Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Ala LitoriaPramonėaviacijaPerėmėjas ai AlitaliaĮkurta1934 m Uždaryta1941 m Centrinė būstinėRoma ItalijaSavininkas ai Ita

Ala Littoria

  • Pagrindinis puslapis
  • Ala Littoria
Ala Littoria
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Ala Litoria
Pramonėaviacija
Perėmėjas (-ai)Alitalia
Įkurta1934 m.
Uždaryta1941 m.
Centrinė būstinėRoma,  Italija
Savininkas (-ai)Italijos vyriausybė

Ala Littoria SA (liet. „Žemyno sparnas“) – XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose veikusi Italijos nacionalinė oro linijų bendrovė.

Istorija

Įmonė buvo įkurta 1934 m. šalies vyriausybės iniciatyva susijungus aviakompanijoms „“ (SAM), „“ (SANA), „“ (SISA) ir „“ (AEI). Aviakompanija priklausė Italijos vyriausybei. Lėktuvai buvo puošiami Italijos vėliava, ant kai kurių taip pat buvo vaizduojamas itališkojo fašizmo ženklas (it. fasces).

Po Ispanijos pilietinio karo „Ala Littoria“ investavo į „Iberia“ – Ispanijos aviakompaniją, kuri buvo įkurta žlugus LKKA. „Ala Littoria“ įsigijo 12,5 % aviakompanijos akcijų ir iš „Lufthansa“ įsigijusi tris „“ lėktuvų korpusus be variklių, perdavė juos „Iberia“ kaip įstatinio kapitalo dalį.

Naujai įkurta aviakompanija paveldėjo labai įvairų laivyną – vokiškus ir Junkers F 13, skraidančias valtis ir , itališkus lėktuvus Savoia-Marchetti S.55, Savoia-Marchetti S.66, olandiškus . Vėliau aviakompanija perėjo prie išskirtinai itališkų lėktuvų, įskaitant tuo metu moderniausius orlaivius, XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo naudojami ir kiti itališki (pvz., „Breda“ ir „Caproni“) lėktuvai.

1934 m. „Ala Littoria“ pradėjo skrydžius į kaimynines Europos šalis, taip pat į rytinio Viduržemio jūros regiono miestus. „Ala Littoria“ vykdė reisus ir į Italijos kolonijas Afrikoje. 1934 m. atliktas eksperimentinis skrydis iš Romos į Italijos Somalio sostinę Mogadišą, tapo pasaulio ilgų nuotolių civilinių skrydžių rekordu. Šiuo maršrutu 1935 m. pradėtas reguliarus susisiekimas, pavadintas prestižine „Linea dell’Impero“ (liet. Imperijos linija).

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios „Linea dell’Impero“ buvo tolimiausias „Ala Littoria“ maršrutas Afrikoje, nuo 1939 m. moderniausiu to meto lėktuvu Savoia Marchetti SM 75 vykdytas be sustojimų.

1938 m. kovą aviakompanija atliko pirmąjį rekordinį skrydį iš Romos į Argentiną maršrutu Roma-Kaljaris-/Gambija-Bahia-Rio de Žaneiras-Buenos Airės. Skrydis buvo vykdomas modifikuota skraidančia valtimi . Vėliau „Ala Litoria“ skrydžiams į Lotynų Ameriką įkūrė atskirą bendrovę (Linee Aeree Transcontinentali Italiane).

1940 metais „Ala Littoria“ maršrutų ilgis siekė 37 110 km. Tais metais Italija buvo penkta pasaulyje pagal oro linijų maršrutų ilgį (po JAV, SSRS, Vokietijos ir JK).

Antrojo pasaulinio karo metu „Ala Littoria“ veikė kaip Italijos kariuomenės transporto tarnyba, o 1941 m. jos civilinė veikla buvo sustabdyta. Aviakompanija neišgyveno iki karo pabaigos ir buvo išformuota. Po karo ją pakeitė „Alitalia – Linee Aeree Italiane“, kuri 1946 m. rugsėjo 16 d. buvo įkurta kaip „Aerolinee Italiane Internazionali“, o vėliau pervadinta „Alitalia“.

Maršrutų tinklas

1940 m. Ala Littoria skriadė į šiuos miestus:

Italija

  • Algeras, Ankona, Bolonija, Brindizis, Fiumė (Rijeka, tuo metu Italijos teritorija), Genuja, Kaljaris, Katanija, (dab. Lošinis, tuo metu Italijos teritorija), Milanas, Neapolis, Palermas, Pola (tuo metu Italijos teritorija), Riminis, Rodas, Roma, Sirakūzai, Trapanis, Triestas, Venecija, Zara (Zadaras, tuo metu Italijos teritorija).

Italijos Šiaurės ir Rytų Afrika

  • Adis Abeba, Asmara, Masava, Asebas, Desijė, Diredava, Gambela-, , Gonderas, , -, Mogadišas, , Bengazis, Tripolis.

Europa

  • Atėnai, Barselona, Belgradas, Berlynas, Bukareštas, Kadisas, Konstanca, Lisabona, Malaga, Malta, Marselis, Miunchenas, Palma, Paryžius, Salonikai, Sevilija, Tirana, Viena.

Artimieji Rytai ir Afrika

  • Bagdadas, Basra, Chartumas, Džibutis, Haifa, Kairas, Melilija, Tetuanas, Tunisas, Vadi Halfa.

Lėktuvai

1940 m. pabaigoje Ala Littoria laivyną sudarė 39 hidroplanai ir 74 sausumos lėktuvai:

Hidroplanai – skraidančios valtys

  • 14 vnt.
  • 8 vnt.
  • 16 vnt.
  • 1 vnt.

Sausumos lėktuvai

  • 1 vnt. Caproni Ca.308 Borea (sudužo metų pradžioje)
  • 4 vnt.
  • 10 vnt.
  • 3 vnt.
  • 18 vnt.
  • 3 vnt. Savoia-Marchetti S.74
  • 36 vnt.

Išnašos

  1. Caprotti F (2011) 'Profitability, practicality and ideology: Fascist civil aviation and the short life of Ala Littoria, 1934–1943.' The Journal of Transport History, 32(1), pp.17–38.
  2. Berlin-Spotter – Iberia (in German)
  3. Timetable of flights to France and other countries
  4. Original article on the Rome-Mogadiscio flight (click to enlarge) Archyvuota kopija 2018-04-06 iš Wayback Machine projekto.
  5. Rosselli: The air links between Italy and Italian Africa
  6. Savoia Marchetti SM 75, civilian version
  7. Ala Littoria timetable March 28, 1938 („Linea dell’Impero“)
  8. Ala Littoria, 1934–1941 (in Italian) Archyvuota kopija 2017-05-10 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 13:28

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ala Littoria, Kas yra Ala Littoria? Ką reiškia Ala Littoria?

Ala LitoriaPramoneaviacijaPeremejas ai AlitaliaĮkurta1934 m Uzdaryta1941 m Centrine bustineRoma ItalijaSavininkas ai Italijos vyriausybe Ala Littoria SA liet Zemyno sparnas XX amziaus treciajame ir ketvirtajame desimtmeciuose veikusi Italijos nacionaline oro liniju bendrove IstorijaĮmone buvo įkurta 1934 m salies vyriausybes iniciatyva susijungus aviakompanijoms SAM SANA SISA ir AEI Aviakompanija priklause Italijos vyriausybei Lektuvai buvo puosiami Italijos veliava ant kai kuriu taip pat buvo vaizduojamas italiskojo fasizmo zenklas it fasces Po Ispanijos pilietinio karo Ala Littoria investavo į Iberia Ispanijos aviakompanija kuri buvo įkurta zlugus LKKA Ala Littoria įsigijo 12 5 aviakompanijos akciju ir is Lufthansa įsigijusi tris lektuvu korpusus be varikliu perdave juos Iberia kaip įstatinio kapitalo dalį Naujai įkurta aviakompanija paveldejo labai įvairu laivyna vokiskus ir Junkers F 13 skraidancias valtis ir italiskus lektuvus Savoia Marchetti S 55 Savoia Marchetti S 66 olandiskus Veliau aviakompanija perejo prie isskirtinai italisku lektuvu įskaitant tuo metu moderniausius orlaivius XX amziaus ketvirtojo desimtmecio pabaigoje buvo naudojami ir kiti italiski pvz Breda ir Caproni lektuvai 1934 m Ala Littoria pradejo skrydzius į kaimynines Europos salis taip pat į rytinio Vidurzemio juros regiono miestus Ala Littoria vykde reisus ir į Italijos kolonijas Afrikoje 1934 m atliktas eksperimentinis skrydis is Romos į Italijos Somalio sostine Mogadisa tapo pasaulio ilgu nuotoliu civiliniu skrydziu rekordu Siuo marsrutu 1935 m pradetas reguliarus susisiekimas pavadintas prestizine Linea dell Impero liet Imperijos linija Iki Antrojo pasaulinio karo pradzios Linea dell Impero buvo tolimiausias Ala Littoria marsrutas Afrikoje nuo 1939 m moderniausiu to meto lektuvu Savoia Marchetti SM 75 vykdytas be sustojimu Atvirute su Ala Littoria lektuvu Savoia Marchetti S 74 1938 m kova aviakompanija atliko pirmajį rekordinį skrydį is Romos į Argentina marsrutu Roma Kaljaris Gambija Bahia Rio de Zaneiras Buenos Aires Skrydis buvo vykdomas modifikuota skraidancia valtimi Veliau Ala Litoria skrydziams į Lotynu Amerika įkure atskira bendrove Linee Aeree Transcontinentali Italiane 1940 metais Ala Littoria marsrutu ilgis sieke 37 110 km Tais metais Italija buvo penkta pasaulyje pagal oro liniju marsrutu ilgį po JAV SSRS Vokietijos ir JK Antrojo pasaulinio karo metu Ala Littoria veike kaip Italijos kariuomenes transporto tarnyba o 1941 m jos civiline veikla buvo sustabdyta Aviakompanija neisgyveno iki karo pabaigos ir buvo isformuota Po karo ja pakeite Alitalia Linee Aeree Italiane kuri 1946 m rugsejo 16 d buvo įkurta kaip Aerolinee Italiane Internazionali o veliau pervadinta Alitalia Marsrutu tinklas1940 m Ala Littoria skriade į siuos miestus Skraidanti valtis Savoia Marchetti S 66 ItalijaAlgeras Ankona Bolonija Brindizis Fiume Rijeka tuo metu Italijos teritorija Genuja Kaljaris Katanija dab Losinis tuo metu Italijos teritorija Milanas Neapolis Palermas Pola tuo metu Italijos teritorija Riminis Rodas Roma Sirakuzai Trapanis Triestas Venecija Zara Zadaras tuo metu Italijos teritorija Italijos Siaures ir Rytu Afrika Adis Abeba Asmara Masava Asebas Desije Diredava Gambela Gonderas Mogadisas Bengazis Tripolis Europa Atenai Barselona Belgradas Berlynas Bukarestas Kadisas Konstanca Lisabona Malaga Malta Marselis Miunchenas Palma Paryzius Salonikai Sevilija Tirana Viena Artimieji Rytai ir Afrika Bagdadas Basra Chartumas Dzibutis Haifa Kairas Melilija Tetuanas Tunisas Vadi Halfa LektuvaiSavoia Marchetti S 75 1940 m pabaigoje Ala Littoria laivyna sudare 39 hidroplanai ir 74 sausumos lektuvai Hidroplanai skraidancios valtys 14 vnt 8 vnt 16 vnt 1 vnt Sausumos lektuvai 1 vnt Caproni Ca 308 Borea suduzo metu pradzioje 4 vnt 10 vnt 3 vnt 18 vnt 3 vnt Savoia Marchetti S 74 36 vnt IsnasosCaprotti F 2011 Profitability practicality and ideology Fascist civil aviation and the short life of Ala Littoria 1934 1943 The Journal of Transport History 32 1 pp 17 38 Berlin Spotter Iberia in German Timetable of flights to France and other countries Original article on the Rome Mogadiscio flight click to enlarge Archyvuota kopija 2018 04 06 is Wayback Machine projekto Rosselli The air links between Italy and Italian Africa Savoia Marchetti SM 75 civilian version Ala Littoria timetable March 28 1938 Linea dell Impero Ala Littoria 1934 1941 in Italian Archyvuota kopija 2017 05 10 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Universitate Riga

  • Liepa 20, 2025

    Uniao Lisboa

  • Liepa 20, 2025

    Unia Chorzow

  • Liepa 20, 2025

    USM El Harrach

  • Liepa 20, 2025

    UEFA taurių taurė 1989–1990 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje