Nijolė StrakauskaitėGimė 1957 m vasario 14 d 68 metai Juodkrantė NeringaTautybė lietuvėVeikla istorikėSritis Mažosios Li
Nijolė Strakauskaitė

Nijolė Strakauskaitė | |
---|---|
Gimė | 1957 m. vasario 14 d. Juodkrantė, Neringa |
Tautybė | lietuvė |
Veikla | istorikė |
Sritis | Mažosios Lietuvos, Kuršių nerijos kultūra |
Organizacijos | Klaipėdos universitetas |
Pareigos | docentė |
Išsilavinimas | mokslų daktarė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Nijolė Strakauskaitė (g. 1957 m. vasario 14 d. Juodkrantėje) – Lietuvos istorikė, docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
1975–1980 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1983–1986 m. – aspirantė. 1987 m. apgynė istorijos mokslų kandidatės disertaciją, kuri 1993 m. nostrifikuota, pripažįstant istorijos mokslo daktaro laipsnį. 1999 m. stažavosi Vidurio Europos universitete (Vengrija), 2000 m. – Humboldtų universitete Berlyne, 2009 m. rinko medžiagą Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne.
1980–1983 m. dėstė istorines disciplinas Vilniaus universitete, nuo 1987 m. – Šiaulių Pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto Klaipėdoje Visuomenės mokslų katedros vyr. asistentė, nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vyr. asistentė, nuo 1993 m. dėsto KU istorijos krypties studentams, nuo 1997 m. – docentė. Nuo 2003 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
2007–2014 m. Klaipėdoje kuratoriumo pirmininkė, nuo 2014 m. Elko istorijos muziejaus (Lenkija) mokslo tarybos narė.
Mokslinė veikla
Nijolė Strakauskaitė tyrinėja Rytų Prūsijos (ir Mažosios Lietuvos) kultūros istoriją ir identiteto problematiką XIX a. pab. – XX a. Taip pat kultūrines sąveikas Kuršių nerijoje (XVI–XX a.).
Bibliografija
- Kuršių nerija – Europos pašto kelias (2001 m., anglų k. 2004 m., vokiečių k. 2006 m., rusų k. 2007 m.),
- Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių (2010 m.),
- Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. (2018 m.),
- Sudaryti veikalai
- Neringa (su kitais, 1998 m.),
- Klaipėda. Istorija populiariai (su kitais, 2002 m.),
- Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas (2004 m.),
- Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas (2005 m.),
- Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai (su S. Pocyte, 2007 m.),
- Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje. XIX a. pabaiga–XX a. pradžia / Die Kurische Nehrung in der Ansichtskartensammlung von Hugo Scheu. Ende des 19.–Anfang des 20. Jahrhunderts (su L. Motuziene, 2010 m.),
- Acta Historica Universitatis Klaipedensis 23 t.: „Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais“ (su V. Safronovu ir L. Motuziene, 2011 m.).
Taip pat Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, recenzijų knygoms apie Mažąją Lietuvą.
Įvertinimai
- Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija (2011 m.)
Šaltiniai
- Nijolė Strakauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2025
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nijolė Strakauskaitė, Kas yra Nijolė Strakauskaitė? Ką reiškia Nijolė Strakauskaitė?
Nijole StrakauskaiteGime 1957 m vasario 14 d 68 metai Juodkrante NeringaTautybe lietuveVeikla istorikeSritis Mazosios Lietuvos Kursiu nerijos kulturaOrganizacijos Klaipedos universitetasPareigos docenteIssilavinimas mokslu daktareAlma mater Vilniaus universitetas Nijole Strakauskaite g 1957 m vasario 14 d Juodkranteje Lietuvos istorike docente humanitariniu mokslu daktare Biografija1975 1980 m studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 1983 1986 m aspirante 1987 m apgyne istorijos mokslu kandidates disertacija kuri 1993 m nostrifikuota pripazįstant istorijos mokslo daktaro laipsnį 1999 m stazavosi Vidurio Europos universitete Vengrija 2000 m Humboldtu universitete Berlyne 2009 m rinko medziaga Prusijos kulturos paveldo slaptajame valstybes archyve Berlyne 1980 1983 m deste istorines disciplinas Vilniaus universitete nuo 1987 m Siauliu Pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto Klaipedoje Visuomenes mokslu katedros vyr asistente nuo 1991 m Klaipedos universiteto Politologijos katedros vyr asistente nuo 1993 m desto KU istorijos krypties studentams nuo 1997 m docente Nuo 2003 m Klaipedos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja 2007 2014 m Klaipedoje kuratoriumo pirmininke nuo 2014 m Elko istorijos muziejaus Lenkija mokslo tarybos nare Moksline veiklaNijole Strakauskaite tyrineja Rytu Prusijos ir Mazosios Lietuvos kulturos istorija ir identiteto problematika XIX a pab XX a Taip pat kulturines saveikas Kursiu nerijoje XVI XX a BibliografijaKursiu nerija Europos pasto kelias 2001 m anglu k 2004 m vokieciu k 2006 m rusu k 2007 m Kulturos krastovaizdis prie Kursiu mariu 2010 m Juodkrantes kurorto aukso amzius nuo susikurimo XIX a viduryje iki katastrofos 1945 m 2018 m Sudaryti veikalaiNeringa su kitais 1998 m Klaipeda Istorija populiariai su kitais 2002 m Klaipeda ir Kursiu nerija vadovas 2004 m Klaipeda Kursiu nerija Karaliaucius vadovas 2005 m Martynas Liudvikas Reza epochu atspindziai su S Pocyte 2007 m Kursiu nerija Hugo Scheu atviruku rinkinyje XIX a pabaiga XX a pradzia Die Kurische Nehrung in der Ansichtskartensammlung von Hugo Scheu Ende des 19 Anfang des 20 Jahrhunderts su L Motuziene 2010 m Acta Historica Universitatis Klaipedensis 23 t Daugiareiksmes tapatybes tarpuerdvese Rytu Prusijos atvejis XIX XX amziais su V Safronovu ir L Motuziene 2011 m Taip pat Lietuvos ir uzsienio leidiniuose paskelbe daugiau kaip 30 moksliniu straipsniu recenziju knygoms apie Mazaja Lietuva ĮvertinimaiMartyno Liudviko Rezos vardo kulturos ir meno premija 2011 m SaltiniaiNijole Strakauskaite Visuotine lietuviu enciklopedija elektroninis papildymas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2017 2025