Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žetisu kaz Жетісу kirg Жетисуу Septyni vandenys arba Septynupis geografinis kultūrinis Azijos Eurazijos stepės regionas
Semirečyjė
Žetisu (kaz. Жетісу, kirg. Жетисуу – „Septyni vandenys“) arba Septynupis – geografinis kultūrinis Azijos (Eurazijos stepės) regionas. Šuo metu jis užima pietrytinį Kazachstaną ir šiaurinį Kirgizijos pakraštį.
| Didžiosios stepės regionas Žetisu Жетісу | |
|---|---|
| Šalis | Kazachija (Almata, Džambulas), Kirgizija (Ču) |
| Tautos | kazachai, |
| Miestai | Almata, Biškekas |
| Didžiosios stepės regionai: Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Žetisu, Džiungarija, Mongolijos stepė, Mandžiūrija | |
Geografija
Regionas driekiasi į pietryčius nuo Balchašo ežero, kuris sudaro jo šiaurės vakarinę ribą, atskiriančią nuo likusios Eurazijos stepės. Pietų ir rytų regiono riba tampa kelios kalnų grandinės, vadinamos . Rytuose regioną uždaro Džungarijos Alatau, už kurio yra Džungarija, pietuose – , už kurio yra Isyk Kulio ežeras ir prasideda kalnuoti kraštai – Tianšanis.
Regiono pavadinimas kilo iš 7 didžiausių į Balchašą įtekančių upių, prasidedančių Alatau ir tekančių į Balchašą: Ilio, , Bjeno, Aksu, , ir Sarkando. Regionas taip pat apima ir Ču upės slėnį, tačiau kadangi ši upė neįteka į Balchašą, į bendrą skaičių nėra įtraukiama. Taip pat regionui gali būti priskiriamas (Ilio upės aukštupis), šiuo metu priklausantis Kinijai, su svarbiausiu miestu Kuldža.
Klimatas griežtai žemyninis, su ryškiu temperatūrų svyravimu. Didžiumai regiono būdingas nederlingas stepių dirvožemis, ir tik prie didžiųjų upių galima drėkinamoji žemdirbystė.
Istorija
Seniausi žinomi regiono gyventojai buvo indoeuropiečiai , kuriuos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą išstūmė greičiausiai tiurkų kilmės vusuniai. Jie sukūrė gentinę konfederaciją ir kovojo su šiongnu rytuose ir kangiujais vakaruose.
V a. regioną prisijungė Žoužanų kaganatas, tačiau žoužanai mažai skyrė dėmesio šiai tolimai vakarinei provincijai, čia vyko nuolatiniai tautų kraustymaisi. Galiausiai VI a. regione hegemoniją paėmė gok-tiurkai, sukūrę milžinišką Tiurkų kaganatą. 581 m. kaganatui suirus, Žetisu regionas atiteko Vakarų tiurkų kaganatui, ir šio sostine tapo Sujabo miestas Ču upės slėnyje.
Po Vakarų tiurkų kaganato suirimo, Žetisu kontroliavo , vėliau – karlukai (766–940 m.), iš kurių X a. viduryje kilo Karachanidų dinastija. Ši dinastija kontroliavo dideles teritorijas Rytų Turkestane ir Vidurinėje Azijoje. Juos XII a. pakeitė Karakitajai.
XIII a. regionas atiteko Mongolų imperijai, o šiai suirus – Čagatajaus chanatui (jo sostine buvo Žetisu regione). 1347 m. čia atsikūrė Mogulistanas. 1465 m. iš Uzbekų chanato migravo dalis tiurkų genčių. Būsimieji kazachai, vadovaujami Žanibeko ir Kerėjaus, pasitraukė į Semirečję, kur įkūrė Kazachų chanatą. Netrukus jis ėmė plėsti teritorijas į šiaurę ir vakarus, užimdamas visą dabartinės Kazachijos teritoriją. Tokiu būdu Žetisu tapo kazachų politiniu ir kultūriniu centru, ir buvo vadinamas .
Nuo XVII a. Vyresnysis žuzas patyrė nuolatinius rytinių kaimynų džungarų antpuolius. Džungarų chanato grėsmė atvedė Žetisu kazachus į Rusijos glėbį. Rusija pradėjo masinę kolonizaciją, pirmiausia naudodama kazokus. Žetisu (Semirečjėje) buvo įkurtas atskiras kazokų padalinys (Semirečjės kazokų kariuomenė). Rusų kolonizacija dar labiau sustiprėjo po 1905 m., nutiesus . 1867 m. įkurtas Rusijos imperijos administracinis vienetas , kuri apėmė ir kalnuotus regionus piečiau.
Rusijos revoliucijų 1917 m. metu vietiniai kazachai išžudė nemažą dalį rusų kolonistų, tačiau jų sukilimas buvo žiauriai numalšintas vadovaujant bolševikui M. Frunzei. Iš pradžių Žetisu priskirtas Turkestano ATSR, o 1924 m. tapo Kazakijos ATSR dalimi (tik piečiausią regiono dalį su Pišpeko miestu paliekant Kirgizijos ATSR).
Išnašos
- Pasaulio vietovardžiai; tikrinta 2016-12-10
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Semirečyjė, Kas yra Semirečyjė? Ką reiškia Semirečyjė?
Zetisu kaz Zhetisu kirg Zhetisuu Septyni vandenys arba Septynupis geografinis kulturinis Azijos Eurazijos stepes regionas Suo metu jis uzima pietrytinį Kazachstana ir siaurinį Kirgizijos pakrastį Didziosios stepes regionas Zetisu ZhetisuSalis Kazachija Almata Dzambulas Kirgizija Cu Tautos kazachai Miestai Almata BiskekasDidziosios stepes regionai Panonija Ponto stepe Kazachijos stepe Zetisu Dziungarija Mongolijos stepe MandziurijaGeografijaBalchaso ezero baseinas Regionas driekiasi į pietrycius nuo Balchaso ezero kuris sudaro jo siaures vakarine riba atskiriancia nuo likusios Eurazijos stepes Pietu ir rytu regiono riba tampa kelios kalnu grandines vadinamos Rytuose regiona uzdaro Dzungarijos Alatau uz kurio yra Dzungarija pietuose uz kurio yra Isyk Kulio ezeras ir prasideda kalnuoti krastai Tiansanis Regiono pavadinimas kilo is 7 didziausiu į Balchasa įtekanciu upiu prasidedanciu Alatau ir tekanciu į Balchasa Ilio Bjeno Aksu ir Sarkando Regionas taip pat apima ir Cu upes slenį taciau kadangi si upe neįteka į Balchasa į bendra skaiciu nera įtraukiama Taip pat regionui gali buti priskiriamas Ilio upes aukstupis siuo metu priklausantis Kinijai su svarbiausiu miestu Kuldza Klimatas grieztai zemyninis su ryskiu temperaturu svyravimu Didziumai regiono budingas nederlingas stepiu dirvozemis ir tik prie didziuju upiu galima drekinamoji zemdirbyste IstorijaSeniausi zinomi regiono gyventojai buvo indoeuropieciai kuriuos paskutiniaisiais amziais pries musu era isstume greiciausiai tiurku kilmes vusuniai Jie sukure gentine konfederacija ir kovojo su siongnu rytuose ir kangiujais vakaruose V a regiona prisijunge Zouzanu kaganatas taciau zouzanai mazai skyre demesio siai tolimai vakarinei provincijai cia vyko nuolatiniai tautu kraustymaisi Galiausiai VI a regione hegemonija paeme gok tiurkai sukure milziniska Tiurku kaganata 581 m kaganatui suirus Zetisu regionas atiteko Vakaru tiurku kaganatui ir sio sostine tapo Sujabo miestas Cu upes slenyje Po Vakaru tiurku kaganato suirimo Zetisu kontroliavo veliau karlukai 766 940 m is kuriu X a viduryje kilo Karachanidu dinastija Si dinastija kontroliavo dideles teritorijas Rytu Turkestane ir Vidurineje Azijoje Juos XII a pakeite Karakitajai XIII a regionas atiteko Mongolu imperijai o siai suirus Cagatajaus chanatui jo sostine buvo Zetisu regione 1347 m cia atsikure Mogulistanas 1465 m is Uzbeku chanato migravo dalis tiurku genciu Busimieji kazachai vadovaujami Zanibeko ir Kerejaus pasitrauke į Semirecje kur įkure Kazachu chanata Netrukus jis eme plesti teritorijas į siaure ir vakarus uzimdamas visa dabartines Kazachijos teritorija Tokiu budu Zetisu tapo kazachu politiniu ir kulturiniu centru ir buvo vadinamas Nuo XVII a Vyresnysis zuzas patyre nuolatinius rytiniu kaimynu dzungaru antpuolius Dzungaru chanato gresme atvede Zetisu kazachus į Rusijos glebį Rusija pradejo masine kolonizacija pirmiausia naudodama kazokus Zetisu Semirecjeje buvo įkurtas atskiras kazoku padalinys Semirecjes kazoku kariuomene Rusu kolonizacija dar labiau sustiprejo po 1905 m nutiesus 1867 m įkurtas Rusijos imperijos administracinis vienetas kuri apeme ir kalnuotus regionus pieciau Rusijos revoliuciju 1917 m metu vietiniai kazachai iszude nemaza dalį rusu kolonistu taciau ju sukilimas buvo ziauriai numalsintas vadovaujant bolsevikui M Frunzei Is pradziu Zetisu priskirtas Turkestano ATSR o 1924 m tapo Kazakijos ATSR dalimi tik pieciausia regiono dalį su Pispeko miestu paliekant Kirgizijos ATSR IsnasosPasaulio vietovardziai tikrinta 2016 12 10