Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tiglatpalasaras IIIAsirijos karalius Babilonijos karalius Keturių Kampų valdovas Pasaulio viešpatsTiglatpalasaro III bar
Tiglatpalasaras III
| Tiglatpalasaras III | |
|---|---|
| Asirijos karalius Babilonijos karalius Keturių Kampų valdovas Pasaulio viešpats | |
| Tiglatpalasaro III bareljefas (dabar Britų muziejuje) | |
| Adasidai | |
| Gimė | ~795 m. pr. m. e. |
| Mirė | 727 m. pr. m. e. |
| Tėvas | arba |
| Sutuoktinis (-ė) | Jaba |
| Vaikai | Šalmaneseras V, Sargonas II? |
| Asirijos karalius | |
| Valdė | 745–727 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Šalmaneseras V |
| Babilonijos karalius | |
| Valdė | 729–727 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Šalmaneseras V |
| Vikiteka | Tiglatpalasaras III |
Tiglatpalasaras III (akad. 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 = Tukultī-apil-Ešarra; 'kliaujuosi Ešaros sūnumi', hebr. תִּגְלַת פִּלְאֶסֶר = Tiglaṯ Pilʾeser) – Asirijos karalius, valdęs Naująją Asirijos imperiją maždaug 745–727 m. pr. m. e., taip pat Babilonijos karalius 729–727 m. pr. m. e. Jo valdymo metais Asirija pasiekė paskutinį plėtros laikotarpį.
Nuo valdymo laikmečio (810–783 m. pr. m. e.), Asirija buvo politiškai ir kariniu atžvilgiu silpna, šiaurinė kaimynė Urartu kontroliavo prekybinius kelius į Irano kalnyną ir link Viduržemio jūros. Dalis imperijos dalių turėjo mokėti duokles kitoms valstybėms. 745 m. pr. m. e. kilo sukilimas prieš Adadnirario III sūnų, karalių , per kurį į sostą įžengė vietininkas Tiglatpalasaras III. Jis vardą galimai pasirinko pagal kitą didį Asirijos valdovą, Tiglatpalasarą I.
Tiglatpalasaras III ėmėsi greitų reformų. Jis padalino nepriklausomybės siekusias provincijas į mažesnes dalis (738 m. pr. m. e. jų tapo 80), Asirijos pareigūnus padarė tiesiogiai sau pavaldžiais. Dabar jam tiesiogiai turėjo atsiskaityti kariuomenės vadai, iždo prižiūrėtojai, mokesčių rinkėjai. Įrengta žvalgybinė sistema.
Tiglatpalasaras III atnaujino ekspansinę šalies užsienio politiką. 743–740 m. pr. m. e. nugalėjo Urartu karalystės remiamą Arpado koaliciją (priklausė Šiaurės Sirijos, Finikijos ir Mažosios Azijos šalių valdovai), 734–732 m. pr. m. e. – Edomo, filistiečių miestų, Arabijos pusiasalio valstybėlių, Tyro, Damasko ir Izraelio karalysčių koaliciją. 734 m. pr. m. e. nustatytos sienos su Egiptu. 738 ir 735 m. pr. m. e. surengė karo žygius į Urartu karalystę. 737 m. pr. m. e. įsitvirtino Medijos šiaurinėje dalyje. 729 m. pr. m. e. užėmė Babiloną ir asmeninės unijos pagrindu tapo Babilonijos karaliumi (nuvertė chaldėjų karalių Ukinzerą, kuris skatino sukilimus Asirijoje). Pasivadino Pulu vardu.
Tiglatpalasaras III vykdė tremčių politiką – pavergtų tautų gyventojus trėmė į sunkiai valdomus pasienio regionus. Vien per 742–741 metus perkelta dešimtys tūkstančių žmonių.
Tiglatpalasaras III dėl savo didelių užkariavimų minimas Biblijoje.
Šaltiniai
- Tiglath-pileser III. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Tiglatpalasaras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tiglatpalasaras III, Kas yra Tiglatpalasaras III? Ką reiškia Tiglatpalasaras III?
Tiglatpalasaras IIIAsirijos karalius Babilonijos karalius Keturiu Kampu valdovas Pasaulio viespatsTiglatpalasaro III bareljefas dabar Britu muziejuje AdasidaiGime 795 m pr m e Mire 727 m pr m e Tevas arbaSutuoktinis e JabaVaikai Salmaneseras V Sargonas II Asirijos karaliusValde 745 727 m pr m e PirmtakasĮpedinis Salmaneseras VBabilonijos karaliusValde 729 727 m pr m e PirmtakasĮpedinis Salmaneseras VVikiteka Tiglatpalasaras III Tiglatpalasaras III akad 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 Tukulti apil Esarra kliaujuosi Esaros sunumi hebr ת ג ל ת פ ל א ס ר Tiglaṯ Pilʾeser Asirijos karalius valdes Naujaja Asirijos imperija mazdaug 745 727 m pr m e taip pat Babilonijos karalius 729 727 m pr m e Jo valdymo metais Asirija pasieke paskutinį pletros laikotarpį Nuo valdymo laikmecio 810 783 m pr m e Asirija buvo politiskai ir kariniu atzvilgiu silpna siaurine kaimyne Urartu kontroliavo prekybinius kelius į Irano kalnyna ir link Vidurzemio juros Dalis imperijos daliu turejo moketi duokles kitoms valstybems 745 m pr m e kilo sukilimas pries Adadnirario III sunu karaliu per kurį į sosta įzenge vietininkas Tiglatpalasaras III Jis varda galimai pasirinko pagal kita didį Asirijos valdova Tiglatpalasara I Tiglatpalasaras III emesi greitu reformu Jis padalino nepriklausomybes siekusias provincijas į mazesnes dalis 738 m pr m e ju tapo 80 Asirijos pareigunus padare tiesiogiai sau pavaldziais Dabar jam tiesiogiai turejo atsiskaityti kariuomenes vadai izdo priziuretojai mokesciu rinkejai Įrengta zvalgybine sistema Tiglatpalasaras III atnaujino ekspansine salies uzsienio politika 743 740 m pr m e nugalejo Urartu karalystes remiama Arpado koalicija priklause Siaures Sirijos Finikijos ir Mazosios Azijos saliu valdovai 734 732 m pr m e Edomo filistieciu miestu Arabijos pusiasalio valstybeliu Tyro Damasko ir Izraelio karalysciu koalicija 734 m pr m e nustatytos sienos su Egiptu 738 ir 735 m pr m e surenge karo zygius į Urartu karalyste 737 m pr m e įsitvirtino Medijos siaurineje dalyje 729 m pr m e uzeme Babilona ir asmenines unijos pagrindu tapo Babilonijos karaliumi nuverte chaldeju karaliu Ukinzera kuris skatino sukilimus Asirijoje Pasivadino Pulu vardu Tiglatpalasaras III vykde tremciu politika pavergtu tautu gyventojus treme į sunkiai valdomus pasienio regionus Vien per 742 741 metus perkelta desimtys tukstanciu zmoniu Tiglatpalasaras III del savo dideliu uzkariavimu minimas Biblijoje SaltiniaiTiglath pileser III Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Tiglatpalasaras III Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013