Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Argentinos radikali pilietinė sąjunga URC isp Unión Cívica Radical seniausia veikianti Argentinos politinė partija Įkurt
Unión Cívica Radical
Argentinos radikali pilietinė sąjunga (URC, isp. – Unión Cívica Radical) seniausia veikianti Argentinos politinė partija.
Įkurta radikalių liberalų 1891 m. Jos lyderis Ipolitas Irigojenas 1916–1922 m. ir 1928–1930 m. buvęs Argentinos prezidentu, nacionalizavo JAV priklaususias naftos versloves, įvedė 8 val. darbo dieną. Jo darbus tęsė kitas radikalų lyderis , valstybės valdymą ir partijos veiklą sutvarkęs pagal prancūzų pavyzdį. Tačiau šias reformas panaikino 1930 m. po JAV inspiruoto perversmo prezidentu tapęs A. Chustas.
1936 m. kairiosios partijos susibūrė į Liaudies frontą, tačiau atsispirti JAV ekspansijai jos nesugebėjo. Demokratines reformas pratęsė tik 1946 m. prezidentu išrinktas Chuanas Peronas, tačiau jis įkūrė savo partiją (nuo 1958 m. Chustisialistų partija). Po 1955 m. perversmo šalį valdė kariškiai, tačiau jau 1958 m. pirmuosiuose laisvuose rinkimuose prezidentu buvo išrinktas radikalas A. Frondisis. 1963 m. jį pakeitė . Bet 1966 m. valdžią vėl užėmė kariškiai. Tik 1973 m. rinkimuose kairiosios partijos susibūrė į Revoliucinį liaudies frontą, jo atstovas E. Kampora buvo išrinktas prezidentu. 1973 m. prezidentu vėl tapo Ch. Peronas, o po jo mirties 1974 m. – jo našlė ir viceprezidentė M. Martines de Peron.
Po karinio perversmo radikalai politinę veiklą atnaujino tik 1983 m., kandidatu į prezidentus pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose iškėlę Raulį Alfonsiną. Jis buvo perrinktas ir 1989 m. Politiniai siekiai apėmė platų spektrą – nuo liberalizmo iki socialdemokratijos. 1997 m. sudarius koaliciją su , 1999 m. prezidentu išrinktas Fernando de la Rúa. 2001 m. Deputatų rūmuose gavo 71 vietą iš 257, 2005 m. liko antrąja partija, laimėjusi 10 vietų iš 127 Nacionaliniame kongrese ir 2 vietas iš 24 senate.
Struktūra
Vadovaujantis organas – Nacionaliniame konvente renkamas 15 narių Nacionalinis komitetas. Veikia Jaunųjų radikalų, Darbininkų radikalų organizacijos, Regionų komitetas ir Deputatų blokas. Socialistų Internacionalo konsultacinė narė nuo 1996 m. rugsėjo 9 d., tikroji narė nuo 1999 m. lapkričio 8 d.
Pirmininkai
- 1999 m. Fernando de la Rúa,
- 2003 m. Angelas Rozas (Chaco),
- 2006 m. Cherardas Moralesas.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Unión Cívica Radical, Kas yra Unión Cívica Radical? Ką reiškia Unión Cívica Radical?
Argentinos radikali pilietine sajunga URC isp Union Civica Radical seniausia veikianti Argentinos politine partija Įkurta radikaliu liberalu 1891 m Jos lyderis Ipolitas Irigojenas 1916 1922 m ir 1928 1930 m buves Argentinos prezidentu nacionalizavo JAV priklaususias naftos versloves įvede 8 val darbo diena Jo darbus tese kitas radikalu lyderis valstybes valdyma ir partijos veikla sutvarkes pagal prancuzu pavyzdį Taciau sias reformas panaikino 1930 m po JAV inspiruoto perversmo prezidentu tapes A Chustas 1936 m kairiosios partijos susibure į Liaudies fronta taciau atsispirti JAV ekspansijai jos nesugebejo Demokratines reformas pratese tik 1946 m prezidentu isrinktas Chuanas Peronas taciau jis įkure savo partija nuo 1958 m Chustisialistu partija Po 1955 m perversmo salį valde kariskiai taciau jau 1958 m pirmuosiuose laisvuose rinkimuose prezidentu buvo isrinktas radikalas A Frondisis 1963 m jį pakeite Bet 1966 m valdzia vel uzeme kariskiai Tik 1973 m rinkimuose kairiosios partijos susibure į Revoliucinį liaudies fronta jo atstovas E Kampora buvo isrinktas prezidentu 1973 m prezidentu vel tapo Ch Peronas o po jo mirties 1974 m jo nasle ir viceprezidente M Martines de Peron Po karinio perversmo radikalai politine veikla atnaujino tik 1983 m kandidatu į prezidentus pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose iskele Raulį Alfonsina Jis buvo perrinktas ir 1989 m Politiniai siekiai apeme platu spektra nuo liberalizmo iki socialdemokratijos 1997 m sudarius koalicija su 1999 m prezidentu isrinktas Fernando de la Rua 2001 m Deputatu rumuose gavo 71 vieta is 257 2005 m liko antraja partija laimejusi 10 vietu is 127 Nacionaliniame kongrese ir 2 vietas is 24 senate StrukturaVadovaujantis organas Nacionaliniame konvente renkamas 15 nariu Nacionalinis komitetas Veikia Jaunuju radikalu Darbininku radikalu organizacijos Regionu komitetas ir Deputatu blokas Socialistu Internacionalo konsultacine nare nuo 1996 m rugsejo 9 d tikroji nare nuo 1999 m lapkricio 8 d Pirmininkai1999 m Fernando de la Rua 2003 m Angelas Rozas Chaco 2006 m Cherardas Moralesas NuorodosOficiali svetaine