Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rodezija angl Rhodesia oficialiai Rodezijos respublika Republic of Rhodesia nepripažinta valstybė suformuota iš buvusios
Rodezijos Respublika
Rodezija (angl. Rhodesia), oficialiai Rodezijos respublika (Republic of Rhodesia) – nepripažinta valstybė, suformuota iš buvusios britų Pietų Rodezijos kolonijos. Rodeziją trumpam pakeitė Zimbabvės Rodezijos respublika, kol galiausiai šalis tapo Zimbabvės respublika.
| Rodezijos respublika | |||||
| nepripažinta valstybė | |||||
| |||||
| | |||||
| Devizas Sit Nomine Digna | |||||
| Himnas „“(1974–1979) | |||||
| Sostinė | Salisburis | ||||
| Politinė struktūra | nepripažinta valstybė | ||||
| Era | Šaltasis karas | ||||
| - Vienašališka nepriklausomybės deklaracija | 1965 m. lapkričio 11 d. | ||||
| - Zimbabvė Rodezija | 1979 m. birželio 1 d. | ||||
| - Zimbabvė | balandžio 18 | ||||
| Valiuta | Rodezijos doleris | ||||
Istorija
1890 m. Cecil Rhodes Britų Pietų Afrikos Kompanija nusiuntė pirmuosius kolonistus iš Pietų Afrikos į Rodeziją, tuo metu apgyvendintą matebelių, šonų ir kitų genčių. Jie įkūrė koloniją ir sostinę Solsberį. Rodezija tuo metu apėmė ne tik dabartinę Zimbabvę, bet ir iškasenomis turtingą dabartinę Zambiją. Britų Pietų Rodezijos kolonija nuo 1923 metų turėjo savo vietinį parlamentą ir dalinį savarankiškumą. 1953-1963 Pietų Rodezijos baltieji kolonistai iniciavo Britų Centrinės Afrikos Federacijos įkūrimą, į kurią be Pietų Rodezijos dar įėjo Šiaurės Rodezija ir . Po federacijos iširimo 1963 m. Pietų Rodezija grįžo į ankstesnį kolonijos statusą.
Prasidėjus dekolonizacijai ir britams žadant krašto valdymą perduoti juodaodžių daugumai, Pietų Rodezijos baltųjų vyriausybė 1965 m. paskelbė savo vienašališką nepriklausomybės deklaraciją nuo Didžiosios Britanijos. Naujai įsikūrusios valstybės nepripažino jokia kita pasaulio valstybė, britai ir Jungtinės Tautos įvedė Rodezijai ekonomines sankcijas.
Dar kolonijos laikais prasidėjo ir per visą Rodezijos respublikos egzistavimo laikotarpį tęsėsi partizaninis karas su marksistinėmis afrikiečių nacionalistų grupuotėmis, vadovaujamos (Joshua Nkomo) bei Roberto Mugabės. Sukilėlius ginklais ir personalu rėmė komunistinės valstybės, ypač Kinijos Liaudies Respublika ir Sovietų Sąjunga. Rodeziją neoficialiai rėmė Pietų Afrikos Respublika bei Portugalija (iki 1975 m.). Nepaisant prekybos nafta ir ginklais embargo, Rodezijos kariuomenė (sudaryta ir iš baltųjų, ir iš juodaodžių) sėkmingai kovojo su sukilėliais. Visgi, 1975 m. Portugalijos kolonijoms Angolai ir Mozambikui tapus nepriklausomomis padėtis tapo kritiška, tad karo pabaigoje didelė dalis baltųjų Rodezijos piliečių buvo pašaukti į kariuomenę.
Geopolitinė situacija 1965 m. (kairėje) ir 1975 m. Portugalijos kolonijoms paskelbus nepriklausomybę (dešinėje). Žalia: Rodezija; violetinė: draugiškos valstybės; oranžinė: priešiškos valstybės. | ||
Vidinis susitarimas (Internal Settlement) tarp Rodezijos respubliką valdžiusios Iano Smito administracijos ir nuosaikiųjų afrikiečių nacionalistų partijų, nedalyvavusių partizaniniame kare, baigė baltodžių mažumos valdymą ir pradėjo daugumos valdymą Zimbabvės Rodezijoje.
Ekonomika
Rodezijos ekonomika rėmėsi baltųjų ūkininkų plėtojamu latifundiniu žemės ūkiu bei smulkiąja pramone, sutelkta didžiuosiuose miestuose. Ekonomika labai nukentėjo dėl JTO sankcijų, bet nuolatos augo. Lyginant su Afrikos standartais, Rodezija buvo viena iš turtingiausių valstybių ir buvo vadinama Afrikos aruodu. Atėjus juodųjų daugumos valdymui, ekonomika dėl baltųjų specialistų emigracijos ir korupcijos smuko ir šiuo metu buvusi Rodezija yra viena skurdžiausių valstybių pasaulyje.
Nuorodos
- C.C.Hodge (ed.) Encyclopedia of the Age of Imperialism, 1800-1914, vol. 1 and 2. London, 2008. P.87
- Colonial Federations: British Central Africa. In: Kevin Shillington (ed.) Encyclopedia or African History Vol.1. London, 2005. P. 258-259
- Britannica Concise Encyclopedia. Chicago, 2003. P.2110
- Colonialism, Overthrow of: Sub-Saharan Africa. In: Kevin Shillington (ed.) Encyclopedia or African History Vol.1. London, 2005. P. 271
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rodezijos Respublika, Kas yra Rodezijos Respublika? Ką reiškia Rodezijos Respublika?
Rodezija angl Rhodesia oficialiai Rodezijos respublika Republic of Rhodesia nepripazinta valstybe suformuota is buvusios britu Pietu Rodezijos kolonijos Rodezija trumpam pakeite Zimbabves Rodezijos respublika kol galiausiai salis tapo Zimbabves respublika Rodezijos respublikanepripazinta valstybe1965 1979Devizas Sit Nomine DignaHimnas 1974 1979 track track track source source Location of RodezijaSostine SalisburisPolitine struktura nepripazinta valstybeEra Saltasis karas Vienasaliska nepriklausomybes deklaracija 1965 m lapkricio 11 d Zimbabve Rodezija 1979 m birzelio 1 d Zimbabve balandzio 18Valiuta Rodezijos dolerisIstorijaPagrindinis straipsnis Zimbabves istorija 1890 m Cecil Rhodes Britu Pietu Afrikos Kompanija nusiunte pirmuosius kolonistus is Pietu Afrikos į Rodezija tuo metu apgyvendinta matebeliu sonu ir kitu genciu Jie įkure kolonija ir sostine Solsberį Rodezija tuo metu apeme ne tik dabartine Zimbabve bet ir iskasenomis turtinga dabartine Zambija Britu Pietu Rodezijos kolonija nuo 1923 metu turejo savo vietinį parlamenta ir dalinį savarankiskuma 1953 1963 Pietu Rodezijos baltieji kolonistai iniciavo Britu Centrines Afrikos Federacijos įkurima į kuria be Pietu Rodezijos dar įejo Siaures Rodezija ir Po federacijos isirimo 1963 m Pietu Rodezija grįzo į ankstesnį kolonijos statusa Prasidejus dekolonizacijai ir britams zadant krasto valdyma perduoti juodaodziu daugumai Pietu Rodezijos baltuju vyriausybe 1965 m paskelbe savo vienasaliska nepriklausomybes deklaracija nuo Didziosios Britanijos Naujai įsikurusios valstybes nepripazino jokia kita pasaulio valstybe britai ir Jungtines Tautos įvede Rodezijai ekonomines sankcijas Dar kolonijos laikais prasidejo ir per visa Rodezijos respublikos egzistavimo laikotarpį tesesi partizaninis karas su marksistinemis afrikieciu nacionalistu grupuotemis vadovaujamos Joshua Nkomo bei Roberto Mugabes Sukilelius ginklais ir personalu reme komunistines valstybes ypac Kinijos Liaudies Respublika ir Sovietu Sajunga Rodezija neoficialiai reme Pietu Afrikos Respublika bei Portugalija iki 1975 m Nepaisant prekybos nafta ir ginklais embargo Rodezijos kariuomene sudaryta ir is baltuju ir is juodaodziu sekmingai kovojo su sukileliais Visgi 1975 m Portugalijos kolonijoms Angolai ir Mozambikui tapus nepriklausomomis padetis tapo kritiska tad karo pabaigoje didele dalis baltuju Rodezijos pilieciu buvo pasaukti į kariuomene Geopolitine situacija 1965 m kaireje ir 1975 m Portugalijos kolonijoms paskelbus nepriklausomybe desineje Zalia Rodezija violetine draugiskos valstybes oranzine priesiskos valstybes Vidinis susitarimas Internal Settlement tarp Rodezijos respublika valdziusios Iano Smito administracijos ir nuosaikiuju afrikieciu nacionalistu partiju nedalyvavusiu partizaniniame kare baige baltodziu mazumos valdyma ir pradejo daugumos valdyma Zimbabves Rodezijoje EkonomikaRodezijos ekonomika remesi baltuju ukininku pletojamu latifundiniu zemes ukiu bei smulkiaja pramone sutelkta didziuosiuose miestuose Ekonomika labai nukentejo del JTO sankciju bet nuolatos augo Lyginant su Afrikos standartais Rodezija buvo viena is turtingiausiu valstybiu ir buvo vadinama Afrikos aruodu Atejus juoduju daugumos valdymui ekonomika del baltuju specialistu emigracijos ir korupcijos smuko ir siuo metu buvusi Rodezija yra viena skurdziausiu valstybiu pasaulyje NuorodosC C Hodge ed Encyclopedia of the Age of Imperialism 1800 1914 vol 1 and 2 London 2008 P 87 Colonial Federations British Central Africa In Kevin Shillington ed Encyclopedia or African History Vol 1 London 2005 P 258 259 Britannica Concise Encyclopedia Chicago 2003 P 2110 Colonialism Overthrow of Sub Saharan Africa In Kevin Shillington ed Encyclopedia or African History Vol 1 London 2005 P 271