Vicedirektorius

Vicedirektorius (angl. vice director; rus. вице-директор) – valstybinės įstaigos direktoriaus pavaduotojas.

Vicedirektoriai Rusijos imperijoje

Vicedirektorius – valdininkų pareigos Rusijos imperijoje 1812–1917 m. Vicedirektoriai būdavo departamentų direktorių ar ministerijų kanceliarijų direktorių pavaduotojai.
Rusijos Karo ministerijos Artilerijos ir Inžinerijos departamentuose vicedirektorių pareigybės įvestos 1812 m. sausio 27 d. Vėliau šios pareigybės atsirado ir daugelyje kitų departamentų bei atskirųjų (pvz., Karo ministerijoje 1848 m., Jūrų ministerijoje – 1856 m.).

Dalyje departamentų būdavo 2 vicedirektorių etatai (tai ypač būdinga XIX a. pabaigai ir XX a. pradžiai. XX a. pradžioje kai kuriuose departamentuose vicedirektorių būdavo 3-4 (pvz., 1913 m. Žemdirbystės departamente buvo 4 vicedirektoriai).

Pagal 1823 m. rugpjūčio 7 d. Finansų ministerijos departamentų vicedirektorių pareigų taisykles vicedirektorių pareigos buvo:

• prižiūrėti reikalų tvarkymą departamento skyriuose
• stebėti departamentui skiriamų lėšų gavimą ir panaudojimą
• prižiūrėti departamento archyvo ir kanceliarijos darbą
• tvarkyti reikalus, kurie nėra priskirti jokio departamento skyriaus kompetencijai
• tvarkyti klausimus, kuriuos tvarkyti pavesdavo ministras
• dalyvauti departamento posėdžiuose
• dalyvauti ministro tarybos posėdžiuose, kai šiuose negali dalyvauti departamento direktorius arba kai būdavo ministro įsakyta
• sergant departamento direktoriui ar jam išvykus vykdyti jo pareigas

Šis funkcijų sąrašas buvo bendras bet kokių ministerijų ir kanceliarijų vicedirektoriams, kurie būdavo vieninteliai savo direktorių vicedirektoriai. Jei direktorius turėdavo du vicedirektorius, tuomet šios funkcijos būdavo padalijamos.

Vicedirektoriai būdavo skiriami. Pagal rangų lentelę vicedirektoriai nuo 1835 m. lapkričio 20 d. priklausė V klasei, jie turėdavo valstybės patarėjo rangą.
Vicedirektorių pareigybės Rusijoje buvo panaikintos 1917 m. lapkričio mėn.

Nuorodos

• Вице-директор