Olandijos juodmargiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Olandų juodmargiai galvijai
Sukūrimo vieta	Olandija
Kilmė	grynasis veisimas

Olandų juodmargiai – seniausia pieninių galvijų veislė pasaulyje. Šios veislės galvijai daugiau kaip 1000 metų gerinami tik grynuoju veisimu ir nekryžminami su kitomis veislėmis. Todėl labai pastoviai perduoda produktyviąsias ūkines savybes kitoms veislėms ir labai plačiai naudojami joms gerinti. Olandijos juodmargiai atskirais laikotarpiais gerokai skyrėsi savo išvaizda. XX a. pradžioje ir apie vidurį jie apibūdinami kaip stambūs, raumeningi, jų liemuo proporcingas, kojos neilgos, galva pailgėjusi, sausa, krūtinė gili ir plati, viršutinė nugaros linija tiesi, skeletas tvirtas, nestambus, oda plona, elastinga, padengta švelniais plaukais, tešmuo gerai išsivystęs, dažniausiai vonios formos. Karvių aukštis ties ketera – 130-132 cm. Ką tik atvesti veršeliai sveria 36-42 kg, suaugusios karvės – 550-650 kg, buliai – 800-1000 kg. Gerai įmitusių galvijų skerdienos išeiga – 54-56 %. Labiausiai paplitę tokios spalvos galvijai: juodas fonas, balta žvaigždė kaktoje, balta juosta per pečius ir juosmenį, balta papilvė, baltos žemiau kelių ir riešo sąnarių kojos ir balta uodegos šluotelė.

Iš Olandijos juodmargių karvių per metus vidutiniškai primelžiama 6000-7000 kg 4,1–4,2 % riebumo ir 3,4 % baltymingumo pieno.

Dabar Olandijos selekcininkai savo juodmargėms sustambinti, jų kojoms pailginti ir pieningumui padidinti gana plačiai naudoja holšteinus.

Olandijos juodmargiai turėjo didelę įtaką pieninės galvijinkystės plėtojimui pasaulyje. Jie buvo panaudoti išvedant visas juodmargių veisles, taip pat ir Lietuvos. Grynaveislių Olandijos juodmargių dabar Lietuvoje likę nedaug. Ir šiandien Olandijos juodmargiai naudojami Lietuvos juodmargiams gerinti.