikštelė pastatė vieną didžiausiu objektu – jungtinį pagalbinį korpusą, kuriame tilpo vandens paruošimo ir valymo įrenginiai, mechaninės dirbtuvės, buitinės patalpos, cheminių reagentų ir kiti sandėliai. Karinė dalis Nr. 33149 nutiesė geležinkelio atšakas į elektrinę ir pastatė geležinkelio stotį. Melioracijos ministerijos Vilniaus valdybos darbininkai įrengė prie Neries vandens įsiurbimo angą.
Daug sunkumų pridarydavo projektinės dokumentacijos vėlavimas, jos keitimas bei įrenginių tiekimo vėlavimas. 1983 m. gegužės 12 d. pradėjo dirbti pagrindinio korpuso turbinų salės 100 t kėlimo galios pirmasis , o gegužės 17 d. – antrasis. Gegužės 24 d. katilinės korpuse pradėjo veikti 50 t galios tiltinis kranas ir buvo galima pradėti montuoti pagrindinius įrenginius. 1983 m. gegužės 30 d. Lietuvos montavimo valdybos montuotojai pakėlė ir sumontavo 37 tonų svorio pirmąjį garo katilo karkaso bloką. Šia proga prie pagrindinio korpuso įvyko mitingas, per kurį statybininkai simbolinį raktą įteikė šiluminių įrenginių montuotojams – Lietuvos montavimo valdybos viršininkui V. Brežnevui. Tą pačią dieną Minsko montavimo valdybos montuotojai sumontavo pirmosios turbinos kondensatorių.
1983 m. liepos 12 d. LTSR Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininkas Justinas Nekrašas sukvietė energetikos sistemos įmonių vadovus ir paprašė visų prisidėti, kad elektrinė pradėtų dirbti laiku. Kiekvienai įmonei pavedamas konkretus darbas, pavyzdžiui: Lietuvos VRE – pagrindinio korpuso pulte pakloti grindis ir atlikti apdailą, Vilniaus šilumos tinklams – pakloti grindis pagrindinio korpuso baigtame gale ir t. t.
1983 m. liepos 13 d. sumontuojamas pirmasis katilo blokas, o liepos 27 d. – turbinos žemo spaudimo cilindro apatinė dalis. Rugpjūčio 17 d. Talino specializuotos valdybos darbininkai baigė betonuoti 250 m aukščio kaminą, o rugpjūčio 27 d. Lietuvos montavimo valdyba baigė 20 000 tonų talpos mazuto baką. Po hidraulinių bandymų rugsėjo 23 d. jis pradedamas eksploatuoti. Rugsėjo mėn. išbetonuojama vandens siurblinė prie Neries ir nutiesiama geriamojo vandens vandentiekio linija. Lapkričio 23 d. baigiamas pagrindinis korpusas. Tą pačią dieną įjungiamas centrinis šildymas. Gruodžio 12 d. pradėjo veikti 6 kV elektros energijos skirstykla elektrinės reikmėms. 1983 m. gruodžio 29 d. 22:15 garo vamzdžiams prapūsti užkurtas pirmasis TGME-206 tipo garo katilas. Praėjus lygiai aštuoniasdešimčiai metų, kai buvo pastatyta pirmoji Vilniaus centrinė elektrinė, miesto pietvakariniame pakraštyje pradėjo darbą nauja termofikacinė elektrinė.
2002 m. vasario 1 d. 15 m. išnuomota AB „Vilniaus energija“, kuri priklausė didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „“.
Uždarymas
2011 m. buvo labiausiai aplinką teršianti elektrinė Lietuvoje, į aplinką išmetė 1317,699 tonų teršalų.
2012 m. lapkričio 15 d. paskelbta apie ketinimus 2016 m. elektrinę sustabdyti dėl didelės taršos. 2013 m. paskelbta apie siūlymus elektrinę rekonstruoti, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms.
2015 m. spalį Vyriausybė nutarė nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas elektrinėms, be to, LR Energetikos ministerija viešai paskelbė, kad elektrinė nebūtina Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma.
„Vilniaus energija“ pranešė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nustos eksploatuoti elektrinę ir nori ją grąžinti Vilniaus savivaldybei. Tuo tarpu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teigė negalinti perimti turto tokiomis sąlygomis, kokiomis jį nori grąžinti UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. spalį „Lietuvos energija“ iš Vilniaus šilumos tinklų už ~10 mln. € nusipirko nebeveikiančią elektrinę. 2018 m. elektrinę iš holdingo „Lietuvos energija“ perėmė „“.
Įranga
TGME-206 garo katilą pagamino Taganrogo katilų gamykla. Katilas turi tarpinį garo perkaitintuvą. Pagrindiniai katilo parametrai:
- našumas – 670 t/h garo,
- garo slėgis – 140 kg/cm²,
- garo temperatūra (tiekiamo į turbiną ir perkaitinto) – 540 °C,
- mazuto sąnaudos, dirbant nominalia apkrova – 51 t/h,
- dujų sąnaudos, dirbant nominalia apkrova – 55000 m³/h.
Katile sumontuota 12 dujų ir mazuto degiklių. Į kūryklą tiekiamas oras pašildomas regeneratyviniuose oro šildytuvuose RVP-68. Katilo kūrykla ir konvekcinė dalis dūmams sandari, todėl katilas gali dirbti be dūmsiurblio, su slėgiu kūrykloje. Tačiau sumontuoti ir du dūmsiurbliai.
Turbiną T-180/210-130 pagamino Leningrado metalo gamykla. Ši turbina gali dirbti kondensaciniu, termofikaciniu ir mišriu režimu. Dirbdama kondensaciniu režimu, esant normaliai (27 °C) aušinančio vandens temperatūrai ji gali išvystyti 210 MW, termofikaciniu režimu – 180 MW galią. Tačiau šiai galiai išvystyti į turbinos aukšto slėgio cilindrą turi būti tiekiama 670 t/h garo, t. y. visas garas, kurį gali pagaminti katilas, dirbdamas nominalia apkrova. Kadangi blokui ir elektrinės reikalams reikia apie 115 t/h garo, reali bloko galia yra apie 165 MW, o šiluminė (priklausomai nuo šiluminių tinklų vandens temperatūros) – 230–240 Gcal/h. Pagal „Južtechenergo“ derinimo organizacijos 1985–1986 m. atliktus šiluminius bandymus, tiekiant į turbinos ASC 670 t/h garą, turbina išvysto 185 MW ir 276 Gcal/h galią. Tačiau iš tikro tokiu režimu blokas nedirba. Sumontavus Leningrado metalo gamyklos, Kirovo politechnikos instituto ir Maskvos VTI specialistų sukonstruotą aušinimo įrenginį žemo slėgio cilindre, turbina gali dirbti išmesdama į kondensatorių labai nedaug garo.
TGV-200-2M tipo turbogeneratorių pagamino Charkovo sunkiųjų energetikos mašinų gamykla „Elektrotiažmaš“. Šis gali ilgai dirbti 210 MW (247 MVA) apkrova. Galios koeficientas – 0,85, įtampa – 15750 V, srovė – 9060 A. Rotoriaus srovė – 1945 A. Sužadinimo sistema – nešepetinė, tiristorinė, BTV-300 tipo. Generatorius aušinamas vandeniliu, o statoriaus apvija – ir distiliatu.
Pagrindinis bloko transformatorius TDC-250 000/110-70 UI – dviejų apvijų, 250 MVA galios, su priverstine alyvos cirkuliacija ir aušinimo sistema, įtampa – 121/15,75 kV, srovė – 1,195/9,164 kA. Bloko savoms elektros energijos reikmėms transformatorius TRDNS-25000/35-72 UI – su dviguba antrine apvija, kurių kiekviena 12,5 MVA galios. Bendra transformatoriaus galia 25 MVA, įtampa – 15,75/6,3 kV, srovė – 916/1146x2 A. Įtampą galima reguliuoti esant apkrovai. Bloko pagrindinis ir elektrinės reikmėms skirtos elektros energijos transformatoriai pagaminti Zaporožės transformatorių gamybiniame susivienijime.
Elektrinės reikmėms skirtos elektros energijos rezervavimui sumontuotas rezervinis dviejų apvijų, 32 MVA galios, TRDN-32 000/110-76 UI tipo transformatorius, įtampa – 115/6,3 kV, srovė – 160,7/1466X2 A. Transformatorius pagamintas Toljačio transformatorių gamykloje.
Elektrinė su energetikos sistema sujungta dvylika 110 kV orinių elektros linijų. Atviroje 110 kV skirstykloje yra trys šynų sistemos – dvi sekcionuotos ir apeinamoji. 110 kV jungtuvai yra didžiabakiai, alyviniai, U-l10-8 tipo. Elektrinės reikmėms skirtos 6 ir 0,4 kV elektros energijos skirstyklos sumontuotos iš komplektinių įrenginių. 6 kV skirstykloje panaudoti K-XXV tipo narveliai su mažabakiais alyviniais VMPE-10 tipo jungtuvais.
Buvo didžiulis vandens paruošimo ir valymo ūkis, kurį sudaro 117 t/h našumo nudruskinimo, 300 t/h – šiluminių tinklų maitinimo įrenginiai, kondensato, tepaluotų vandenų valytuvai, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo, rūgščių ir šarmingų vandenų neutralizavimo įrenginiai.
Darbo principas
1984 m. sausio 7 d. paleistas pirmasis energetinis blokas ir įjungtas į energetikos sistemos tinklą. Su VE-2 jungiančioji šiluminė magistralė buvo nebaigta statyti, todėl 1984 m. šis blokas dirbo tik kondensaciniu režimu. Šilumą jis pradėjo tiekti 1985 m. sausio 18 dieną, pradėjus veikti šiluminei magistralei. Antrasis energetinis blokas tiek įrenginiais, tiek ir galia analogiškas pirmajam, paleistas 1986 m. rugsėjo 11 dieną. 1988 m. sausio 18 d. įjungta antroji jungiančioji šiluminė magistralė tarp VE-2 ir VE-3.
Elektrinė gali dirbti kondensaciniu arba termofikaciniu režimu. Jeigu energetiniai blokai dirba termofikaciniu režimu, tai vienu metu gaminama ir šiluma, ir elektros energija. Jeigu energetiniai blokai dirba kondensaciniu režimu, tai gaminama tik elektros energija. Termofikacinis režimas yra žymiai ekonomiškesnis, nes turbinose atidirbęs garas šildo tinklų vandenį, o tik nedidelis garo kiekis patenka į kondensatorių. Pastaruoju metu dirbo termofikaciniu režimu, kai turbinoje atidirbęs garas šildo šilumos tinklų vandenį.
Buvo įrengti du energijos gamybos blokai su pagalbiniais įrengimais. Energijos gamybos bloką sudaro: garo katilas, garo turbina su tinklo vandens šildytuvais, elektros generatorius, transformatorius. Pagalbiniai įrengimai – tai kranto siurblinė, chemijos ūkio įrengimai, kuro ūkis, paleidimo katilinė, jungtinė siurblinė ir t. t. Gaminant energiją, pagrindiniai naudojami ištekliai yra vanduo, oras ir kuras – gamtinės dujos arba M-100 markės mazutas. Mazuto ūkis pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodžio mėnesį. Mazuto ūkyje yra 4 rezervuarai (po 20000 t. talpos) . Mazutui išpilti įrengta estakada, kurioje vienu metu telpa 52 geležinkelio cisternos.
Kiekvienas garo katilas gali pagaminti 700 t/h perkaitinto garo, slėgis 140 bar, garo temperatūra 545 °C. Perkaitintas garas iš katilų patenka į turbinos aukšto slėgio dalį. Aukšto slėgio cilindre atidirbusio garo dalis grįžta į katilą ir jis vėl yra perkaitinamas. Šio garo slėgis yra 25 bar ir jis nukreipiamas į vidutinio slėgio turbinos dalį, o po to į žemo slėgio dalį. Vienu metu katile galima kūrenti ir dujas, ir mazutą. Degimo metu susidarę dūmai šalinami dūmsiurbiais per 250 m kaminą.
Pagal šilumos tiekimo ciklą abi Vilniaus termofikacinės elektrinės sujungtos nuosekliai. Grįžtantis iš šilumos tinklų vanduo pirmiausia pašildomas VE-2 turbinų kondensatoriuose ir šildytuvuose. Po to pirmo pakėlimo tinklo siurbliais nukreipiamas į VE-3 horizontaliuosius tinklo vandens šildytuvus, kuriuose gali būti pašildytas iki 114 °C. Tada šis vanduo antrojo pakėlimo siurbliais vėl grąžinamas į VE-2, kur, priklausomai nuo oro temperatūros, dar pašildomas vandens šildymo katiluose ar daugiau nešildytas tiekiamas į miesto šilumos tinklus. VE-2 termofikacinė schema gali veikti autonomiškai, t. y. ir be VE-3.
Vanduo kranto siurblinės siurbliais imamas iš Neries upės ir tiekiamas į chemijos ūkį ir aušinimo bokštus. Chemiškai paruoštas vanduo iš chemijos ūkio tiekiamas į energetinius blokus ir šilumos tinklų vamzdynus, nuostoliams padengti. Į garo katilą paduodamas oras ir kuras.
Energijos gamyba
| Metai | Elektra (GWh) | Šiluma (tūkst. Gcal) |
| 1984 | 167,9 | – |
| 1985 | 425,1 | 374,6 |
| 1986 | 860,3 | 742,4 |
| 1987 | 1619,7 | 1002,7 |
| 1988 | 1573,5 | 1597,5 |
| 1989 | 1715,2 | 1609,1 |
| 1990 | 1547,9 | 1785,4 |
| 1995 | n.d. | n.d. |
| 2001 | 836,0 | n.d. |
| 2004 | 1084,0 | n.d. |
Direktoriai
- 1976 m. – Vitalijus Radzevičius (nuo statybos pradžios)
- 1983 m. – Rimvydas Rukšėnas
- 1993 m. – Vytautas Stasiūnas
- 2000 m. – Bronius Cicėnas
- 2002 m. – Jean Sacreste
Šaltiniai
- „Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) | Ignitis gamyba“. Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) | Ignitis gamyba. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
- Lithuania hands over equipment from Vilnius thermal power plant to Ukraine
- „Kurios Lietuvos elektrinės labiausiai teršia aplinką?“. delfi.lt. 2012-10-30. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
- „„Vilniaus energija” ketina uždaryti termofikacinę elektrinę“. delfi.lt. 2012-11-15. Nuoroda tikrinta 2012-11-15.
- „A. Zuokas: Vilniaus elektrinė galėtų pagaminti trečdalį AE elektros“. delfi.lt. 2013-10-17. Nuoroda tikrinta 2013-10-17.
- „Vilniaus elektrinės šiemet savivaldybė neperims“. vz.lt. 2015-12-07. Nuoroda tikrinta 2015-12-28.
- BNS (2019-05-09). „„Lietuvos energija“ vertina galimybes atnaujinti trečiąją Vilniaus elektrinę“. vz.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus elektrinė 3, Kas yra Vilniaus elektrinė 3? Ką reiškia Vilniaus elektrinė 3?
Vilniaus trecioji termofikacine elektrineVilniaus trecioji termofikacine elektrine 54 40 4 s pl 25 9 25 r ilg 54 66778 s pl 25 15694 r ilg 54 66778 25 15694 Vilniaus trecioji termofikacine elektrine Vieta VilniusStatybu pradzia 1976 m Statybu pabaiga 1983 m Savininkas Ignitis gamybaAtidarymas 1983 m gruodzio 29 d Uzdarymas 2015 m gruodzio 31 d Paskirtis Jegaine Vilniaus trecioji termofikacine elektrine sutr TE 3 anksciau Vilniaus elektrine 3 VE 3 buvusi silumine elektrine Vilniuje 2008 m 2014 m Elektrines vaizdas is kitos Neries puses 2015 m Stovi į siaure nuo Gariunu turgaus Jocionyse adresas Jocioniu g 13 Buvo Lietuvos energetines sistemos dalis trecia pagal pajeguma Lietuvoje elektrine Instaliuota silumos galia 603 MW elektros galia 360 MW galingesnes Elektrenu kompleksas ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine Kartu su Vilniaus antra termofikacine elektrine buvo didziausia Lietuvoje pagal silumos gamybos pajeguma 1516 MW bendras siluminis galingumas 2024 m liepa dalis Vilniaus treciosios termofikacines elektrines įrangos perduota Ukrainai elektros infrastrukturai atstatyti Rusijos Ukrainos karo metu IstorijaProjektas Visu pokario laikotarpiu Vilnius sparciai augo ir gyventoju skaicium ir pramones potencialu ir naujais gyvenamaisiais mikrorajonais Atitinkamai didejo ir miesto elektros bei silumos poreikiai Isnagrinejes miesto silumines energijos poreikiu perspektyva Promenergoprojekt instituto Minsko skyrius 1970 m parenge Vilniaus silumos tiekimo schema kuria 1974 m kovo 14 d sprendimu Nr 28 patvirtino TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos moksline technine taryba Sioje schemoje įrodyta jog Vilniuje butina statyti nauja termofikacine elektrine 1972 m liepos 10 d TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos įsakymu paskiriama komisija elektrines aikstelei parinkti Komisijos pirmininku tapo Vyriausiosios gamybines energetikos ir elektrifikacijos valdybos virsininkas Vladas Grigaravicius Atsizvelgdama į busimosios elektrines aprupinima vandeniu kuru bei kitu poreikiu tenkinima komisija liepos 12 d parinko aikstele pietvakarineje miesto dalyje kairiajame Neries krante Jocioniu kaimo teritorijoje 13 km atstumu nuo miesto centro Is pietvakariu jos teritorija ribojo Vilniaus Kauno automagistrale is kitos puses Neris Parinkta aiksteles vieta tu paciu m lapkricio 30 d patvirtino TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministras P Neporoznij Generaliniu projektuotoju buvo Promenergoprojekt instituto Minsko skyrius Kai kuriems elektrines objektams projektuoti pasitelkti kiti projektavimo institutai Pramonines statybos projektavimo institutas isoriniams inzineriniams tinklams Promtransniiprojekt Minsko skyrius gelezinkelio stociai isoriniams ir vidaus gelezinkeliams projektuoti 1974 m kovo 7 d TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministro pavaduotojas Justinas Nekrasas patvirtino elektrines techninio projekto parengimo uzduotį 1977 m rugpjucio 3 d TSRS Valstybinis plano komitetas techniniame projekte numatytus pagrindinius įrenginius pakeite naujesniais 670 t h nasumo TGME 206 tipo garo katilais ir T 180 210 130 turbinomis 1978 m birzelio men VNIPI energoprom institutas pateike pakoreguota projekta Taciau naujajame techninio projekto variante buvo nemaza trukumu del kuriu sumazejo parinktu naujuju agregatu elektrine ir silumine galia parinktos mazo ausinancio pavirsiaus ploto ausintuves garo tiekimas elektrines reikmems numatytas is karsto tarpinio perkaitinimo linijos per redukcinį ausinimo įrenginį RAĮ Todel bloku termofikaciniu sildytuvu nasumas sumazejo nuo 520 iki 433 Gcal h Techniniame projekte numatyta metine elektros energijos gamyba 2266 4 mln kWh o silumos 2680 tukst Gcal 1984 m kainomis elektrines samatine verte sudare 76 961 mln rubliu is ju įrenginiu 24 6 mln rb Statyba 1976 m pradeti statybos parengiamieji darbai Generaliniu rangovu paskirta Energetikos statybos tresto Petrasiunu mechanizuota kolona Veliau gen rangovo funkcijos paskiriamos Lietuvos energetiniu objektu statybos valdybai kuri specialiai įkure Vilniaus statybos aikstele Taciau statybos tempai paspartejo tik perdavus elektrines statyba Energetikos statybos trestui 1981 m sausio men vietoj Vilniaus statybos aiksteles įkuriama statybos montavimo valdyba Tuo metu jau buvo isbetonuotas 250 m aukscio kamino pamatas ir baigiama kasti pagrindinio korpuso pamatu duobe 1981 m rugsejo 16 d paklojama pirmoji pamatu plokste Kad greiciau butu suformuotas statybininku kolektyvas pasirupinama seimyniniais bendrabuciais Taciau daugelį naujai atvykusiuju pirmiausia reikejo apmokyti statybininko amato o tik tada jie galejo visas jegas skirti darbui Kolektyva pavyko padidinti iki 450 500 zmoniu Per 1981 m statybos darbu atlikta tiek kiek per visa penkmetį nuo statybu pradzios 1983 m buvo sunkiausi Elektrine state 10 subrangoviniu organizaciju Nelengva buvo visus aprupinti medziagomis konstrukcijomis buitinemis ir bustu Kauno montavimo valdyba montavo pagrindinį elektrines korpusa ausintuvu gelzbetonines ir metalines konstrukcijas ozinius kranus turbinos pamatu konstrukcijas Siaures Vakaru energetiniu įrenginiu montavimo tresto Sevzapenergomontaz Lietuvos montavimo valdyba montavo visu elektrines objektu siluminius energetinius įrenginius ir vamzdynus Jiems talkino ir kitos Sevzapenergomontaz bei Centroenergomontaz trestu valdybos Leningrado Siaures montavimo valdybos montuotojai jungtiniame pagalbiniame korpuse sumontavo vandens cheminio valymo ir paruosimo įrenginius Minsko montavimo valdybos montuotojai sumontavo turbina ir kitus masinu sales įrenginius bei vamzdynus Pabaltijo montavimo valdybos darbininkai sumontavo dumsiurblius ventiliatorius bei ortakius dumsiurbliu aiksteleje Minsko statybos valdybos Lietuvos montavimo aiksteles specialistai sumontavo elektrinius įrenginius kontroles ir automatikos prietaisus Minsko specializuotos valdybos Bielenergomontazizoliacija Vilniaus baras apmurijo ir izoliavo siluminius pavirsius Petrasiunu mechanizuotos kolonos Vilniaus aikstele pastate viena didziausiu objektu jungtinį pagalbinį korpusa kuriame tilpo vandens paruosimo ir valymo įrenginiai mechanines dirbtuves buitines patalpos cheminiu reagentu ir kiti sandeliai Karine dalis Nr 33149 nutiese gelezinkelio atsakas į elektrine ir pastate gelezinkelio stotį Melioracijos ministerijos Vilniaus valdybos darbininkai įrenge prie Neries vandens įsiurbimo anga Daug sunkumu pridarydavo projektines dokumentacijos velavimas jos keitimas bei įrenginiu tiekimo velavimas 1983 m geguzes 12 d pradejo dirbti pagrindinio korpuso turbinu sales 100 t kelimo galios pirmasis o geguzes 17 d antrasis Geguzes 24 d katilines korpuse pradejo veikti 50 t galios tiltinis kranas ir buvo galima pradeti montuoti pagrindinius įrenginius 1983 m geguzes 30 d Lietuvos montavimo valdybos montuotojai pakele ir sumontavo 37 tonu svorio pirmajį garo katilo karkaso bloka Sia proga prie pagrindinio korpuso įvyko mitingas per kurį statybininkai simbolinį rakta įteike siluminiu įrenginiu montuotojams Lietuvos montavimo valdybos virsininkui V Breznevui Ta pacia diena Minsko montavimo valdybos montuotojai sumontavo pirmosios turbinos kondensatoriu 1983 m liepos 12 d LTSR Vyriausiosios gamybines energetikos ir elektrifikacijos valdybos virsininkas Justinas Nekrasas sukviete energetikos sistemos įmoniu vadovus ir paprase visu prisideti kad elektrine pradetu dirbti laiku Kiekvienai įmonei pavedamas konkretus darbas pavyzdziui Lietuvos VRE pagrindinio korpuso pulte pakloti grindis ir atlikti apdaila Vilniaus silumos tinklams pakloti grindis pagrindinio korpuso baigtame gale ir t t 1983 m liepos 13 d sumontuojamas pirmasis katilo blokas o liepos 27 d turbinos zemo spaudimo cilindro apatine dalis Rugpjucio 17 d Talino specializuotos valdybos darbininkai baige betonuoti 250 m aukscio kamina o rugpjucio 27 d Lietuvos montavimo valdyba baige 20 000 tonu talpos mazuto baka Po hidrauliniu bandymu rugsejo 23 d jis pradedamas eksploatuoti Rugsejo men isbetonuojama vandens siurbline prie Neries ir nutiesiama geriamojo vandens vandentiekio linija Lapkricio 23 d baigiamas pagrindinis korpusas Ta pacia diena įjungiamas centrinis sildymas Gruodzio 12 d pradejo veikti 6 kV elektros energijos skirstykla elektrines reikmems 1983 m gruodzio 29 d 22 15 garo vamzdziams prapusti uzkurtas pirmasis TGME 206 tipo garo katilas Praejus lygiai astuoniasdesimciai metu kai buvo pastatyta pirmoji Vilniaus centrine elektrine miesto pietvakariniame pakrastyje pradejo darba nauja termofikacine elektrine 2002 m vasario 1 d 15 m isnuomota AB Vilniaus energija kuri priklause didziausiai Europoje energetikos paslaugu kompaniju grupei Uzdarymas 2011 m buvo labiausiai aplinka tersianti elektrine Lietuvoje į aplinka ismete 1317 699 tonu tersalu 2012 m lapkricio 15 d paskelbta apie ketinimus 2016 m elektrine sustabdyti del dideles tarsos 2013 m paskelbta apie siulymus elektrine rekonstruoti pritaikant ja biokurui arba komunalinems atliekoms 2015 m spalį Vyriausybe nutare nuo 2016 m sausio 1 d panaikinti Viesuosius interesus atitinkanciu paslaugu VIAP kvotas elektrinems be to LR Energetikos ministerija viesai paskelbe kad elektrine nebutina Vilniaus miestui apsirupinti siluma Vilniaus energija pranese kad nuo 2016 m sausio 1 d nustos eksploatuoti elektrine ir nori ja grazinti Vilniaus savivaldybei Tuo tarpu AB Vilniaus silumos tinklai teige negalinti perimti turto tokiomis salygomis kokiomis jį nori grazinti UAB Vilniaus energija 2017 m spalį Lietuvos energija is Vilniaus silumos tinklu uz 10 mln nusipirko nebeveikiancia elektrine 2018 m elektrine is holdingo Lietuvos energija pereme ĮrangaTGME 206 garo katila pagamino Taganrogo katilu gamykla Katilas turi tarpinį garo perkaitintuva Pagrindiniai katilo parametrai nasumas 670 t h garo garo slegis 140 kg cm garo temperatura tiekiamo į turbina ir perkaitinto 540 C mazuto sanaudos dirbant nominalia apkrova 51 t h duju sanaudos dirbant nominalia apkrova 55000 m h Katile sumontuota 12 duju ir mazuto degikliu Į kurykla tiekiamas oras pasildomas regeneratyviniuose oro sildytuvuose RVP 68 Katilo kurykla ir konvekcine dalis dumams sandari todel katilas gali dirbti be dumsiurblio su slegiu kurykloje Taciau sumontuoti ir du dumsiurbliai Turbina T 180 210 130 pagamino Leningrado metalo gamykla Si turbina gali dirbti kondensaciniu termofikaciniu ir misriu rezimu Dirbdama kondensaciniu rezimu esant normaliai 27 C ausinancio vandens temperaturai ji gali isvystyti 210 MW termofikaciniu rezimu 180 MW galia Taciau siai galiai isvystyti į turbinos auksto slegio cilindra turi buti tiekiama 670 t h garo t y visas garas kurį gali pagaminti katilas dirbdamas nominalia apkrova Kadangi blokui ir elektrines reikalams reikia apie 115 t h garo reali bloko galia yra apie 165 MW o silumine priklausomai nuo siluminiu tinklu vandens temperaturos 230 240 Gcal h Pagal Juztechenergo derinimo organizacijos 1985 1986 m atliktus siluminius bandymus tiekiant į turbinos ASC 670 t h gara turbina isvysto 185 MW ir 276 Gcal h galia Taciau is tikro tokiu rezimu blokas nedirba Sumontavus Leningrado metalo gamyklos Kirovo politechnikos instituto ir Maskvos VTI specialistu sukonstruota ausinimo įrenginį zemo slegio cilindre turbina gali dirbti ismesdama į kondensatoriu labai nedaug garo TGV 200 2M tipo turbogeneratoriu pagamino Charkovo sunkiuju energetikos masinu gamykla Elektrotiazmas Sis gali ilgai dirbti 210 MW 247 MVA apkrova Galios koeficientas 0 85 įtampa 15750 V srove 9060 A Rotoriaus srove 1945 A Suzadinimo sistema nesepetine tiristorine BTV 300 tipo Generatorius ausinamas vandeniliu o statoriaus apvija ir distiliatu Pagrindinis bloko transformatorius TDC 250 000 110 70 UI dvieju apviju 250 MVA galios su priverstine alyvos cirkuliacija ir ausinimo sistema įtampa 121 15 75 kV srove 1 195 9 164 kA Bloko savoms elektros energijos reikmems transformatorius TRDNS 25000 35 72 UI su dviguba antrine apvija kuriu kiekviena 12 5 MVA galios Bendra transformatoriaus galia 25 MVA įtampa 15 75 6 3 kV srove 916 1146x2 A Įtampa galima reguliuoti esant apkrovai Bloko pagrindinis ir elektrines reikmems skirtos elektros energijos transformatoriai pagaminti Zaporozes transformatoriu gamybiniame susivienijime Elektrines reikmems skirtos elektros energijos rezervavimui sumontuotas rezervinis dvieju apviju 32 MVA galios TRDN 32 000 110 76 UI tipo transformatorius įtampa 115 6 3 kV srove 160 7 1466X2 A Transformatorius pagamintas Toljacio transformatoriu gamykloje Elektrine su energetikos sistema sujungta dvylika 110 kV oriniu elektros liniju Atviroje 110 kV skirstykloje yra trys synu sistemos dvi sekcionuotos ir apeinamoji 110 kV jungtuvai yra didziabakiai alyviniai U l10 8 tipo Elektrines reikmems skirtos 6 ir 0 4 kV elektros energijos skirstyklos sumontuotos is komplektiniu įrenginiu 6 kV skirstykloje panaudoti K XXV tipo narveliai su mazabakiais alyviniais VMPE 10 tipo jungtuvais Buvo didziulis vandens paruosimo ir valymo ukis kurį sudaro 117 t h nasumo nudruskinimo 300 t h siluminiu tinklu maitinimo įrenginiai kondensato tepaluotu vandenu valytuvai katilu ir regeneraciniu oro sildytuvu plovimo rugsciu ir sarmingu vandenu neutralizavimo įrenginiai Darbo principas1984 m sausio 7 d paleistas pirmasis energetinis blokas ir įjungtas į energetikos sistemos tinkla Su VE 2 jungiancioji silumine magistrale buvo nebaigta statyti todel 1984 m sis blokas dirbo tik kondensaciniu rezimu Siluma jis pradejo tiekti 1985 m sausio 18 diena pradejus veikti siluminei magistralei Antrasis energetinis blokas tiek įrenginiais tiek ir galia analogiskas pirmajam paleistas 1986 m rugsejo 11 diena 1988 m sausio 18 d įjungta antroji jungiancioji silumine magistrale tarp VE 2 ir VE 3 Elektrine gali dirbti kondensaciniu arba termofikaciniu rezimu Jeigu energetiniai blokai dirba termofikaciniu rezimu tai vienu metu gaminama ir siluma ir elektros energija Jeigu energetiniai blokai dirba kondensaciniu rezimu tai gaminama tik elektros energija Termofikacinis rezimas yra zymiai ekonomiskesnis nes turbinose atidirbes garas sildo tinklu vandenį o tik nedidelis garo kiekis patenka į kondensatoriu Pastaruoju metu dirbo termofikaciniu rezimu kai turbinoje atidirbes garas sildo silumos tinklu vandenį Buvo įrengti du energijos gamybos blokai su pagalbiniais įrengimais Energijos gamybos bloka sudaro garo katilas garo turbina su tinklo vandens sildytuvais elektros generatorius transformatorius Pagalbiniai įrengimai tai kranto siurbline chemijos ukio įrengimai kuro ukis paleidimo katiline jungtine siurbline ir t t Gaminant energija pagrindiniai naudojami istekliai yra vanduo oras ir kuras gamtines dujos arba M 100 markes mazutas Mazuto ukis pradetas eksploatuoti 1983 m gruodzio menesį Mazuto ukyje yra 4 rezervuarai po 20000 t talpos Mazutui ispilti įrengta estakada kurioje vienu metu telpa 52 gelezinkelio cisternos Kiekvienas garo katilas gali pagaminti 700 t h perkaitinto garo slegis 140 bar garo temperatura 545 C Perkaitintas garas is katilu patenka į turbinos auksto slegio dalį Auksto slegio cilindre atidirbusio garo dalis grįzta į katila ir jis vel yra perkaitinamas Sio garo slegis yra 25 bar ir jis nukreipiamas į vidutinio slegio turbinos dalį o po to į zemo slegio dalį Vienu metu katile galima kurenti ir dujas ir mazuta Degimo metu susidare dumai salinami dumsiurbiais per 250 m kamina Pagal silumos tiekimo cikla abi Vilniaus termofikacines elektrines sujungtos nuosekliai Grįztantis is silumos tinklu vanduo pirmiausia pasildomas VE 2 turbinu kondensatoriuose ir sildytuvuose Po to pirmo pakelimo tinklo siurbliais nukreipiamas į VE 3 horizontaliuosius tinklo vandens sildytuvus kuriuose gali buti pasildytas iki 114 C Tada sis vanduo antrojo pakelimo siurbliais vel grazinamas į VE 2 kur priklausomai nuo oro temperaturos dar pasildomas vandens sildymo katiluose ar daugiau nesildytas tiekiamas į miesto silumos tinklus VE 2 termofikacine schema gali veikti autonomiskai t y ir be VE 3 Vanduo kranto siurblines siurbliais imamas is Neries upes ir tiekiamas į chemijos ukį ir ausinimo bokstus Chemiskai paruostas vanduo is chemijos ukio tiekiamas į energetinius blokus ir silumos tinklu vamzdynus nuostoliams padengti Į garo katila paduodamas oras ir kuras Energijos gamybaMetai Elektra GWh Siluma tukst Gcal 1984 167 9 1985 425 1 374 61986 860 3 742 41987 1619 7 1002 71988 1573 5 1597 51989 1715 2 1609 11990 1547 9 1785 41995 n d n d 2001 836 0 n d 2004 1084 0 n d Direktoriai1976 m Vitalijus Radzevicius nuo statybos pradzios 1983 m Rimvydas Ruksenas 1993 m Vytautas Stasiunas 2000 m Bronius Cicenas 2002 m Jean SacresteSaltiniai Vilniaus trecioji termofikacine elektrine TE 3 Ignitis gamyba Vilniaus trecioji termofikacine elektrine TE 3 Ignitis gamyba Nuoroda tikrinta 2024 02 12 Lithuania hands over equipment from Vilnius thermal power plant to Ukraine Kurios Lietuvos elektrines labiausiai tersia aplinka delfi lt 2012 10 30 Nuoroda tikrinta 2012 10 31 Vilniaus energija ketina uzdaryti termofikacine elektrine delfi lt 2012 11 15 Nuoroda tikrinta 2012 11 15 A Zuokas Vilniaus elektrine galetu pagaminti trecdalį AE elektros delfi lt 2013 10 17 Nuoroda tikrinta 2013 10 17 Vilniaus elektrines siemet savivaldybe neperims vz lt 2015 12 07 Nuoroda tikrinta 2015 12 28 BNS 2019 05 09 Lietuvos energija vertina galimybes atnaujinti treciaja Vilniaus elektrine vz lt Nuoroda tikrinta 2024 02 12