Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Didžiosios Lenkijos sukilimas reikšmės Didžiosios Lenkijos sukilimasPriklauso Tautų pavasarisMiloslavo mū
Poznanės sukilimas
- Kitos reikšmės – Didžiosios Lenkijos sukilimas (reikšmės).
| Didžiosios Lenkijos sukilimas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Tautų pavasaris | |||||||||
Miloslavo mūšis, 1868 m. paveikslas. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Lenkų sukilėliai | Prūsijos karalystė | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Liudvikas Mieroslavskis | Friedrich August Peter von Colomb | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 20 000 (pradžioje) 4 000–5 000 (prieš prūsų puolimą) | 30 000–40 000 | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 640 žuvusiųjų | 500 žuvusiųjų | ||||||||
Didžiosios Lenkijos sukilimas (lenk. Powstanie wielkopolskie), lenkų istoriografijoje dar vadinamas Poznanės sukilimu (lenk. Powstanie poznańskie), – nesėkmingas lenkų sukilimas prieš Prūsijos karalystės valdžią Tautų pavasario metu. Daugiausia kovų vyko Didžiojoje Lenkijoje, tačiau susirėmimai ir protestai vyko ir Prūsijos provincijoje bei Silezijoje.
Sukilimas
Sužinojus apie , kovo 20 d. Poznanėje buvo įkurtas , prie kurio prisijungė iš kalėjimo paleisti aktyvistai, susiję su pasirengimu (Liudvikas Mieroslavskis ir ). Komitetas paskelbė nepriklausomybę, atsisakydamas tiesiogiai prijungti dalį Poznanės prie Prūsijos karalystės, ir pradėjo organizuoti ginkluotąsias pajėgas. Vyriausiuoju sukilimo vadu tapo L. Mieroslavskis.
Komitete buvo du sparnai: kairysis, kurio tikslas buvo liaudies sukilimas ir kova prieš monarchiją, ir dešinysis, siekiantis susitarimo su Prūsijos karaliumi mainais už Poznanės didžiosios kunigaikštystės autonomijos suteikimą.
Karinė tarnyba tapo privaloma vyrams nuo 17 iki 50 metų. Po kelių dienų Poznanėje buvo įsteigti dvidešimt septyni kariuomenės formavimo centrai. Valstiečiams buvo pažadėta nuosavybės teisė į žemę, bežemiai turėjo gauti žemės sklypus, o visi, kurie stos į ginkluotą kovą už Lenkijos nepriklausomybę, pagal savo sugebėjimus turės pirmumo teisę į pareigas. Sukilimą rėmė pulkininko Jablkovskio vadovaujamas linijinių pėstininkų pulkas iš Poznanės. Balandžio mėn. beveik visoje Poznanės didžiojoje kunigaikštystėje vyko vietinių sukilėlių ir Prūsijos kariuomenės susirėmimai. 1848 m. balandžio 11 d. komitetas pasirašė susitarimą su Prūsijos valdžios atstovu . Mainais už pažadą suteikti autonomiją daliai Poznanės krašto buvo susitarta išformuoti didžiąją dalį sukilėlių būrių (). Pastarieji šį susitarimą priėmė kaip išdavystę, tačiau dauguma pajėgų buvo išformuotos. Vis dėlto prūsai savo pažado nesilaikė ir ėmėsi likviduoti kitas sukilėlių pajėgas (). Atsakydami į tai, vis dar buvę lenkų daliniai aktyviai priešinosi ir iškovojo kelias pergales (prie Miloslavo ir ). Nepaisant to, sukilėlių būriai buvo nugalėti. Gegužės 8 d. buvo pasirašyta kapituliacijos sutartis, tačiau kitose Didžiosios Lenkijos centrinės ir vakarinės dalies vietovėse dar vyko mūšiai: prie , ir , taip pat prie Doktorovo, tačiau juos laimėjo prūsai. Galiausiai pagrindinės Mieroslavskio pajėgos pasidavė gegužės 9 d. prie .
Šiaurės kampanija
Pranešimai apie pagrindinių sukilėlių pajėgų pasidavimą iš pradžių nepasiekė Poznanės didžiosios kunigaikštystės šiaurinės dalies – . Ten taip pat jau mėnesį vyko susirėmimai (pvz., balandžio 5 d. prūsai prie išžudė lenkų kavaleristus). Gegužės 8 d. naktį, kai Didžiojoje Lenkijoje buvo priimamas sprendimas pasiduoti, dalgininkai iš Vongroveco, ir apylinkių, remiami vietinių sukilėlių, užėmė . Tai buvo paskutinė didelė sukilėlių sėkmė regione. Tačiau nuo likusios Didžiosios Lenkijos dalies izoliuoti kariai neturėjo jokių šansų pasipriešinti reguliariajai kariuomenei. Gegužės 17 d. prie Žnino kapituliavo paskutinis didelis sukilėlių dalinys.
Represijos pasibaigus sukilimui
buvo įkalinta 1 500 lenkų, daugiausia kovose dalyvavusių valstiečių, kuriems Prūsijos valdžia nuskuto galvas plikai ir paženklino chemine medžiaga, nuo kurios liko nuolatinės žaizdos ant rankų, ausų ir veidų. Apskritai su kaliniais buvo žiauriai elgiamasi, jie buvo nuolat mušami ir žeminami. Lenkų istorikas (Stefan Kieniewicz) 1935 m. išleistame moksliniame darbe, analizuojančiame sukilimą, rašo, kad kaltę dėl to prisiėmė prūsų generolas Frydrichas Augustas Pėteris fon Kolombas (Friedrich August Peter von Colomb) ir jo žemesnio rango karininkai, o incidentas buvo plačiai nušviestas lenkų spaudoje. Pats Mieroslavskis, kurio motina buvo prancūzė ir kuris iki 1846 m. gyveno Paryžiuje, po Prancūzijos diplomatinio protesto buvo paleistas į laisvę ir vadovavo vokiečių sukilėlių daliniams ir metu per 1848 m. revoliucijas Vokietijos žemėse.
Vėliau vietoj Poznanės didžiosios kunigaikštystės buvo įkurta Poznanės provincija, o Prūsijos vyriausybė atmetė bet kokias autonomijos idėjas. Kaip Prūsijos provincija ji turėjo būti visiškai įtraukta į Vokietijos konfederaciją, tačiau 1849 m. kovo 28 d. baigus rengti Vokietijos konstituciją, nei Poznanės provincija, nei Vakarų Prūsija nebuvo paminėtos. Todėl dar 17 metų, kol 1866 m. buvo įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga, buvo vengiama oficialios lenkų žemių integracijos į Vokietiją.
Pasipriešinimas po sukilimo
Po sukilimo vykdytos represijos sustiprino neigiamą lenkų visuomenės reakciją. Kai kurie pasisakė už ginkluotą kovą už nepriklausomybę ir įkūrė „Poznanės komitetą“ (Komitet Poznanski), kuris atstovavo demokratiškai nusiteikusiems žemvaldžiams ir intelektualams, arba socialistinę „Plebėjų sąjungą“ (Związek Plebejuszy). Abi organizacijos siekė sukilimo, kuris apimtų visas tris padalytos Lenkijos dalis. Kiti lenkų aktyvistai, daugiausia dvarininkai ir inteligentijos atstovai, atsisakė ginkluoto sukilimo ir ėmė propaguoti organiško darbo doktriną stiprinant ekonominį potencialą ir švietimo lygį, ragindami: „Dabar mes eisime prieš prūsus ne dalgiais, o balsais“, ir nusprendė sutelkti jėgas į savo ekonominių ir politinių pozicijų stiprinimą, prieš ryždamiesi karinei konfrontacijai.
1849 m. gegužę vykusiuose rinkimuose į lenkų delegatai gavo 16 iš 30 Poznanės provincijos vietų. Trys lenkų atstovai taip pat buvo išrinkti iš Pomerelijos, jiems vadovavo (Ignacy Łyskowski), dvarininkas ir žurnalistas, Kulmo mieste leidęs lenkišką laikraštį „Szkółka Narodowa“. Mozūrijos (Gustaw Gizewiusz) buvo išrinktas Rytų Prūsijoje, bet netrukus mirė.Silezijoje į Prūsijos parlamentą taip pat buvo išrinktas lenkų pastorius (Józef Szafranek). Savo ruožtu lenkų partijos, protestuodamos prieš inkorporacijos pastangas, iš esmės boikotavo Lenkijos žemėse vykusius rinkimus į Vokietijos konstitucinį parlamentą.
1848 m. vasarą liberalūs politikai, vadovaujami grafo (August Cieszkowski), įkūrė „“. Jos tikslas buvo stiprinti lenkų tautinę savimonę, kelti jų gyvenimo lygį, ginti katalikų tikėjimą ir lenkų žemes. 1848 m. rudenį jai priklausė jau 40 000 narių. Jos pagrindiniam direktoratui vadovavo grafas (Gustaw Potworowski). Organizacija rėmė lenkų kaimo gyventojų žemės ūkio reformas, skleidė informaciją, susijusią su žemės ūkio gerinimu ir pilietinės vienybės stiprinimu. Nors ji buvo visiškai teisėta ir nepažeidė jokių įstatymų, 1850 m. Prūsijos vyriausybė ją išformavo. Praktiškai jos nariai tęsė veiklą ir netrukus buvo įkurta daugybė vėlesnių organizacijų, kurios paskatino lenkų pasipriešinimą Prūsijos kontroliuojamose lenkų žemėse, paremtą ekonominiu ir teisiniu pasipriešinimu. Silezijoje Didžiosios Lenkijos judėjimas užmezgė ryšius su (Józef Lompa) ir Emanueliu Smolka (Emanuel Smołka), kurie organizavo lenkų tautinį judėjimą Aukštutinėje ir Žemutinėje Silezijoje. 1848 m. taip pat buvo lūžio taškas lenkų nacionaliniam judėjimui Pomerelijoje, kuris sulaukė miestiečių ir lenkų valstiečių paramos, o ypač stiprios paramos tarp lenkų dvasininkų, kuriems priešišką politiką vykdė vokiečių vyskupija. Po sukilimo nacionalinis judėjimas Pomerelijoje nusprendė siekti savo tikslų teisinėmis priemonėmis ir tokios pozicijos laikėsi iki Pirmojo pasaulinio karo.
Žymesni sukilėliai
- Tytus Działyński (1796–1861)
- (1807–1875)
- (1819–1885)
Išnašos
- Reichel, Peter. Robert Blum - ein deutscher Revolutionär (vokiečių). p. 120.
- Jerzy Zdrada - Historia Polski 1795-1918 Warsaw, Wydawnictwo Naukowe PWN 2007; p. 268, 273-291, 359-370
- Rakowski 1900.
- Polak 1986, p. 114-123.
- Grabski & Kozłowski 1966, p. 462- 469.
- Polak 1986, p. 116-118.
- Powstanie Wielkopolskie, 1848, Wielkopolskie Muzeum Niepodległości, 2021 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
- Adam Busse, Wiosna Ludów 1848–1849 czyli rewolucja w Europie Czytaj więcej, Histmag.org, 2023-04-27. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
- „Pismo z VII 1848 roku do posłów polskich wybranych do sejmu pruskiego w wyborach majowych 1848 r. Precyzujące zakres spraw, jakie powinni poruszyć na forum sejmu - Katalog Skarbów - Skarby Dziedzictwa Narodowego - Polska.pl“. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-03-08.
- „Pismo z VII 1848 roku do posłów polskich wybranych do sejmu pruskiego w wyborach majowych 1848 r. Precyzujące zakres spraw, jakie powinni poruszyć na forum sejmu - Katalog Skarbów - Skarby Dziedzictwa Narodowego - Polska.pl“. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-03-08.
- Anglia wobec sprawy polskiej w okresie Wiosny Ludów 1848–1849 Zdzisław Jagodziński Instytut Historii PAN, 1997, p. 155
- Stefan Kieniewicz, Społeczeństwo polskie w powstaniu poznańskiem 1848 roku Towarzystwo Naukowe Warszawskie, Warsaw, 1935
- Thomas Urban, Von Krakau bis Danzig, Munich 2000, ISBN 978-3-406-46766-0
- Mierosławski's report on the Baden campaign (1849)
- Norman Davies, Friedrich Griese, Bronisław Geremek, Im Herzen Europas, Geschichte Polens
- Makowski, Krzysztof (1996). Das Großherzogtum Posen im Revolutionsjahr 1848/49 (vokiečių). Munich: Oldenbourg. ISBN 978-3-486-56012-1.
- Makowski, Krzysztof (Fall 1999). „Poles, Germans And Jews In The Grand Duchy Of Poznan in 1848: From Coexistence To Conflict“. East European Quarterly.
- Andrzej Chwalba - Historia Polski 1795-1918 Wydawnictwo Literackie 2000 Kraków . 175-184, 307-312
Šaltiniai
- Andrzej Grabski, Eligiusz Kozłowski, i inni: Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1966.
- Bogusław Polak: Lance do boju. Poznań: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1986. ISBN 83-03-01373-4.
- Eligiusz Kozłowski: Historia oręża polskiego 1795-1939. Warszawa: Wiedza Powszechna, 1983. ISBN 83-214-0339-5.
- Kazimierz Rakowski: Powstanie poznańskie w 1848 roku. Lwów: Towarzystwo wydawnicze Poznań – księgarnia A. Cybulskiego, 1900.
- Maksymilian Prill, Wiosna Ludów – Powstanie Wielkopolskie 1848 roku na Pałukach [w:] „Pałuki” nr 65 (17/1993);
- Jerzy Topolski, Lech Trzeciakowski (red.), Dzieje Poznania, tom II cz. 1 1793-1918, Warszawa-Poznań 1994, Państwowe Wydawnictwo Naukowe ISBN 83-01-11393-6
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Poznanės sukilimas, Kas yra Poznanės sukilimas? Ką reiškia Poznanės sukilimas?
Kitos reiksmes Didziosios Lenkijos sukilimas reiksmes Didziosios Lenkijos sukilimasPriklauso Tautu pavasarisMiloslavo musis 1868 m paveikslas Data 1848 m kovo 19 d 1848 m geguzes 9 d Vieta Poznanes didzioji kunigaikstyste Prusijos provincija SilezijaRezultatas Prusijos pergaleTeritoriniai pokyciai Panaikinta Poznanes didziosios kunigaikstystes autonomija ir ji pertvarkyta į Poznanes provincijaKonflikto salysLenku sukileliai Prusijos karalysteVadovai ir kariniai vadaiLiudvikas Mieroslavskis Friedrich August Peter von ColombPajegos20 000 pradzioje 4 000 5 000 pries prusu puolima 30 000 40 000Nuostoliai640 zuvusiuju 500 zuvusiuju Didziosios Lenkijos sukilimas lenk Powstanie wielkopolskie lenku istoriografijoje dar vadinamas Poznanes sukilimu lenk Powstanie poznanskie nesekmingas lenku sukilimas pries Prusijos karalystes valdzia Tautu pavasario metu Daugiausia kovu vyko Didziojoje Lenkijoje taciau susiremimai ir protestai vyko ir Prusijos provincijoje bei Silezijoje 1848 m Didziosios Lenkijos sukilimo zemelapisLiudvikas Mieroslavskis svarbiausia sukilimo asmenybeSukilimasSuzinojus apie kovo 20 d Poznaneje buvo įkurtas prie kurio prisijunge is kalejimo paleisti aktyvistai susije su pasirengimu Liudvikas Mieroslavskis ir Komitetas paskelbe nepriklausomybe atsisakydamas tiesiogiai prijungti dalį Poznanes prie Prusijos karalystes ir pradejo organizuoti ginkluotasias pajegas Vyriausiuoju sukilimo vadu tapo L Mieroslavskis Komitete buvo du sparnai kairysis kurio tikslas buvo liaudies sukilimas ir kova pries monarchija ir desinysis siekiantis susitarimo su Prusijos karaliumi mainais uz Poznanes didziosios kunigaikstystes autonomijos suteikima Karine tarnyba tapo privaloma vyrams nuo 17 iki 50 metu Po keliu dienu Poznaneje buvo įsteigti dvidesimt septyni kariuomenes formavimo centrai Valstieciams buvo pazadeta nuosavybes teise į zeme bezemiai turejo gauti zemes sklypus o visi kurie stos į ginkluota kova uz Lenkijos nepriklausomybe pagal savo sugebejimus tures pirmumo teise į pareigas Sukilima reme pulkininko Jablkovskio vadovaujamas linijiniu pestininku pulkas is Poznanes Balandzio men beveik visoje Poznanes didziojoje kunigaikstysteje vyko vietiniu sukileliu ir Prusijos kariuomenes susiremimai 1848 m balandzio 11 d komitetas pasirase susitarima su Prusijos valdzios atstovu Mainais uz pazada suteikti autonomija daliai Poznanes krasto buvo susitarta isformuoti didziaja dalį sukileliu buriu Pastarieji sį susitarima prieme kaip isdavyste taciau dauguma pajegu buvo isformuotos Vis delto prusai savo pazado nesilaike ir emesi likviduoti kitas sukileliu pajegas Atsakydami į tai vis dar buve lenku daliniai aktyviai priesinosi ir iskovojo kelias pergales prie Miloslavo ir Nepaisant to sukileliu buriai buvo nugaleti Geguzes 8 d buvo pasirasyta kapituliacijos sutartis taciau kitose Didziosios Lenkijos centrines ir vakarines dalies vietovese dar vyko musiai prie ir taip pat prie Doktorovo taciau juos laimejo prusai Galiausiai pagrindines Mieroslavskio pajegos pasidave geguzes 9 d prie Siaures kampanijaPranesimai apie pagrindiniu sukileliu pajegu pasidavima is pradziu nepasieke Poznanes didziosios kunigaikstystes siaurines dalies Ten taip pat jau menesį vyko susiremimai pvz balandzio 5 d prusai prie iszude lenku kavaleristus Geguzes 8 d naktį kai Didziojoje Lenkijoje buvo priimamas sprendimas pasiduoti dalgininkai is Vongroveco ir apylinkiu remiami vietiniu sukileliu uzeme Tai buvo paskutine didele sukileliu sekme regione Taciau nuo likusios Didziosios Lenkijos dalies izoliuoti kariai neturejo jokiu sansu pasipriesinti reguliariajai kariuomenei Geguzes 17 d prie Znino kapituliavo paskutinis didelis sukileliu dalinys Represijos pasibaigus sukilimuibuvo įkalinta 1 500 lenku daugiausia kovose dalyvavusiu valstieciu kuriems Prusijos valdzia nuskuto galvas plikai ir pazenklino chemine medziaga nuo kurios liko nuolatines zaizdos ant ranku ausu ir veidu Apskritai su kaliniais buvo ziauriai elgiamasi jie buvo nuolat musami ir zeminami Lenku istorikas Stefan Kieniewicz 1935 m isleistame moksliniame darbe analizuojanciame sukilima raso kad kalte del to prisieme prusu generolas Frydrichas Augustas Peteris fon Kolombas Friedrich August Peter von Colomb ir jo zemesnio rango karininkai o incidentas buvo placiai nusviestas lenku spaudoje Pats Mieroslavskis kurio motina buvo prancuze ir kuris iki 1846 m gyveno Paryziuje po Prancuzijos diplomatinio protesto buvo paleistas į laisve ir vadovavo vokieciu sukileliu daliniams ir metu per 1848 m revoliucijas Vokietijos zemese Poznaneje vykusios sukilimo auku laidotuves paveikslas Veliau vietoj Poznanes didziosios kunigaikstystes buvo įkurta Poznanes provincija o Prusijos vyriausybe atmete bet kokias autonomijos idejas Kaip Prusijos provincija ji turejo buti visiskai įtraukta į Vokietijos konfederacija taciau 1849 m kovo 28 d baigus rengti Vokietijos konstitucija nei Poznanes provincija nei Vakaru Prusija nebuvo paminetos Todel dar 17 metu kol 1866 m buvo įkurta Siaures Vokietijos sajunga buvo vengiama oficialios lenku zemiu integracijos į Vokietija Pasipriesinimas po sukilimoPo sukilimo vykdytos represijos sustiprino neigiama lenku visuomenes reakcija Kai kurie pasisake uz ginkluota kova uz nepriklausomybe ir įkure Poznanes komiteta Komitet Poznanski kuris atstovavo demokratiskai nusiteikusiems zemvaldziams ir intelektualams arba socialistine Plebeju sajunga Zwiazek Plebejuszy Abi organizacijos sieke sukilimo kuris apimtu visas tris padalytos Lenkijos dalis Kiti lenku aktyvistai daugiausia dvarininkai ir inteligentijos atstovai atsisake ginkluoto sukilimo ir eme propaguoti organisko darbo doktrina stiprinant ekonominį potenciala ir svietimo lygį ragindami Dabar mes eisime pries prusus ne dalgiais o balsais ir nusprende sutelkti jegas į savo ekonominiu ir politiniu poziciju stiprinima pries ryzdamiesi karinei konfrontacijai 1849 m geguze vykusiuose rinkimuose į lenku delegatai gavo 16 is 30 Poznanes provincijos vietu Trys lenku atstovai taip pat buvo isrinkti is Pomerelijos jiems vadovavo Ignacy Lyskowski dvarininkas ir zurnalistas Kulmo mieste leides lenkiska laikrastį Szkolka Narodowa Mozurijos Gustaw Gizewiusz buvo isrinktas Rytu Prusijoje bet netrukus mire Silezijoje į Prusijos parlamenta taip pat buvo isrinktas lenku pastorius Jozef Szafranek Savo ruoztu lenku partijos protestuodamos pries inkorporacijos pastangas is esmes boikotavo Lenkijos zemese vykusius rinkimus į Vokietijos konstitucinį parlamenta 1848 m vasara liberalus politikai vadovaujami grafo August Cieszkowski įkure Jos tikslas buvo stiprinti lenku tautine savimone kelti ju gyvenimo lygį ginti kataliku tikejima ir lenku zemes 1848 m rudenį jai priklause jau 40 000 nariu Jos pagrindiniam direktoratui vadovavo grafas Gustaw Potworowski Organizacija reme lenku kaimo gyventoju zemes ukio reformas skleide informacija susijusia su zemes ukio gerinimu ir pilietines vienybes stiprinimu Nors ji buvo visiskai teiseta ir nepazeide jokiu įstatymu 1850 m Prusijos vyriausybe ja isformavo Praktiskai jos nariai tese veikla ir netrukus buvo įkurta daugybe velesniu organizaciju kurios paskatino lenku pasipriesinima Prusijos kontroliuojamose lenku zemese paremta ekonominiu ir teisiniu pasipriesinimu Silezijoje Didziosios Lenkijos judejimas uzmezge rysius su Jozef Lompa ir Emanueliu Smolka Emanuel Smolka kurie organizavo lenku tautinį judejima Aukstutineje ir Zemutineje Silezijoje 1848 m taip pat buvo luzio taskas lenku nacionaliniam judejimui Pomerelijoje kuris sulauke miestieciu ir lenku valstieciu paramos o ypac stiprios paramos tarp lenku dvasininku kuriems priesiska politika vykde vokieciu vyskupija Po sukilimo nacionalinis judejimas Pomerelijoje nusprende siekti savo tikslu teisinemis priemonemis ir tokios pozicijos laikesi iki Pirmojo pasaulinio karo Zymesni sukileliaiTytus Dzialynski 1796 1861 1807 1875 1819 1885 IsnasosReichel Peter Robert Blum ein deutscher Revolutionar vokieciu p 120 Jerzy Zdrada Historia Polski 1795 1918 Warsaw Wydawnictwo Naukowe PWN 2007 p 268 273 291 359 370 Rakowski 1900 sfn error no target CITEREFRakowski1900 Polak 1986 p 114 123 sfn error no target CITEREFPolak1986 Grabski amp Kozlowski 1966 p 462 469 sfn error no target CITEREFGrabskiKozlowski1966 Polak 1986 p 116 118 sfn error no target CITEREFPolak1986 Powstanie Wielkopolskie 1848 Wielkopolskie Muzeum Niepodleglosci 2021 m Nuoroda tikrinta 2025 03 26 Adam Busse Wiosna Ludow 1848 1849 czyli rewolucja w Europie Czytaj wiecej Histmag org 2023 04 27 Nuoroda tikrinta 2025 03 26 Pismo z VII 1848 roku do poslow polskich wybranych do sejmu pruskiego w wyborach majowych 1848 r Precyzujace zakres spraw jakie powinni poruszyc na forum sejmu Katalog Skarbow Skarby Dziedzictwa Narodowego Polska pl Suarchyvuotas originalas 2011 09 28 Nuoroda tikrinta 2009 03 08 Pismo z VII 1848 roku do poslow polskich wybranych do sejmu pruskiego w wyborach majowych 1848 r Precyzujace zakres spraw jakie powinni poruszyc na forum sejmu Katalog Skarbow Skarby Dziedzictwa Narodowego Polska pl Suarchyvuotas originalas 2011 09 28 Nuoroda tikrinta 2009 03 08 Anglia wobec sprawy polskiej w okresie Wiosny Ludow 1848 1849 Zdzislaw Jagodzinski Instytut Historii PAN 1997 p 155 Stefan Kieniewicz Spoleczenstwo polskie w powstaniu poznanskiem 1848 roku Towarzystwo Naukowe Warszawskie Warsaw 1935 Thomas Urban Von Krakau bis Danzig Munich 2000 ISBN 978 3 406 46766 0 Mieroslawski s report on the Baden campaign 1849 Norman Davies Friedrich Griese Bronislaw Geremek Im Herzen Europas Geschichte Polens Makowski Krzysztof 1996 Das Grossherzogtum Posen im Revolutionsjahr 1848 49 vokieciu Munich Oldenbourg ISBN 978 3 486 56012 1 Makowski Krzysztof Fall 1999 Poles Germans And Jews In The Grand Duchy Of Poznan in 1848 From Coexistence To Conflict East European Quarterly Andrzej Chwalba Historia Polski 1795 1918 Wydawnictwo Literackie 2000 Krakow 175 184 307 312SaltiniaiAndrzej Grabski Eligiusz Kozlowski i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej do roku 1864 Warszawa Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej 1966 Boguslaw Polak Lance do boju Poznan Krajowa Agencja Wydawnicza 1986 ISBN 83 03 01373 4 Eligiusz Kozlowski Historia oreza polskiego 1795 1939 Warszawa Wiedza Powszechna 1983 ISBN 83 214 0339 5 Kazimierz Rakowski Powstanie poznanskie w 1848 roku Lwow Towarzystwo wydawnicze Poznan ksiegarnia A Cybulskiego 1900 Maksymilian Prill Wiosna Ludow Powstanie Wielkopolskie 1848 roku na Palukach w Paluki nr 65 17 1993 Jerzy Topolski Lech Trzeciakowski red Dzieje Poznania tom II cz 1 1793 1918 Warszawa Poznan 1994 Panstwowe Wydawnictwo Naukowe ISBN 83 01 11393 6 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu