Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lisianskio sala havajietiškai Papaapoho viena iš Havajų salyno Šiaurės Vakarų salų 1676 km į š v nuo Honolulu Artimiausi
Lisianskio sala
Lisianskio sala (havajietiškai Papaapoho) – viena iš Havajų salyno Šiaurės Vakarų salų, 1676 km į š. v. nuo Honolulu. Artimiausia sausuma – Laisano sala už 215 km vakarų kryptimi. Sala negyvenama.
Salą 1805 m. lapkričio 15 d. atrado ir pavadinimą jai suteikė Rusijos karinio laivyno karininkas Jurijus Lisianskis, plaukęs tiriamuoju laivu „Neva“. 1857 m. liepos 10 d. Havajų karalius Kamehameha IV aneksavo Lisianskio salą. 1890 m. ją dvidešimčiai metų išsinuomojo guano gavyba užsiimanti „North Pacific Phosphate and Fertilizer Company“. 1909 m. sala tapo Havajų salų paukščių draustinio teritorija.
Duomenys
- Koordinatės - 26°4′N, 173°58′W
- Rifo plotas – 979 km²
- Sausumos plotas – 155,57 ha
- Aukštis – 12 m.
Geologija
Lisianskio sala, kaip ir kitos Havajų Šiaurės Vakarų salos, yra suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Ji, kaip ir Kurės, Midvėjaus ir kiti gretimi atolai, susiformavo prieš keliasdešimt milijonų metų, kai ši Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės vieta slinko virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, o jo pakraščiai apaugo koralais.
Nors pati sala nedidelė, koralinio rifo sudaryta sekluma, supanti salą (Nevos sekluma), užima net 979 km² plotą.
Fauna ir flora
Saloje gyvena Havajų ruoniai vienuoliai (Monachus schauinslandi), žalieji vėžliai (Chelonia mydas), peri daug paukščių, ypač audrapaukščių Pterodroma hypoleuca.
Kai kurias gyvūnų ir augalų rūšis norom ar nenorom čia atgabeno žmonės. 1844 m. iš laivo pabėgo pelių, vėliau čia buvo paleista triušių, kurie labai nuniokojo salos augmeniją ir, kaip manoma, paspartino čia gyvenusios besparnių paukščių – Laisano švygždų (Porzana palmeri) – populiacijos nykimą. Salą paskelbus saugoma teritorija ir uždraudus švygždų medžioklę (jų plunksnos buvo tapusios kolekcionavimo objektu), 1920 m. saloje išsilaipino ginkluota komanda, kuri suėmė brakonierius ir konfiskavo bei sunaikino 1,4 tonos plunksnų, kainavusių gyvybę ~140 000 paukščių.
Koraliniai rifai (24 koralų rūšys) dėl formų įvairovės vadinami „koralų sodais“, pasižymi didele žuvų įvairove, čia gyvena daug labai agresyvių ryklių.
Nuorodos
- M. Rauzon, Isles of Refuge: Wildlife and History of the Northwestern Hawaiian Islands, University of Hawaii Press, Honolulu, 2001.
- Išsamus Havajų valstijos žinynas
- Lisianskio salos aprašymas, nuotraukos Archyvuota kopija 2004-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- Jane's Oceania Home Page Archyvuota kopija 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto.
26°4′ š. pl. 173°58′ v. ilg. / 26.067°š. pl. 173.967°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lisianskio sala, Kas yra Lisianskio sala? Ką reiškia Lisianskio sala?
Lisianskio sala havajietiskai Papaapoho viena is Havaju salyno Siaures Vakaru salu 1676 km į s v nuo Honolulu Artimiausia sausuma Laisano sala uz 215 km vakaru kryptimi Sala negyvenama Lisianskio sala Sala 1805 m lapkricio 15 d atrado ir pavadinima jai suteike Rusijos karinio laivyno karininkas Jurijus Lisianskis plaukes tiriamuoju laivu Neva 1857 m liepos 10 d Havaju karalius Kamehameha IV aneksavo Lisianskio sala 1890 m ja dvidesimciai metu issinuomojo guano gavyba uzsiimanti North Pacific Phosphate and Fertilizer Company 1909 m sala tapo Havaju salu pauksciu draustinio teritorija DuomenysKoordinates 26 4 N 173 58 W Rifo plotas 979 km Sausumos plotas 155 57 ha Aukstis 12 m GeologijaLisianskio sala kaip ir kitos Havaju Siaures Vakaru salos yra suirusio ugnikalnio priklausancio Havaju Imperatoriaus kalnagubriui virsune Ji kaip ir Kures Midvejaus ir kiti gretimi atolai susiformavo pries keliasdesimt milijonu metu kai si Ramiojo vandenyno tektonines plokstes vieta slinko virs karstojo tasko dabar esancio po povandeniniu Loihi ugnikalniu Tada vulkanine veikla iskele ugnikalnį kuris po tam tikro geologinio laikotarpio uzgeso milziniskas lavos svoris įlenke Zemes pluta ir ugnikalnis eme grimzti o jo pakrasciai apaugo koralais Nors pati sala nedidele koralinio rifo sudaryta sekluma supanti sala Nevos sekluma uzima net 979 km plota Fauna ir floraSaloje gyvena Havaju ruoniai vienuoliai Monachus schauinslandi zalieji vezliai Chelonia mydas peri daug pauksciu ypac audrapauksciu Pterodroma hypoleuca Kai kurias gyvunu ir augalu rusis norom ar nenorom cia atgabeno zmones 1844 m is laivo pabego peliu veliau cia buvo paleista triusiu kurie labai nuniokojo salos augmenija ir kaip manoma paspartino cia gyvenusios besparniu pauksciu Laisano svygzdu Porzana palmeri populiacijos nykima Sala paskelbus saugoma teritorija ir uzdraudus svygzdu medziokle ju plunksnos buvo tapusios kolekcionavimo objektu 1920 m saloje issilaipino ginkluota komanda kuri sueme brakonierius ir konfiskavo bei sunaikino 1 4 tonos plunksnu kainavusiu gyvybe 140 000 pauksciu Koraliniai rifai 24 koralu rusys del formu įvairoves vadinami koralu sodais pasizymi didele zuvu įvairove cia gyvena daug labai agresyviu rykliu NuorodosM Rauzon Isles of Refuge Wildlife and History of the Northwestern Hawaiian Islands University of Hawaii Press Honolulu 2001 Issamus Havaju valstijos zinynas Lisianskio salos aprasymas nuotraukos Archyvuota kopija 2004 03 18 is Wayback Machine projekto Jane s Oceania Home Page Archyvuota kopija 2008 05 14 is Wayback Machine projekto 26 4 s pl 173 58 v ilg 26 067 s pl 173 967 r ilg 26 067 173 967