Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Prancūzijos Trečiosios Respublikos konstituciniai įstatymai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Prancūzijos Trečiosios Respublikos konstituciniai įstatymai | |
| Informacija | |
|---|---|
| Valstybė | Prancūzija |
| Priimta | 1870 m. |
| Galiojo iki | 1870 – 1940 birželio 22 |
| Turinys | |
| Valdymo forma | Respublika |
| Įstatymų leidžiamoji valdžia | Parlamentas – Deputatų rūmai ir Senatas |
| Vykdomoji valdžia | Prezidentas |
Prancūzijos Trečiosios respublikos konstituciniai įstatymai (1870-1940 06 22) – konstituciniai teisiniai dokumentai, nesant vientisos konstitucijos reguliavę Prancūzijos Trečiosios Respublikos Konstitucinę santvarką. Kai kurie principai liko nesankcionuoti, teoriniai principai liko nesuformuluoti, reglamentuota tik tai, kas būtina.
Priėmimo aplinkybės
Didėjant gyventojų nepasitenkinimui Napoleono III užsienio ir vidaus politika, imperatoriui teko švelninti režimą. Jau 1870 m. gegužės 21 d. po plebiscito pritarimo imperijoje priimta konstitucija, patvirtinusi 1789 m. Žmogaus ir piliečio deklaracijos nuostatas, Senatas tapo antraisiais parlamento rūmais, parlamentui suteikta įstatymų leidybos iniciatyva, ministrų skyrimo teisė. 1870 m. vasarą Prancūziją įsivėlė į avantiūristinį karą su Prūsija ir jį triuškinamai pralaimėjo. Imperija 1870 rugsėjo 4 d. žlugo, Įstatymo leidybos korpusas, naudodamasis į jo rankas perėjusia valdžia paskelbė respubliką. Okupacijos sąlygomis išrinktas Nacionalinis susirinkimas susirinko 1871 m. vasarį ir turėjo ratifikuoti labai sunkias taikos su Prūsija sąlygas ir nustatyti valstybės santvarką. Laikinai nustatytas parlamentinis valdymas, nes Nacionalinis susirinkimas laikytas steigiamąją institucija, be to, bijota vykdomosios valdžios įsigalėjimo (kaip Antrojoje imperijoje). Tačiau valstybinės santvarkos nustatymas užtruko. Visos Europos valstybės buvo monarchijos, Nacionaliniame susirinkime taip pat vyravo monarchistai, tačiau dėl įvairių nesutarimų tarp Liepos ir Burbonų monarchijos šalininkų, nutarta laikinai rinkti prezidentą. Jo rinkimų tvarka nustatyta 1875 m. tik vieno balso persvara. Tų pačių metų vasario-birželio mėnesiai priimtas „Senato organizavimo įstatymas“, “Valstybės valdžių organizavimo įstatymas“(2 str. nustatoma prezidento rinkimų tvarka), „Valstybės valdžių įstatymas“. Tai Trečiosios respublikos konstituciniai įstatymai.
Valstybinė santvarka
Dvejų rūmų parlamentas – Deputatų rūmai ir Senatas. Rinkdami prezidentą ar keisdami konstituciją jie turėjo posėdžiauti drauge, sudarydami Nacionalinį susirinkimą. Abeji rūmai turėjo įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, vienodomis teisėmis dalyvavo įstatymų leidyboje, įstatymų projektai turėjo būti priimti abejų rūmų. Senatas atliko ir aukščiausio teismo vaidmenį byloms dėl ministrų ir prezidento nusikaltimų, pasikėsinimo į valstybės saugumą. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Deputatų rūmai renkami visuotiniais rinkimais 4 m., tvarka smulkiau nustatoma įstatymu. Senatas susideda iš 300 narių, kurių 225 renkami, o 75 skiriami Nacionalinio susirinkimo iki gyvos galvos. Kiek vėliau išleistas rinkimų įstatymas nustatė, kad Deputatų rūmų rinkimuose dalyvauja 21 m. vyrai, pargyvenę toje teritorijoje bent pusę metų. Renkama pagal mažoritarinę dviejų turų sistemą. 1884 m. atsisakyta iki gyvos galvos paskirtų senatorių. 1919-1922 metai rinkimų teisę turėjo ir moterys.
Vykdomoji valdžia
Prezidentas, kartu su parlamentu turintis įstatymų iniciatyvos teisę, viešai skelbiantis įstatymus, turintis teisę motyvuotai gražinti juos svarstymui (reliatyvi veto teisė). Taip pat prezidentas skyrė civilinius ir karinius pareigūnus, teikė malonę, vadovauja ginkluotosioms pajėgoms. Ministrai skiriami prezidento, tačiau atsakingi parlamentui tiek už bendrą vyriausybės politiką, tiek asmeniškai už savo veiksmus. Prezidento aktams reikia ministro kontrasignacijos. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: Prezidentas renkamas abejų parlamento rūmų, susijungusių į Nacionalinį susirinkimą, 7 metams su perrinkimo teise absoliučia balsų dauguma.
Žmogaus teisių įtvirtinimas
Specialaus reglamentavimo nebuvo, galiojo 1789 m. deklaracijos nuostatos.
Svarbiausios nuostatos
- Nėra Vientiso konstitucinio akto.
- Nėra atskiro žmogaus ir piliečių teisių reglamentavimo, remiamasi ankstesnėmis deklaracijomis.
- Dvejų rūmų stiprus parlamentas, renkantis prezidentą, ministrai atsakingi parlamentui.
- Pirmąkart Prancūzijoje valstybinėms valdžioms tiesiogiai pavesta bendradarbiauti.
- Vyriausybė nepriklausoma nuo prezidento, nors ir jo skiriama, – kontrasignuoja jo aktus, atsakinga parlamentui.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos Trečiosios Respublikos konstituciniai įstatymai, Kas yra Prancūzijos Trečiosios Respublikos konstituciniai įstatymai? Ką reiškia Prancūzijos Trečiosios Respublikos konstituciniai įstatymai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Prancuzijos Treciosios Respublikos konstituciniai įstatymaiInformacijaValstybePrancuzijaPriimta1870 m Galiojo iki1870 1940 birzelio 22TurinysValdymo formaRespublikaĮstatymu leidziamoji valdziaParlamentas Deputatu rumai ir SenatasVykdomoji valdziaPrezidentas Prancuzijos Treciosios respublikos konstituciniai įstatymai 1870 1940 06 22 konstituciniai teisiniai dokumentai nesant vientisos konstitucijos reguliave Prancuzijos Treciosios Respublikos Konstitucine santvarka Kai kurie principai liko nesankcionuoti teoriniai principai liko nesuformuluoti reglamentuota tik tai kas butina Priemimo aplinkybesDidejant gyventoju nepasitenkinimui Napoleono III uzsienio ir vidaus politika imperatoriui teko svelninti rezima Jau 1870 m geguzes 21 d po plebiscito pritarimo imperijoje priimta konstitucija patvirtinusi 1789 m Zmogaus ir piliecio deklaracijos nuostatas Senatas tapo antraisiais parlamento rumais parlamentui suteikta įstatymu leidybos iniciatyva ministru skyrimo teise 1870 m vasara Prancuzija įsivele į avantiuristinį kara su Prusija ir jį triuskinamai pralaimejo Imperija 1870 rugsejo 4 d zlugo Įstatymo leidybos korpusas naudodamasis į jo rankas perejusia valdzia paskelbe respublika Okupacijos salygomis isrinktas Nacionalinis susirinkimas susirinko 1871 m vasarį ir turejo ratifikuoti labai sunkias taikos su Prusija salygas ir nustatyti valstybes santvarka Laikinai nustatytas parlamentinis valdymas nes Nacionalinis susirinkimas laikytas steigiamaja institucija be to bijota vykdomosios valdzios įsigalejimo kaip Antrojoje imperijoje Taciau valstybines santvarkos nustatymas uztruko Visos Europos valstybes buvo monarchijos Nacionaliniame susirinkime taip pat vyravo monarchistai taciau del įvairiu nesutarimu tarp Liepos ir Burbonu monarchijos salininku nutarta laikinai rinkti prezidenta Jo rinkimu tvarka nustatyta 1875 m tik vieno balso persvara Tu paciu metu vasario birzelio menesiai priimtas Senato organizavimo įstatymas Valstybes valdziu organizavimo įstatymas 2 str nustatoma prezidento rinkimu tvarka Valstybes valdziu įstatymas Tai Treciosios respublikos konstituciniai įstatymai Valstybine santvarkaRespublika Įstatymu leidziamoji valdziaDveju rumu parlamentas Deputatu rumai ir Senatas Rinkdami prezidenta ar keisdami konstitucija jie turejo posedziauti drauge sudarydami Nacionalinį susirinkima Abeji rumai turejo įstatymu leidybos iniciatyvos teise vienodomis teisemis dalyvavo įstatymu leidyboje įstatymu projektai turejo buti priimti abeju rumu Senatas atliko ir auksciausio teismo vaidmenį byloms del ministru ir prezidento nusikaltimu pasikesinimo į valstybes sauguma Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka Deputatu rumai renkami visuotiniais rinkimais 4 m tvarka smulkiau nustatoma įstatymu Senatas susideda is 300 nariu kuriu 225 renkami o 75 skiriami Nacionalinio susirinkimo iki gyvos galvos Kiek veliau isleistas rinkimu įstatymas nustate kad Deputatu rumu rinkimuose dalyvauja 21 m vyrai pargyvene toje teritorijoje bent puse metu Renkama pagal mazoritarine dvieju turu sistema 1884 m atsisakyta iki gyvos galvos paskirtu senatoriu 1919 1922 metai rinkimu teise turejo ir moterys Vykdomoji valdziaPrezidentas kartu su parlamentu turintis įstatymu iniciatyvos teise viesai skelbiantis įstatymus turintis teise motyvuotai grazinti juos svarstymui reliatyvi veto teise Taip pat prezidentas skyre civilinius ir karinius pareigunus teike malone vadovauja ginkluotosioms pajegoms Ministrai skiriami prezidento taciau atsakingi parlamentui tiek uz bendra vyriausybes politika tiek asmeniskai uz savo veiksmus Prezidento aktams reikia ministro kontrasignacijos Įstatymu vykdomosios valdzios rinkimas Prezidentas renkamas abeju parlamento rumu susijungusiu į Nacionalinį susirinkima 7 metams su perrinkimo teise absoliucia balsu dauguma Zmogaus teisiu įtvirtinimasSpecialaus reglamentavimo nebuvo galiojo 1789 m deklaracijos nuostatos Svarbiausios nuostatosNera Vientiso konstitucinio akto Nera atskiro zmogaus ir pilieciu teisiu reglamentavimo remiamasi ankstesnemis deklaracijomis Dveju rumu stiprus parlamentas renkantis prezidenta ministrai atsakingi parlamentui Pirmakart Prancuzijoje valstybinems valdzioms tiesiogiai pavesta bendradarbiauti Vyriausybe nepriklausoma nuo prezidento nors ir jo skiriama kontrasignuoja jo aktus atsakinga parlamentui