Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Margaret MidGimė 1901 m gruodžio 16 d Filadelfija JAVMirė 1978 m lapkričio 15 d 76 metai Niujorkas JAVTautybė amerikietė
Margaret Mead
| Margaret Mid | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. gruodžio 16 d. Filadelfija, JAV |
| Mirė | 1978 m. lapkričio 15 d. (76 metai) Niujorkas, JAV |
| Tautybė | amerikietė |
| Tėvai | Edward Sherwood Mead, Emily Mead |
| Sutuoktinis (-ė) | Luther Cressman (1923–28) Reo Fortune (1928–35) (1936–50) |
| Vaikai | |
| Veikla | antropologė |
| Sritis | etnopsichologija, vaikystės, lyčių psichologija |
| Organizacijos | Kolumbijos universitetas |
| Pareigos | dėstytoja |
| Išsilavinimas | mokslų daktarė |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| (1970 m.) | |
Margaret Mid (Margaret Mead, 1901 m. gruodžio 16 d. – 1978 m. lapkričio 15 d.) – Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros antropologė. Ji laikoma socialinių lyčių (genderistinės) antropologijos pradininke.
Biografija
Gimė finansų profesoriaus G. H. Mido ir sociologės Emili Mid šeimoje. 1918–1919 m. studijavo DePau universitete (Indiana), 1919–1923 m. sociologiją Barnardo koledže, 1923–1924 m. Kolumbijos universitete Niujorke pas įtakingiausius to meto JAV antropologus – Francą Boasą ir Rut Benedikt. Nuo 1929 m. – mokslų daktarė, nuo 1954 m. dėstė Kolumbijos universitete. 1926–1940 ir 1946–1969 m. Margaret Mid dirbo . Per Antrąjį pasaulinį karą dirbo Nacionalinėje tyrimų taryboje. 1965 m. Niujorko universitete įkūrė Miesto antropologijos skyrių, 1968 m. (Niujorkas) – Antropologijos skyrių. 1974–1976 m. Amerikos mokslo pažangos asociacijos pirmininkė.
Veikla ir idėjos
Margaret Mid plėtojo taikomąją antropologiją (taikė stebėseną, konsultavimą, prisiimdavo čiabuvių teisių gynėjos vaidmenį). Taip pat ji atnaujino antropologinių tyrimų metodiką, įvesdama autobiografinį metodą, psichologinius testus (tiriant sapnus ir fantazijas), pritaikė audiovizualines lauko tyrinėjimo priemones.
Margaret Mid buvo pirmoji antropologė, tyrusi įvairių tautų vaikų praktiką. Taip pat daug dėmesio skyrė to meto Vakarų visuomenės elgsenai – ji tyrė studentų maištus, asmenybę, kultūrą, švietimą, moterų vaidmenį ir judėjimus, branduolinių ginklų naudojimą, įvairaus amžiaus grupių skirtumus (vadinamąjį kartų atotrūkį) tradicinėse ir šiuolaikinėse bendruomenėse, vaikų psichologiją iš etnopsichologinės mokyklos pozicijų. Kaip lyginamąją medžiagą tyrė Okeanijos (ypač samojiečių ir papuasų) tautas.
Iš Z. Froido M. Mid perėmė ankstyvos vaikystės kaip uždedančios antspaudą suaugusiojo asmenybei idėją. Daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimo būdų tyrimams, nes manė, kad asmenybės charakteris itin priklauso nuo to auklėjimo, ypač nuo kūdikio priežiūros. M. Mid taikė modelinės asmenybės sampratą manydama, kad tai yra socialiai būtina asmenybė, t. y. stereotipiškai ugdomas asmenybės tipas kaip optimalus esamai socialinei struktūrai.
Margaret Mid buvo modernizmo proponentė – pabrėžė mokslo ir technologijų svarbą pasaulio politikai, skleidė seksualinės revoliucijos idėjas, skatino tradicines šeimas taikytis prie modernaus, vakarietiško gyvenimo būdo, neigė prigimtinius lyčių skirtumus (teigė, kad jie nulemti tik socialinių veiksnių). Margaret Mid darbai sulaukė nemažos kritikos dėl abejotinos lauko tyrimų Samoa kokybės, plačių apibendrinimų.
Bibliografija
Svarbiausi veikalai:
- Brendimas Samoa (Coming of Age in Samoa, 1928 m.)
- Augant Naujojoje Gvinėjoje (Growing Up in New Guinea, 1930 m.)
- Kintanti indėnų genties kultūra (The Changing Culture of an Indian Tribe, 1932 m.)
- Lytis ir temperamentas trijose primityviose visuomenėse (Sex and Temperament in Three Primitive Societies, 1935 m.)
- Vyras ir moteris (Male and Female, 1949 m.)
- Žmonės ir vietovės (People and Places, 1959 m.)
- Kultūros evoliucijos nenutrūkstamumas (Continuities in Cultural Evolution, 1964 m.)
- Kultūra ir įsipareigojimas (Culture and Commitment, 1970 m.)
Šaltiniai
- Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
- Margaret Mead. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- Derek Freeman (1983). Margaret Mead and Samoa. Cambridge, London: Harvard University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Margaret Mead, Kas yra Margaret Mead? Ką reiškia Margaret Mead?
Margaret MidGime 1901 m gruodzio 16 d Filadelfija JAVMire 1978 m lapkricio 15 d 76 metai Niujorkas JAVTautybe amerikieteTevai Edward Sherwood Mead Emily MeadSutuoktinis e Luther Cressman 1923 28 Reo Fortune 1928 35 1936 50 VaikaiVeikla antropologeSritis etnopsichologija vaikystes lyciu psichologijaOrganizacijos Kolumbijos universitetasPareigos destytojaIssilavinimas mokslu daktareAlma mater Kolumbijos universitetasZymus apdovanojimai 1970 m Margaret Mid Margaret Mead 1901 m gruodzio 16 d 1978 m lapkricio 15 d Jungtiniu Amerikos Valstiju kulturos antropologe Ji laikoma socialiniu lyciu genderistines antropologijos pradininke BiografijaGime finansu profesoriaus G H Mido ir sociologes Emili Mid seimoje 1918 1919 m studijavo DePau universitete Indiana 1919 1923 m sociologija Barnardo koledze 1923 1924 m Kolumbijos universitete Niujorke pas įtakingiausius to meto JAV antropologus Franca Boasa ir Rut Benedikt Nuo 1929 m mokslu daktare nuo 1954 m deste Kolumbijos universitete 1926 1940 ir 1946 1969 m Margaret Mid dirbo Per Antrajį pasaulinį kara dirbo Nacionalineje tyrimu taryboje 1965 m Niujorko universitete įkure Miesto antropologijos skyriu 1968 m Niujorkas Antropologijos skyriu 1974 1976 m Amerikos mokslo pazangos asociacijos pirmininke Veikla ir idejosMargaret Mid pletojo taikomaja antropologija taike stebesena konsultavima prisiimdavo ciabuviu teisiu gynejos vaidmenį Taip pat ji atnaujino antropologiniu tyrimu metodika įvesdama autobiografinį metoda psichologinius testus tiriant sapnus ir fantazijas pritaike audiovizualines lauko tyrinejimo priemones Margaret Mid buvo pirmoji antropologe tyrusi įvairiu tautu vaiku praktika Taip pat daug demesio skyre to meto Vakaru visuomenes elgsenai ji tyre studentu maistus asmenybe kultura svietima moteru vaidmenį ir judejimus branduoliniu ginklu naudojima įvairaus amziaus grupiu skirtumus vadinamajį kartu atotrukį tradicinese ir siuolaikinese bendruomenese vaiku psichologija is etnopsichologines mokyklos poziciju Kaip lyginamaja medziaga tyre Okeanijos ypac samojieciu ir papuasu tautas Is Z Froido M Mid pereme ankstyvos vaikystes kaip uzdedancios antspauda suaugusiojo asmenybei ideja Daug demesio skyre vaiku auklejimo budu tyrimams nes mane kad asmenybes charakteris itin priklauso nuo to auklejimo ypac nuo kudikio prieziuros M Mid taike modelines asmenybes samprata manydama kad tai yra socialiai butina asmenybe t y stereotipiskai ugdomas asmenybes tipas kaip optimalus esamai socialinei strukturai Margaret Mid buvo modernizmo proponente pabreze mokslo ir technologiju svarba pasaulio politikai skleide seksualines revoliucijos idejas skatino tradicines seimas taikytis prie modernaus vakarietisko gyvenimo budo neige prigimtinius lyciu skirtumus teige kad jie nulemti tik socialiniu veiksniu Margaret Mid darbai sulauke nemazos kritikos del abejotinos lauko tyrimu Samoa kokybes placiu apibendrinimu BibliografijaSvarbiausi veikalai Brendimas Samoa Coming of Age in Samoa 1928 m Augant Naujojoje Gvinejoje Growing Up in New Guinea 1930 m Kintanti indenu genties kultura The Changing Culture of an Indian Tribe 1932 m Lytis ir temperamentas trijose primityviose visuomenese Sex and Temperament in Three Primitive Societies 1935 m Vyras ir moteris Male and Female 1949 m Zmones ir vietoves People and Places 1959 m Kulturos evoliucijos nenutrukstamumas Continuities in Cultural Evolution 1964 m Kultura ir įsipareigojimas Culture and Commitment 1970 m SaltiniaiVytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007 Margaret Mead Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Derek Freeman 1983 Margaret Mead and Samoa Cambridge London Harvard University Press