Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Callejón de Huaylas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Huailaso alėja (isp. Callejón de Huaylas) – Andų tarpukalnių slėnis Peru, Ankašo regione. Prasideda 3945 m aukštyje, kur telkšo Konokočios lagūna. Toliau slėnio dugnu teka Santos upė. Callejón de Huaylas skiria Baltąją (rytuose) ir Juodąją (vakaruose) Kordiljeras. Iš pietų slėnį riboja Huaihuašo Kordiljera.
Klimatas slėnyje subtropinis, sausas. Drėgnasis sezonas tęsiasi nuo spalio iki balandžio. Vidutinė dienos temperatūra 16,6 °C. Slėnyje gyvena daugiausia indėnai kečujai ir metisai. Svarbiausi miestai: Huarasas, Jungajus, Karuasas, Karasas.
Turizmas. Vystomas alpinizmas ir kelionės po kalnus.
Ikikolumbinė istorija
Slėnis – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Į rytus nuo jo yra , į pietus, už Huaihuašo kordiljeros – Mantaro slėnis.
Slėnyje susiformavo viena seniausių Peru žemdirbių kultūrų – Čavino kultūra, klestėjusi X–III a. pr. m. e. įtakoje. Čia išlikęs archeologinis miestas Chavín de Huantar. Kultūros klestėjimas sutapo su Ankstyvuoju istorijos akiračiu, o jos įtaka siekė gerokai toliau už slėnio ribų – apėmė ir didelę dalį Kostos regiono.
II a. pr. m. e. slėnyje Čavino kultūrą pakeitė lokali Rekuajaus kultūra, egzistavusi iki VII a. Prasidėjus Viduriniajam akiračiui, slėnį pajungė Vario kultūra, kilusi iš Apurimako slėnio. Pastarosios atstovai vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius, sukurdami pirmąją Peru istorijoje kultūrinę „imperiją“, apėmusią visą Centrinių Andų regioną.
IX a. pabaigoje Vario kultūrai nusilpus, slėnyje stipresnė vietinė nesusiformavo: jis atiteko Čimu kultūros valstybei Čimorui. XV a. slėnis buvo įtrauktas į Inkų imperiją.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Callejón de Huaylas, Kas yra Callejón de Huaylas? Ką reiškia Callejón de Huaylas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Huailaso aleja isp Callejon de Huaylas Andu tarpukalniu slenis Peru Ankaso regione Prasideda 3945 m aukstyje kur telkso Konokocios laguna Toliau slenio dugnu teka Santos upe Callejon de Huaylas skiria Baltaja rytuose ir Juodaja vakaruose Kordiljeras Is pietu slenį riboja Huaihuaso Kordiljera Senasis Jungajus ir Huaskarano kalnas Klimatas slenyje subtropinis sausas Dregnasis sezonas tesiasi nuo spalio iki balandzio Vidutine dienos temperatura 16 6 C Slenyje gyvena daugiausia indenai kecujai ir metisai Svarbiausi miestai Huarasas Jungajus Karuasas Karasas Turizmas Vystomas alpinizmas ir keliones po kalnus Ikikolumbine istorijaSlenis vienas is penkiu svarbiausiu ikikolumbines Peru kalnu sleniu pasizymejes derlingomis zememis Jame vyrauja kecua klimatine zona Į rytus nuo jo yra į pietus uz Huaihuaso kordiljeros Mantaro slenis Slenyje susiformavo viena seniausiu Peru zemdirbiu kulturu Cavino kultura klestejusi X III a pr m e įtakoje Cia islikes archeologinis miestas Chavin de Huantar Kulturos klestejimas sutapo su Ankstyvuoju istorijos akiraciu o jos įtaka sieke gerokai toliau uz slenio ribu apeme ir didele dalį Kostos regiono II a pr m e slenyje Cavino kultura pakeite lokali Rekuajaus kultura egzistavusi iki VII a Prasidejus Viduriniajam akiraciui slenį pajunge Vario kultura kilusi is Apurimako slenio Pastarosios atstovai vykde kulturine ir tikriausiai karine ekspansija į kitus Andu kalnu ir Kostos zemumu slenius sukurdami pirmaja Peru istorijoje kulturine imperija apemusia visa Centriniu Andu regiona IX a pabaigoje Vario kulturai nusilpus slenyje stipresne vietine nesusiformavo jis atiteko Cimu kulturos valstybei Cimorui XV a slenis buvo įtrauktas į Inku imperija