Paris quadrifoliaKeturlapė vilkauogė Paris quadrifolia Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijū
Keturlapė vilkauogė

Paris quadrifolia | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Keturlapė vilkauogė (lot. Paris quadrifolia, angl. Herb Paris, vok. Vierblättrige Einbeere) – melantinių (Melanthiaceae) šeimos, vilkauogių (Verbascum) genties augalas.
Daugiametis, 20-30 (40) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, gulsčias, nariuotas, šliaužiantis. Stiebas stačias, plikas, su vienu iš 4 (retai 5-6) lapų kryžmišku menturiu, esančiu aukščiau stiebo vidurio. Lapai pailgi: kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne. Žiedas vienas, išaugęs lapų menturio centre. Apyžiedžio lapeliai 8, išsidėstę dviejuose ratuose, vidinio rato linijiški, gelsvai žali, išorinio lancetiški, gerokai mažesni, žali. Kuokeliai 8, prisitvirtinę prie apyžiedžio lapelių pamato. Piestelės liemenėliai 4, tarpusavyje suaugę. Vaisius – melsvai juoda daugiasėklė uoga. Sėklos mažos, pusiau rutuliškos, juodos. Augalas nemalonaus kvapo.
Žydi gegužės – birželio mėn. Dažna visoje Lietuvos teritorijoje. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose pavėsingose atšlaitėse, drėgnokuose, derlinguose dirvožemiuose.
Visos augalo dalys, ypač šakniastiebiai ir uogos, nuodingos žmogui, ypač vaikams. Iš gyvulių labiausiai kenkia arkliams. Paukščiams uogos nenuodingos, jie platina sėklas. Nektaras nuodingas bitėms.
Šaknyse, žolėje ir uogose yra saponino paristifino, glikozido paridino, be to, šaknyse dar yra alkaloidų, steroidinių saponinų, mineralinų medžiagų.
Vaistinė žaliava yra žolė, nupjauta augalams žydint, ir uogos, surinktos visiškai prinokusios.
Literatūra
- Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 116 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Keturlapė vilkauogė, Kas yra Keturlapė vilkauogė? Ką reiškia Keturlapė vilkauogė?
Paris quadrifoliaKeturlape vilkauoge Paris quadrifolia Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Poklasis Lelijaziedziai Liliidae Seima Melantiniai Melanthiaceae Gentis Vilkauoge Paris Rusis Keturlape vilkauoge Paris quadrifolia Keturlape vilkauoge lot Paris quadrifolia angl Herb Paris vok Vierblattrige Einbeere melantiniu Melanthiaceae seimos vilkauogiu Verbascum genties augalas Daugiametis 20 30 40 cm aukscio zolinis augalas Sakniastiebis ilgas gulscias nariuotas sliauziantis Stiebas stacias plikas su vienu is 4 retai 5 6 lapu kryzmisku menturiu esanciu auksciau stiebo vidurio Lapai pailgi kiausiniski nusmailejusia virsune Ziedas vienas isauges lapu menturio centre Apyziedzio lapeliai 8 issideste dviejuose ratuose vidinio rato linijiski gelsvai zali isorinio lancetiski gerokai mazesni zali Kuokeliai 8 prisitvirtine prie apyziedzio lapeliu pamato Piesteles liemeneliai 4 tarpusavyje suauge Vaisius melsvai juoda daugiasekle uoga Seklos mazos pusiau rutuliskos juodos Augalas nemalonaus kvapo Zydi geguzes birzelio men Dazna visoje Lietuvos teritorijoje Auga lapuociu ir misriuose miskuose krumuose pavesingose atslaitese dregnokuose derlinguose dirvozemiuose Visos augalo dalys ypac sakniastiebiai ir uogos nuodingos zmogui ypac vaikams Is gyvuliu labiausiai kenkia arkliams Pauksciams uogos nenuodingos jie platina seklas Nektaras nuodingas bitems Uoga Saknyse zoleje ir uogose yra saponino paristifino glikozido paridino be to saknyse dar yra alkaloidu steroidiniu saponinu mineralinu medziagu Vaistine zaliava yra zole nupjauta augalams zydint ir uogos surinktos visiskai prinokusios LiteraturaVikiteka Keturlape vilkauoge vaizdine ir garsine medziagaPavasarį zydintys augalai Zivile Lazdauskaite Vilnius Mokslas 1985 116 psl