Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Detektyvinis filmas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Detektyviniai (angl. Detective) arba paslapties filmai (angl. mystery movie) – dažniausiai laikomi kriminalinių filmų arba trilerių subžanru, kuriame susikoncentruojama į neišspręstą nusikaltimą arba mįslę (dažniausiai vieno ar kelių veikėjų nužudymą, pradingimą arba vagystę) ir centrinę detektyvo figūrą. Siekdamas išspręsti jam pateiktą mįslę ir metodiškai sekdamas nusikaltėlio pėdsakais detektyvas papuola į įvairius iššūkius ir nuotykius, kuriuos įveikia savo intelekto dėka ir galiausiai vadovaudamasis aštria logika ir samprotavimu iš įrodymų bei užuominų gausybės atranda tikrąjį bylos sprendimą bei nusikaltėlį.
Apibrėžimas ir bruožai
Siužeto struktūra
Detektyvo žanro filmai, kaip ir dauguma kitų žanrų turi stiprias šaknis su jų motininiu literatūros žanru, todėl pagrindiniai naratyvo aspektai bei bendra struktūra tiek filmams, tiek literatūrai išlieka kone identiški. Detektyvų naratyvas skirtas sukelti jaudulį, kuris žiūrovui sukeltų malonius pojūčius kylančius dėl susijaudinimo, susijusio su baime arba nerimu kilimo bei to susijaudinimo atoslūgio. Šis jaudulys kyla dėl tam tikromis taisyklėmis pagrįsto žaidimo tarp žiūrovo ir autorių, kurio pagrindą galima įvardinti ikoniškuoju klausimu „Kas tai padarė?“. Kitaip sakant, pagrindinis detektyvo bruožas yra žiūrovui užduodama mįslė, jos vystymas visame siužete. Įprastai detektyvo siužetas prasideda būtent tos mįslės uždavimu (įvykdomas nusikaltimas, kurį sunku išsiaiškinti) ir baigiasi jos išsprendimu (sužinome kas, kaip ir kodėl jį padarė), tačiau galimos įvairios šių komponentų variacijos.
Kitas esminis detektyvo naratyvo bruožas – detektyvo figūrą atitinkantis protagonistas. Protagonistas nebūtinai turi būti tikras detektyvas ar tirti būtent nusikalstamą veiklą (nors dažniausiai žanre siužeto pagrindu tampa žmogžudystė), svarbu kad siužete iškeltą mįslę jis išnarpliotų ne atsitiktinumo ar intuicijos, bet išskirtinio pastabumo, gero loginio mastymo bei samprotavimo dėka. Šis reikalavimas egzistuoja todėl, kad protagonistas yra savaip tapatinamas su žiūrovu, kadangi abu jie bando suvokti įtariamųjų psichologiją, motyvus ar kitaip išnarplioti užduotą mįslę, todėl be kitų bruožų itin svarbu, kad visi galimi įrodymai, užuominos bei kiti dalykai padedantys pačiam detektyvui išnarplioti mįslę būtų matomi ir žiūrovui, kad jis savo intelekto pagalba galėtų išnarplioti mįslę netgi greičiau už patį detektyvą. Būtent dėl šio susietumo detektyvuose daug ryškesnis konfliktas ne tarp protagonisto ir antagonisto bet tarp protagonisto ir pačios mįslės.
Kiti detektyvų bruožai, kaip kad veikėjų tipažai šiame žanre buvo itin priklausomi nuo laikmečio – jei iki XX a. 4-ojo dešimtmečio populiariausias buvo džentelmeniškas, intelektualus, tačiau fiziškai silpnesnis tipažas (kaip kad legendinis Šerlokas Holmsas), tai nuo 5-jo dešimtmečio detektyvų žanras vis labiau krypo į „kieto vyruko“ tipažą atitinkančio fiziškai stipraus, įžūlaus vadinamojo „hard-boiled“ tipo protagonisto. Šiuolaikiniame kine balansas yra atstatomas ir skirtinguose filmuose sutinkami tiek pirmojo tiek antrojo tipo protagonistai bei įvairūs tų archetipų mišiniai. Kaip ir daugelyje kitų kino žanrų dažnėja jų maišymas, todėl neretai filmai apima du ar daugiau žanrų. Detektyvo žanras dažniausiai aptinkamas konjunkcijoje su mistiniais, kriminaliniais, veiksmo, trilerių bei dramų žanrais.
Konfliktas
Centrinis išorinis konfliktas detektyviniuose filmuose tipiškai būna tarp protagonisto ir antagonisto, tačiau dažnai pasitaiko ir kitokio tipo išorinių konfliktų. Protagonisto pagrindinė užduotis paprastai būna išsiaiškinti tam tikro nusikaltimo (dažniausiai žmogžudystės) aplinkybes, todėl konfliktas gali kilti tarp visų, susijusių su nusikaltimu, nebūtinai pagrindinio antagonisto ir protagonisto. Pavyzdžiui, filme „Chinatown“ (1974 m.) egzistuoja daug konfliktų tarp pagrindinio protagonisto (privataus detektyvo J.J. Gittes) ir visų veikėjų susijusių su nusikaltimu, kaip aukos žmona, aukos uošvio bei policijos departamento. Pagrindiniam protagonistui, priklausomai nuo to, kas jis toks (ar detektyvas, ar potenciali žudiko auka, ar šeimos narys, norintis atkeršyti už nužudymą) dažnai daug veikėjų vienaip ar kitaip trukdo pasiekti tikslą, t. y. išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, todėl dažniausiai detektyviniuose filmuose pasitaiko ir konfliktų tarp kitų veikėjų. Dėl tokios konfliktų gausumos centrinį išorinį konfliktą galima paprasčiausiai apibendrinti kaip konfliktą tarp protagonisto ir pačios mįslės.
Išorinis konfliktas suteikia filmui siužetą ir stumia istoriją į priekį; ne tik išsprendžia pagrindinį konfliktą (suranda žudiką), tačiau ir suteikia protagonistui galimybių sužinoti kažką, ko jam trūksta, kad išspręsti konfliktą. Galbūt potenciali žudiko auka išmoksta savigynos; galbūt protagonistas buvo detektyvas savo pirmoje byloje bei įgavo patirties kaip tirti nusikaltimus.
Vidinis konfliktas yra veikėjo vystymosi šaltinis. Veikėjas turi kovoti su savo paties demonais ir laimėti (ko rezultatas – tam tikri pokyčiai) arba pralaimėti (pokyčių nebuvimas). Kiekvienas veikėjas turi vidinį gyvenimą. Pavyzdžiui, detektyvas gali turėti problemų savo asmeniniame gyvenime dėl nesugebėjimo pasitikėti žmonėmis, kurias jis turi įveikti norint pasiekti tikslą. A. Hičkoko filme „Svaigulys“ (1958 m.) protagonistas John Ferguson kenčia nuo aukščio baimės, kurią jam reikia nugalėti norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. Ne visi veikėjai turi vidinius konfliktus, tačiau jie yra svarbūs norint išvengti nelanksčių, stereotipinių veikėjų – stoikiškų, įprastų, lengvai perprantamų detektyvų.
Protagonistas
Pirmuose detektyviniuose filmuose protagonistas būdavo pats detektyvas. Žanrui besivystant pagrindinio veikėjo vietą galėjo užimti beveik bet kas: policininkas, draudimo agentas, politikas, žinių reporteris, nusikaltėlis, bedarbis ar net atsitiktinis praeivis. Vis dėlto žanrui besišakojant ir liejantis su kitais filmų žanrais, dauguma šio žanro herojų išlaikė lengvai atpažįstamas savybes.
Filmo herojus išsiruošia į žygį, panašiai, kaip klasikiniai Vakarų mitologijos herojai, tokie kaip Odisėjas, ar . Pagrindinis jų tikslas yra pasiekti savo užsibrėžtą tikslą arba sugrąžinti tai, kas prarasta. Herojai susiduria su pavojais, išbandymais ir pagundomis, kurios buvo ne tik fizinės, bet ir materialinės, moralinės bei seksualinės. Jų sėkmė priklausydavo nuo įgytų specifinių žinių arba nuo visagalio globėjo (Dievai, Mūzos ir t.t) malonės, kuri ir lemdavo protagonisto dalią. Dažniausiai, tam, kad pasiektų savo tikslą, herojai turėdavo, ką nors, paaukoti. Klasikiniai detektyvai, tokie kaip, Edgaro Alano Po sukurtas ar Artūro Konano Doilio Šerlokas Holmsas puikiai atitinka šį apibrėžimą.
Jie paklūsta aukštesnėms jėgoms; protagonistas dažniausiai yra privatus detektyvas arba bent jau atliekantis jo funkcijas; jie naudojasi išskirtine tam, kad atitaisytų skriaudą, tai yra surastų pavogtą daiktą ar išaiškintų žmogžudį. Tai jie atlieka už arba labai mažą užmokestį arba jo apskritai atsisako ir dirba vien tik dėl tiesos atskleidimo. Jie priima įvairiausius iššūkius, išbandymus, susiduria su kliūtimis ir netgi patiria laikinus nuopuolius – būna pagrobti, sumušti, pašauti, pažeminti. Kartais net atsisakoma jų teikiamų paslaugų, nes jos laikomos bevertėmis ir nenaudingomis. Klasinių detektyvų autorių, tokių kaip, , siužetuose, protagonistas sapnuoja reikšmingus sapnus susijusius su pagrindiniu pasakojimu. Tie pagrindiniai veikėjai, kurie praranda sąmonę, atsigauna su prašviesėjusiu protu ir taip sugeba išspręsti bylą. Herojai dažniausiai yra labai iškalbingi, iškalba sugeba paveikti savo oponentus. Filmo protagonistas turėtų būti įsimintinas veikėjas, tačiau nebūtinai susilaukiantis didžiausių žiūrovų simpatijų. Pagrindinio veikėjo asmeninių ir psichologinių problemų įjungimas į jo narpliojamą bylą gali padėti sukurti dar tikroviškesnį detektyvo portretą.
Jei protagonistas yra detektyvas, jis arba ji daugeliu atveju laikosi tam tikrų etinių ir moralinių vertybių. Šios vertybės yra vadinamos „detektyvo kodu“ arba tiesiog „kodu“ kai kalbama apie šį žanrą. Apibendrinant, detektyvas turėtų išlikti anonimiškas, vengti viešumo, būti slapus ir nutylintis. Jis arba ji gina gerus žmones nuo blogų, žmones, kurie gyvena ne pagal taisykles; todėl gali laužyti taisykles su jais bendraujant ar besiderint. Detektyvas ignoruoja taisykles bei įsigaliojusias elgesio normas, kadangi jų klientas jiems už tai moka. Ištikimybė klientui yra labai svarbi, tačiau ji gali būti nuversta detektyvo asmeninio teisingumo supratimo arba įstatymų. Detektyvas turi laikytis tam tikro emocinio atstumo tarp žmonių byloje, išlaikyti objektyvų požiūrį ir apgalvoti visus esančius įkalčius. Dauguma „kodo“ versijų apima šias taisykles. Detektyvas yra:
- Pasišventęs savo klientui;
- Ekonomiškas savo išlaidose;
- Ištikimas savo profesijai;
- Bendradarbiaujantis, iki tam tikro lygio, su policija;
- Susirūpinęs savisauga;
- Nenoriai būna apgaunamas.
Antagonistas
Detektyvas sukasi apie klausimą „kas tai padarė?”. Ši siužeto rūšis pritraukia žiūrovo dėmesį ir išlaiko intrigą nuo keleto nekaltumo įrodymo iki netikėtos pabaigos. Antagonistas, arba kitaip, nusikaltėlis, detektyvo priešininkas bei detektyvo pagalbininkas atsako į klausimą „kas tai padarė?“. Individualiais arba organizuotais veiksmais antagonistai siužeto eigoje stengiasi sužlugdyti detektyvo tyrimą. Tam, kad siužetas išliktų įdomus ir jaudinantis, antagonistas stengiasi paslėpti savo nusikaltimo pėdsakus, kad pastarasis būtų kuo labiau panašus į tobulą nusikaltimą, kurio neįmanoma ištirti.
Antagonistas detektyve yra neatskiriama istorijos pasaulio dalis, nes istorijos pagrindas yra įvykdytas nusikaltimas. Blogietis gali būti tiek konkretus asmuo tiek neapibrėžta nusikaltėlių grupė. Pasak William Marling, „Kietajame“ detektyve dažniausiai nėra vieno atskiro antagonisto. Jame veikia nusikaltėlių grupė, kuri dėl savo padarytų nusikaltimų kaltina visuomenę arba socialinę nelygybę tarp visuomenės klasių. Cituojant Gary Warren Niebuhr „kietojo“ detektyvo istorijos visuomenėje: „Visi yra įtariamieji, įtraukiant valstybines institucijas bei jų darbuotojus – net ir tuos, kurie rūpinasi teisėsauga.“
Antagonistai paprastai turi daug įtakos visuomenėje ir tam, kad pradėtų kovą su korumpuotais visuomenės nariais istorijos protagonistui reikia daug drąsos. Be to, antagonistai dažnai turi pagalbininkų, kurie dirba teisėsaugos institucijose. Apibendrinant, detektyve blogietis yra tas, kurio niekas neįtarė, tačiau jis užėmė pakankamai svarbų vaidmenį siužete.
Tipinis žiūrovas
Vienas pagrindinių detektyvinio žanro filmų tikslų – sukelti žiūrovo susidomėjimą, priversti jį susitapatinti su nusikaltimo tyrėju. Paprastai naratyvo struktūra detektyviniuose filmuose išlaikoma panašaus pobūdžio, keičiasi detalės ir aplinkybės. Norėdamas nesijausti mažiau įžvalgiu už protagonistą, žiūrovas privalo kreipti dėmesį į filme pateikiamas užuominas, kurios dažniausiai slypi nereikšmingose detalėse. Tokiu būdu žiūrovas automatiškai sukoncentruoja dėmesį ir stengiasi analitiškai vertinti ekrane vykstantį procesą, užuot rinkęsis pasyvų, paviršutinišką žiūrėjimą. Žiūrovas instinktyviai supranta, jog tiesą išsiaiškinti greičiau už protagonistą galima tik įdėmiai analizuojant detales. Taip jis įtraukiamas į filmo veiksmą, pasąmoningai rungtyniaudamas su nusikaltimo tyrėju.
Detektyvuose nusikaltimo atskleidimui reikalingos detalės paprastai išskiriamos į dvi rūšis: daiktines ir psichologines. Žiūrovas negali nukonkuruoti tyrėjo analizuodamas daiktines detales, nes dėl pačios medijos ribotumo, jis netenka kai kurių jutiminių būdų (kvapo, lietimo ir t. t.). Todėl detektyvuose didelis dėmesys skiriamas psichologiniam, emociniam aspektui. Čia žiūrovas jaučia, jog gali pilnavertiškai konkuruoti su protagonistu. Veikėjų kalbėjimo , judesiai, intonacijos yra pilnai suvokiamos ir stebėtojo analizuojamos. Jis gali susidaryti bendrą įspūdį apie veikėjų elgesį tam tikrose situacijose, ir pagal tai spręsti apie jų santykį su nusikalstamais elementais. Todėl detektyvo žanre daug dėmesio skiriama emociniams, psichologiniams veikėjų portretams. Neretai filmo sėkmė priklauso nuo sugebėjimo išlaikyti intrigą ir padaryti pabaigą nenuspėjamą. Žiūrovo suklaidinimas dažnai yra kertinis filmo sėkmės raktas. Žymiausi pavyzdžiai – „“ (1995 m.), „Vertigo“ (1958 m.).
Nereta žanrinio filmo savybė yra esamų auditorijos vertybių patvirtinimas. Stebėdami detektyvinio filmo eigą, žiūrovai paprastai nesąmoningai siekia patvirtinti tam tikrus savo vertybinius įsitikinimus. Nusikaltimas, visuotinai priimtomis normomis, yra traktuojamas kaip neigiamas veiksmas, nusikalstamą veiksmą atlikęs asmuo yra blogas ir turi gauti atpildą už savo veiksmus, detektyvas yra sumanus, teisingas ir pan. Dažniausiai detektyvinio filmo pabaiga ne tik patenkina žiūrovo smalsumą, atskleisdama visas įvykusio nusikaltimo detales ir atsakydama į iškilusius klausimus, tačiau ir leidžia jam pajusti, jog teisingumas egzistuoja ir auditorijos vertybiniai įsitikinimai yra galiojantys.
Vizualiniai elementai
Detektyvinio žanro holivudiniai filmai dažniausiai yra tamsūs, nežinomybe užpildyti, jaudinantys, mistiški. Detektyviniai filmai paprastai gali būti identifikuojami iš kitokio regimojo stiliaus. Kadangi beveik visi šitie filmai yra iš nespalvotos Holivudo eros, tamsių spalvų naudojimas kontrasto sukūrimui ekrane buvo įprasta. Taip pat labai paplitę yra žemo kampo ir olandiškos kameros kampo (angl. dutch angle) kadrai. Pakreiptu kampu (dutch angle) filmuojami kadrai dažniausiai yra naudojami sukurti įtampą ar psichologinį nerimą. Detektyviniame filme asmuo dažniausiai nerodomas tiesiogiai. Vietoj to, žiūrovas dezorientuojamas, parodant žmonių atspindį veidrodyje ar naudojant specialiuosius efektus. Šie vizualūs elementai prideda filmo siužetui niūrumo ir tamsos. Detektyvinio filmo pasakojime panaudojama daug sekų, kurios trikdo įprastą naratyvo liniją. Prisiminimai (flashbacks) ir ateities vizijos (flash-forwards) dažniausiai yra naudojami, kad užpildytų pasakojimą ir išlaikytų logiką bei tęstinumą.
Detektyvinis kinas Lietuvoje
Nors šiuolaikinėje Lietuvoje detektyvų žanras prarado savo populiarumą tiek užsienio kino atžvilgiu, tiek lietuviškame kine, tačiau sovietmečiu šis žanras anaiptol nebuvo visiškai užmirštas ir yra sukurta visai nemažai populiarumo sulaukusių filmų, kurie buvo gryni detektyvai ar naudojo detektyvo žanro elementus:
- Veidas taikinyje (1979 m.)
- Vilkolakio pėdsakai (1986 m.)
- Lošimai be kozirių (1981 m.)
- Ties riba (1972 m.)
- Visi prieš vieną (1986 m.)
- Vyrų vasara (1970 m.)
Literatūra
- Dennis Porter The pursuit of Crime: Art and Ideology in Detective fiction Yale University Press (1981). p. 108
- Heta Pyrhönen Mayhem and Murder– Narrative and Moral Problems in the Detective Story p.6 University of Toronto Press (1999). p.6
Nuorodos
- Detective Fiction
- What Are the Elements in Detective Fiction?
- The analysis of detective genre in media studies in The student audience
- Lietuviškame detektyve „Vardas tamsoje“ filmuojasi garsūs aktoriai[neveikianti nuoroda]
- The Ten Commandments of Detective Fiction Archyvuota kopija 2012-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- A Brief History of the Detective Film[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Detektyvinis filmas, Kas yra Detektyvinis filmas? Ką reiškia Detektyvinis filmas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Detektyviniai angl Detective arba paslapties filmai angl mystery movie dazniausiai laikomi kriminaliniu filmu arba trileriu subzanru kuriame susikoncentruojama į neisspresta nusikaltima arba mįsle dazniausiai vieno ar keliu veikeju nuzudyma pradingima arba vagyste ir centrine detektyvo figura Siekdamas isspresti jam pateikta mįsle ir metodiskai sekdamas nusikaltelio pedsakais detektyvas papuola į įvairius issukius ir nuotykius kuriuos įveikia savo intelekto deka ir galiausiai vadovaudamasis astria logika ir samprotavimu is įrodymu bei uzuominu gausybes atranda tikrajį bylos sprendima bei nusikaltelį Visu laiku zymiausias detektyvu herojus Serlokas HolmsasApibrezimas ir bruozaiSiuzeto struktura Detektyvo zanro filmai kaip ir dauguma kitu zanru turi stiprias saknis su ju motininiu literaturos zanru todel pagrindiniai naratyvo aspektai bei bendra struktura tiek filmams tiek literaturai islieka kone identiski Detektyvu naratyvas skirtas sukelti jaudulį kuris ziurovui sukeltu malonius pojucius kylancius del susijaudinimo susijusio su baime arba nerimu kilimo bei to susijaudinimo atoslugio Sis jaudulys kyla del tam tikromis taisyklemis pagrįsto zaidimo tarp ziurovo ir autoriu kurio pagrinda galima įvardinti ikoniskuoju klausimu Kas tai padare Kitaip sakant pagrindinis detektyvo bruozas yra ziurovui uzduodama mįsle jos vystymas visame siuzete Įprastai detektyvo siuzetas prasideda butent tos mįsles uzdavimu įvykdomas nusikaltimas kurį sunku issiaiskinti ir baigiasi jos issprendimu suzinome kas kaip ir kodel jį padare taciau galimos įvairios siu komponentu variacijos Kitas esminis detektyvo naratyvo bruozas detektyvo figura atitinkantis protagonistas Protagonistas nebutinai turi buti tikras detektyvas ar tirti butent nusikalstama veikla nors dazniausiai zanre siuzeto pagrindu tampa zmogzudyste svarbu kad siuzete iskelta mįsle jis isnarpliotu ne atsitiktinumo ar intuicijos bet isskirtinio pastabumo gero loginio mastymo bei samprotavimo deka Sis reikalavimas egzistuoja todel kad protagonistas yra savaip tapatinamas su ziurovu kadangi abu jie bando suvokti įtariamuju psichologija motyvus ar kitaip isnarplioti uzduota mįsle todel be kitu bruozu itin svarbu kad visi galimi įrodymai uzuominos bei kiti dalykai padedantys paciam detektyvui isnarplioti mįsle butu matomi ir ziurovui kad jis savo intelekto pagalba galetu isnarplioti mįsle netgi greiciau uz patį detektyva Butent del sio susietumo detektyvuose daug ryskesnis konfliktas ne tarp protagonisto ir antagonisto bet tarp protagonisto ir pacios mįsles Kiti detektyvu bruozai kaip kad veikeju tipazai siame zanre buvo itin priklausomi nuo laikmecio jei iki XX a 4 ojo desimtmecio populiariausias buvo dzentelmeniskas intelektualus taciau fiziskai silpnesnis tipazas kaip kad legendinis Serlokas Holmsas tai nuo 5 jo desimtmecio detektyvu zanras vis labiau krypo į kieto vyruko tipaza atitinkancio fiziskai stipraus įzulaus vadinamojo hard boiled tipo protagonisto Siuolaikiniame kine balansas yra atstatomas ir skirtinguose filmuose sutinkami tiek pirmojo tiek antrojo tipo protagonistai bei įvairus tu archetipu misiniai Kaip ir daugelyje kitu kino zanru dazneja ju maisymas todel neretai filmai apima du ar daugiau zanru Detektyvo zanras dazniausiai aptinkamas konjunkcijoje su mistiniais kriminaliniais veiksmo trileriu bei dramu zanrais Konfliktas Chinatown 1974 m Centrinis isorinis konfliktas detektyviniuose filmuose tipiskai buna tarp protagonisto ir antagonisto taciau daznai pasitaiko ir kitokio tipo isoriniu konfliktu Protagonisto pagrindine uzduotis paprastai buna issiaiskinti tam tikro nusikaltimo dazniausiai zmogzudystes aplinkybes todel konfliktas gali kilti tarp visu susijusiu su nusikaltimu nebutinai pagrindinio antagonisto ir protagonisto Pavyzdziui filme Chinatown 1974 m egzistuoja daug konfliktu tarp pagrindinio protagonisto privataus detektyvo J J Gittes ir visu veikeju susijusiu su nusikaltimu kaip aukos zmona aukos uosvio bei policijos departamento Pagrindiniam protagonistui priklausomai nuo to kas jis toks ar detektyvas ar potenciali zudiko auka ar seimos narys norintis atkersyti uz nuzudyma daznai daug veikeju vienaip ar kitaip trukdo pasiekti tiksla t y issiaiskinti visas nusikaltimo aplinkybes todel dazniausiai detektyviniuose filmuose pasitaiko ir konfliktu tarp kitu veikeju Del tokios konfliktu gausumos centrinį isorinį konflikta galima paprasciausiai apibendrinti kaip konflikta tarp protagonisto ir pacios mįsles Isorinis konfliktas suteikia filmui siuzeta ir stumia istorija į priekį ne tik issprendzia pagrindinį konflikta suranda zudika taciau ir suteikia protagonistui galimybiu suzinoti kazka ko jam truksta kad isspresti konflikta Galbut potenciali zudiko auka ismoksta savigynos galbut protagonistas buvo detektyvas savo pirmoje byloje bei įgavo patirties kaip tirti nusikaltimus Vidinis konfliktas yra veikejo vystymosi saltinis Veikejas turi kovoti su savo paties demonais ir laimeti ko rezultatas tam tikri pokyciai arba pralaimeti pokyciu nebuvimas Kiekvienas veikejas turi vidinį gyvenima Pavyzdziui detektyvas gali tureti problemu savo asmeniniame gyvenime del nesugebejimo pasitiketi zmonemis kurias jis turi įveikti norint pasiekti tiksla A Hickoko filme Svaigulys 1958 m protagonistas John Ferguson kencia nuo aukscio baimes kuria jam reikia nugaleti norint pasiekti uzsibreztus tikslus Ne visi veikejai turi vidinius konfliktus taciau jie yra svarbus norint isvengti nelanksciu stereotipiniu veikeju stoikisku įprastu lengvai perprantamu detektyvu Protagonistas Filme Chinatown 1974 m nusikalteliai detektyvui grasina peiliu Pirmuose detektyviniuose filmuose protagonistas budavo pats detektyvas Zanrui besivystant pagrindinio veikejo vieta galejo uzimti beveik bet kas policininkas draudimo agentas politikas ziniu reporteris nusikaltelis bedarbis ar net atsitiktinis praeivis Vis delto zanrui besisakojant ir liejantis su kitais filmu zanrais dauguma sio zanro heroju islaike lengvai atpazįstamas savybes Filmo herojus issiruosia į zygį panasiai kaip klasikiniai Vakaru mitologijos herojai tokie kaip Odisejas ar Pagrindinis ju tikslas yra pasiekti savo uzsibrezta tiksla arba sugrazinti tai kas prarasta Herojai susiduria su pavojais isbandymais ir pagundomis kurios buvo ne tik fizines bet ir materialines moralines bei seksualines Ju sekme priklausydavo nuo įgytu specifiniu ziniu arba nuo visagalio globejo Dievai Muzos ir t t malones kuri ir lemdavo protagonisto dalia Dazniausiai tam kad pasiektu savo tiksla herojai turedavo ka nors paaukoti Klasikiniai detektyvai tokie kaip Edgaro Alano Po sukurtas ar Arturo Konano Doilio Serlokas Holmsas puikiai atitinka sį apibrezima Jie paklusta aukstesnems jegoms protagonistas dazniausiai yra privatus detektyvas arba bent jau atliekantis jo funkcijas jie naudojasi isskirtine tam kad atitaisytu skriauda tai yra surastu pavogta daikta ar isaiskintu zmogzudį Tai jie atlieka uz arba labai maza uzmokestį arba jo apskritai atsisako ir dirba vien tik del tiesos atskleidimo Jie priima įvairiausius issukius isbandymus susiduria su kliutimis ir netgi patiria laikinus nuopuolius buna pagrobti sumusti pasauti pazeminti Kartais net atsisakoma ju teikiamu paslaugu nes jos laikomos bevertemis ir nenaudingomis Klasiniu detektyvu autoriu tokiu kaip siuzetuose protagonistas sapnuoja reiksmingus sapnus susijusius su pagrindiniu pasakojimu Tie pagrindiniai veikejai kurie praranda samone atsigauna su prasviesejusiu protu ir taip sugeba isspresti byla Herojai dazniausiai yra labai iskalbingi iskalba sugeba paveikti savo oponentus Filmo protagonistas turetu buti įsimintinas veikejas taciau nebutinai susilaukiantis didziausiu ziurovu simpatiju Pagrindinio veikejo asmeniniu ir psichologiniu problemu įjungimas į jo narpliojama byla gali padeti sukurti dar tikroviskesnį detektyvo portreta Jei protagonistas yra detektyvas jis arba ji daugeliu atveju laikosi tam tikru etiniu ir moraliniu vertybiu Sios vertybes yra vadinamos detektyvo kodu arba tiesiog kodu kai kalbama apie sį zanra Apibendrinant detektyvas turetu islikti anonimiskas vengti viesumo buti slapus ir nutylintis Jis arba ji gina gerus zmones nuo blogu zmones kurie gyvena ne pagal taisykles todel gali lauzyti taisykles su jais bendraujant ar besiderint Detektyvas ignoruoja taisykles bei įsigaliojusias elgesio normas kadangi ju klientas jiems uz tai moka Istikimybe klientui yra labai svarbi taciau ji gali buti nuversta detektyvo asmeninio teisingumo supratimo arba įstatymu Detektyvas turi laikytis tam tikro emocinio atstumo tarp zmoniu byloje islaikyti objektyvu poziurį ir apgalvoti visus esancius įkalcius Dauguma kodo versiju apima sias taisykles Detektyvas yra Pasisventes savo klientui Ekonomiskas savo islaidose Istikimas savo profesijai Bendradarbiaujantis iki tam tikro lygio su policija Susirupines savisauga Nenoriai buna apgaunamas Antagonistas Orson Welles filme 1943 m nacistai pasamdo profesionalu zudika Peter Banat Jack Moss desineje nuzudyti filmo heroju viduryje Howard Graham akt Joseph Cotten Detektyvas sukasi apie klausima kas tai padare Si siuzeto rusis pritraukia ziurovo demesį ir islaiko intriga nuo keleto nekaltumo įrodymo iki netiketos pabaigos Antagonistas arba kitaip nusikaltelis detektyvo priesininkas bei detektyvo pagalbininkas atsako į klausima kas tai padare Individualiais arba organizuotais veiksmais antagonistai siuzeto eigoje stengiasi suzlugdyti detektyvo tyrima Tam kad siuzetas isliktu įdomus ir jaudinantis antagonistas stengiasi paslepti savo nusikaltimo pedsakus kad pastarasis butu kuo labiau panasus į tobula nusikaltima kurio neįmanoma istirti Antagonistas detektyve yra neatskiriama istorijos pasaulio dalis nes istorijos pagrindas yra įvykdytas nusikaltimas Blogietis gali buti tiek konkretus asmuo tiek neapibrezta nusikalteliu grupe Pasak William Marling Kietajame detektyve dazniausiai nera vieno atskiro antagonisto Jame veikia nusikalteliu grupe kuri del savo padarytu nusikaltimu kaltina visuomene arba socialine nelygybe tarp visuomenes klasiu Cituojant Gary Warren Niebuhr kietojo detektyvo istorijos visuomeneje Visi yra įtariamieji įtraukiant valstybines institucijas bei ju darbuotojus net ir tuos kurie rupinasi teisesauga Antagonistai paprastai turi daug įtakos visuomeneje ir tam kad pradetu kova su korumpuotais visuomenes nariais istorijos protagonistui reikia daug drasos Be to antagonistai daznai turi pagalbininku kurie dirba teisesaugos institucijose Apibendrinant detektyve blogietis yra tas kurio niekas neįtare taciau jis uzeme pakankamai svarbu vaidmenį siuzete Tipinis ziurovasVienas pagrindiniu detektyvinio zanro filmu tikslu sukelti ziurovo susidomejima priversti jį susitapatinti su nusikaltimo tyreju Paprastai naratyvo struktura detektyviniuose filmuose islaikoma panasaus pobudzio keiciasi detales ir aplinkybes Noredamas nesijausti maziau įzvalgiu uz protagonista ziurovas privalo kreipti demesį į filme pateikiamas uzuominas kurios dazniausiai slypi nereiksmingose detalese Tokiu budu ziurovas automatiskai sukoncentruoja demesį ir stengiasi analitiskai vertinti ekrane vykstantį procesa uzuot rinkesis pasyvu pavirsutiniska ziurejima Ziurovas instinktyviai supranta jog tiesa issiaiskinti greiciau uz protagonista galima tik įdemiai analizuojant detales Taip jis įtraukiamas į filmo veiksma pasamoningai rungtyniaudamas su nusikaltimo tyreju Detektyvuose nusikaltimo atskleidimui reikalingos detales paprastai isskiriamos į dvi rusis daiktines ir psichologines Ziurovas negali nukonkuruoti tyrejo analizuodamas daiktines detales nes del pacios medijos ribotumo jis netenka kai kuriu jutiminiu budu kvapo lietimo ir t t Todel detektyvuose didelis demesys skiriamas psichologiniam emociniam aspektui Cia ziurovas jaucia jog gali pilnavertiskai konkuruoti su protagonistu Veikeju kalbejimo judesiai intonacijos yra pilnai suvokiamos ir stebetojo analizuojamos Jis gali susidaryti bendra įspudį apie veikeju elgesį tam tikrose situacijose ir pagal tai spresti apie ju santykį su nusikalstamais elementais Todel detektyvo zanre daug demesio skiriama emociniams psichologiniams veikeju portretams Neretai filmo sekme priklauso nuo sugebejimo islaikyti intriga ir padaryti pabaiga nenuspejama Ziurovo suklaidinimas daznai yra kertinis filmo sekmes raktas Zymiausi pavyzdziai 1995 m Vertigo 1958 m Nereta zanrinio filmo savybe yra esamu auditorijos vertybiu patvirtinimas Stebedami detektyvinio filmo eiga ziurovai paprastai nesamoningai siekia patvirtinti tam tikrus savo vertybinius įsitikinimus Nusikaltimas visuotinai priimtomis normomis yra traktuojamas kaip neigiamas veiksmas nusikalstama veiksma atlikes asmuo yra blogas ir turi gauti atpilda uz savo veiksmus detektyvas yra sumanus teisingas ir pan Dazniausiai detektyvinio filmo pabaiga ne tik patenkina ziurovo smalsuma atskleisdama visas įvykusio nusikaltimo detales ir atsakydama į iskilusius klausimus taciau ir leidzia jam pajusti jog teisingumas egzistuoja ir auditorijos vertybiniai įsitikinimai yra galiojantys Vizualiniai elementaiPakreiptu kampu filmuojami kadrai dazniausiai yra naudojami sukurti įtampa ar psichologinį nerima Detektyvinio zanro holivudiniai filmai dazniausiai yra tamsus nezinomybe uzpildyti jaudinantys mistiski Detektyviniai filmai paprastai gali buti identifikuojami is kitokio regimojo stiliaus Kadangi beveik visi sitie filmai yra is nespalvotos Holivudo eros tamsiu spalvu naudojimas kontrasto sukurimui ekrane buvo įprasta Taip pat labai paplite yra zemo kampo ir olandiskos kameros kampo angl dutch angle kadrai Pakreiptu kampu dutch angle filmuojami kadrai dazniausiai yra naudojami sukurti įtampa ar psichologinį nerima Detektyviniame filme asmuo dazniausiai nerodomas tiesiogiai Vietoj to ziurovas dezorientuojamas parodant zmoniu atspindį veidrodyje ar naudojant specialiuosius efektus Sie vizualus elementai prideda filmo siuzetui niurumo ir tamsos Detektyvinio filmo pasakojime panaudojama daug seku kurios trikdo įprasta naratyvo linija Prisiminimai flashbacks ir ateities vizijos flash forwards dazniausiai yra naudojami kad uzpildytu pasakojima ir islaikytu logika bei testinuma Detektyvinis kinas LietuvojeKadras is lietuvisko detektyvo Vyru vasara 1970 m Nors siuolaikineje Lietuvoje detektyvu zanras prarado savo populiaruma tiek uzsienio kino atzvilgiu tiek lietuviskame kine taciau sovietmeciu sis zanras anaiptol nebuvo visiskai uzmirstas ir yra sukurta visai nemazai populiarumo sulaukusiu filmu kurie buvo gryni detektyvai ar naudojo detektyvo zanro elementus Veidas taikinyje 1979 m Vilkolakio pedsakai 1986 m Losimai be koziriu 1981 m Ties riba 1972 m Visi pries viena 1986 m Vyru vasara 1970 m LiteraturaDennis Porter The pursuit of Crime Art and Ideology in Detective fiction Yale University Press 1981 p 108 Heta Pyrhonen Mayhem and Murder Narrative and Moral Problems in the Detective Story p 6 University of Toronto Press 1999 p 6NuorodosDetective Fiction What Are the Elements in Detective Fiction The analysis of detective genre in media studies in The student audience Lietuviskame detektyve Vardas tamsoje filmuojasi garsus aktoriai neveikianti nuoroda The Ten Commandments of Detective Fiction Archyvuota kopija 2012 06 14 is Wayback Machine projekto A Brief History of the Detective Film neveikianti nuoroda