Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pripažinimas
Estija Lietuvą de jure pripažino 1921 m. gegužės 19 d. Latvijos Respublika 1919 m. rugsėjo 8 d. pripažino Lietuvos Respubliką de facto, o 1921 m. vasario 23 d. – de jure.
Bendradarbiavimo pastangos
Nors dažnai buvo deklaruojama, kad Baltijos valstybės turėtų glaudžiai bendradarbiauti dėl savo geopolitinės padėties, realybėje šie santykiai buvo gana riboti. Visų pirma glaudesniems Lietuvos santykiams su šiaurinėmis kaimynėmis trukdė užsitęsęs konfliktas su Lenkija. Lenkai, supratę kokią svarbią vietą užima Latvija Lietuvos-Lenkijos konflikte, pradėjo Latvijoje stiprią antilietuvišką propagandą ir piršo latviams mintį, kad Latvija sąjungą turėtų sudaryti su Lenkija.
Baltijos valstybės per visą tarpukario laikotarpį niekada nesutarė užsienio ir gynybos klausimais. Tik 1934 m. tepavyko sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, kurios 1 paragrafas sako, kad savo taikingoms pastangoms koordinuoti trys vyriausybės pasižada tartis užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarpio politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose.
Sutartis buvo palikta atvira, tikintis Suomijos įsitraukimo, tačiau Suomija labiau orientavosi į Skandinaviją ir bendradarbiavimu su Baltijos šalimis galimybėmis nesusidomėjo.
Baltijos šalių bendradarbiavimas Tarybų Sąjungos agresijos akivaizdoje
Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutarties nuostatai praktiškai nebuvo įgyvendinti net ir didžiausios grėsmės po Ribentropo-Molotovo akto pasirašymo akivaizdoje. Visų trijų valstybių atstovai su Maskva bendravo atskirai ir karinių bazių steigimo klausimais, ir pilnos okupacijos pradžioje. Baltijos santarvės idėja sklandė dar neatkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybės.
Nuorodos
- Estijos – Lietuvos dvišaliai santykiai Archyvuota kopija 2004-08-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940, Kas yra Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940? Ką reiškia Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais PripazinimasEstija Lietuva de jure pripazino 1921 m geguzes 19 d Latvijos Respublika 1919 m rugsejo 8 d pripazino Lietuvos Respublika de facto o 1921 m vasario 23 d de jure Bendradarbiavimo pastangosNors daznai buvo deklaruojama kad Baltijos valstybes turetu glaudziai bendradarbiauti del savo geopolitines padeties realybeje sie santykiai buvo gana riboti Visu pirma glaudesniems Lietuvos santykiams su siaurinemis kaimynemis trukde uzsiteses konfliktas su Lenkija Lenkai suprate kokia svarbia vieta uzima Latvija Lietuvos Lenkijos konflikte pradejo Latvijoje stipria antilietuviska propaganda ir pirso latviams mintį kad Latvija sajunga turetu sudaryti su Lenkija Baltijos valstybes per visa tarpukario laikotarpį niekada nesutare uzsienio ir gynybos klausimais Tik 1934 m tepavyko sudaryti Lietuvos Latvijos ir Estijos santarves ir bendradarbiavimo sutartį kurios 1 paragrafas sako kad savo taikingoms pastangoms koordinuoti trys vyriausybes pasizada tartis uzsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarpio politine ir diplomatine pagalba tarptautiniuose santykiuose Sutartis buvo palikta atvira tikintis Suomijos įsitraukimo taciau Suomija labiau orientavosi į Skandinavija ir bendradarbiavimu su Baltijos salimis galimybemis nesusidomejo Baltijos saliu bendradarbiavimas Tarybu Sajungos agresijos akivaizdojeLietuvos Latvijos ir Estijos santarves ir bendradarbiavimo sutarties nuostatai praktiskai nebuvo įgyvendinti net ir didziausios gresmes po Ribentropo Molotovo akto pasirasymo akivaizdoje Visu triju valstybiu atstovai su Maskva bendravo atskirai ir kariniu baziu steigimo klausimais ir pilnos okupacijos pradzioje Baltijos santarves ideja sklande dar neatkurus Baltijos valstybiu nepriklausomybes NuorodosEstijos Lietuvos dvisaliai santykiai Archyvuota kopija 2004 08 19 is Wayback Machine projekto