Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tokunošimos tarmėKalbamaTokunošima Kagošimos prefektūraKalbančiųjų skaičius5 100 2004 m KilmėJaponų kalbos Riūkiū Amamių
Tokunošimos tarmė
| Tokunošimos tarmė | |
| Kalbama | Tokunošima, Kagošimos prefektūra |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 5 100 (2004 m.) |
| Kilmė | Japonų kalbos Tokunošimos |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | tkn |
Tokunošimos tarmė arba Tokunošimos kalba (シマグチ,Šimaguči arba シマユミィタ, Šimajumyta) – tarmių grupė, kuria šnekama Japonijos Kagošimos prefektūros Tokunošimos saloje.
Patarmės
Kalbininkas Takahiro Okamura išskiria dvi patarmes: Kamecu–Amagio šiaurėje ir Iseno pietuose. Kamecu tradiciškai yra politinis ir kultūrinis salos centras. Dėl šios priežasties kalba Kamecu kito greičiau, o pokyčiai neretai persiduodavo į šiaurės rytuose, bet daug rečiau — į Iseną. Dėl to Iseno patarmės laikomos konservatyvesnėmis.
Fonologija
Nurodyta fonologija paremta Kamecu patarme.
Priebalsiai
Kaip ir kitos šiaurinės Riūkiū kalbos, Tokunošimos tarmė pasižymi santykinai didele priebalsių įvairove.
| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Gomuriniai | Glotaliniai | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q | ||||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | t˭ | d | kʰ | k˭ | ɡ | ʔ | ||||||||
| t͡ʃʰ | t͡ʃ˭ | dz | |||||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||||
| r | |||||||||||||||||
Pastabos
- /h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra naujas ir retai sutinkamas priebalsis.
- /si/, /t͡ʃʰɨ/ ir /t͡ʃ˭ɨ/ dabartinėje kalboje pakitę į atitinkamai [ʃɪ], [t͡sʰɨ] and [t͡sɨ].
- /dz/ tariamas kaip [d͡z] prieš /ɨ/ ir /ɘ/ bei kaip [d͡ʒ] kitais atvejais.
Balsiai
Tokunošima yra viena turtingiausių balsių įvairove tarp Riūkiū kalbų. Sutinkami šie balsiai: /a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/. Gali būti trumpieji ir ilgieji.
Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje
Kai kurie Tokunošimos tarmės bruožai, palyginus su japonų kalba:
- Japonų kalboje sutinkamas /e/ dažniausiai virtęs /ɨ/.
- Japonų kalboje sutinkamas /o/ dažniausiai virtęs /u/.
- /e/, /ɘ/ ir /o/ Tokunošimos tarmėje yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos .
- Japonų kalbos /hi/ ir /he/ Tokunošimos tarmėje virtę atitinkamai /sɨ/ ir /hwɨ/.
- Japonų kalbos /si/ ir /zu/, /zi/ ir /zu/ bei /t͡ʃi/ ir /t͡ʃu/ Tokunošimos tarmėje sulieti į atitinkamai /sɨ/, /zɨ/ ir /t͡ʃɨ/.
- Tokunošimos tarmėje dėl dviejų morų suliejimo susiformavę glotalizuoti priebalsiai.
Šaltiniai
-
- Okamura Takahiro 岡村隆博 (2007). Amami hōgen: kana moji de no kakikata 奄美方言—カナ文字での書き方 (japonų).
- Shibata Takeshi 柴田武; et al. (1977). Amami Tokunoshima no kotoba 奄美徳之島のことば (japonų). pp. 42–43.
- Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
- Samuel E. Martin (1970) "Shodon: A Dialect of the Northern Ryukyus", in the Journal of the American Oriental Society, vol. 90, no. 1 (Jan–Mar), pp. 97–139.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tokunošimos tarmė, Kas yra Tokunošimos tarmė? Ką reiškia Tokunošimos tarmė?
Tokunosimos tarmeKalbamaTokunosima Kagosimos prefekturaKalbanciuju skaicius5 100 2004 m KilmeJaponu kalbos Riukiu Amamiu TokunosimosKalbos kodaiISO 639 3tkn Tokunosimos tarme arba Tokunosimos kalba シマグチ Simaguci arba シマユミィタ Simajumyta tarmiu grupe kuria snekama Japonijos Kagosimos prefekturos Tokunosimos saloje PatarmesKalbininkas Takahiro Okamura isskiria dvi patarmes Kamecu Amagio siaureje ir Iseno pietuose Kamecu tradiciskai yra politinis ir kulturinis salos centras Del sios priezasties kalba Kamecu kito greiciau o pokyciai neretai persiduodavo į siaures rytuose bet daug reciau į Isena Del to Iseno patarmes laikomos konservatyvesnemis FonologijaNurodyta fonologija paremta Kamecu patarme Priebalsiai Kaip ir kitos siaurines Riukiu kalbos Tokunosimos tarme pasizymi santykinai didele priebalsiu įvairove Priebalsiu fonemos Lupiniai Alveoliniai Postalveoliniai Gomuriniai GlotaliniaiNosiniai mˀ m nˀ n QSprogstamieji pʰ b tʰ t d kʰ k ɡ ʔt ʃʰ t ʃ dzPuciamieji s hAproksimantai j wr Pastabos h tariamas kaip c pries i ir j bei kaip ɸ pries u ir w pʰ yra naujas ir retai sutinkamas priebalsis si t ʃʰɨ ir t ʃ ɨ dabartineje kalboje pakite į atitinkamai ʃɪ t sʰɨ and t sɨ dz tariamas kaip d z pries ɨ ir ɘ bei kaip d ʒ kitais atvejais Balsiai Tokunosima yra viena turtingiausiu balsiu įvairove tarp Riukiu kalbu Sutinkami sie balsiai a e i o u ɨ ir ɘ Gali buti trumpieji ir ilgieji Atitikmenys siuolaikineje japonu kalboje Kai kurie Tokunosimos tarmes bruozai palyginus su japonu kalba Japonu kalboje sutinkamas e dazniausiai virtes ɨ Japonu kalboje sutinkamas o dazniausiai virtes u e ɘ ir o Tokunosimos tarmeje yra antrines kilmes ir dazniausiai atitinka japonu kalbos Japonu kalbos hi ir he Tokunosimos tarmeje virte atitinkamai sɨ ir hwɨ Japonu kalbos si ir zu zi ir zu bei t ʃi ir t ʃu Tokunosimos tarmeje sulieti į atitinkamai sɨ zɨ ir t ʃɨ Tokunosimos tarmeje del dvieju moru suliejimo susiformave glotalizuoti priebalsiai Saltiniai Duomenys apie kodu tkn zymima kalba svetaineje ethnologue com Okamura Takahiro 岡村隆博 2007 Amami hōgen kana moji de no kakikata奄美方言 カナ文字での書き方 japonu Shibata Takeshi 柴田武 et al 1977 Amami Tokunoshima no kotoba奄美徳之島のことば japonu pp 42 43 Hirayama Teruo 平山輝男 red 1986 Amami hōgen kiso goi no kenkyu奄美方言基礎語彙の研究 japonu Samuel E Martin 1970 Shodon A Dialect of the Northern Ryukyus in the Journal of the American Oriental Society vol 90 no 1 Jan Mar pp 97 139